Filmas: "BlackBerry" / "BlackBerry"

 Sveiki,

 

Žiūrėdamas Matt Johnson režisuotą biografinę dramą su komedijos elementais „BlackBerry“ (angl. BlackBerry) (2023), pamaniau, kad visgi su šiuo filmu pildausi istorinių žinių spragas. Savo gyvenime bandžiau atsekti, kada pirmąkart įsigijau išmanųjį telefoną ir kada pamačiau, kad kažkas iš artimos aplinkos tokiais naudojasi. Visgi atsekiau iki kokių 2007 metų, kai prisiminiau žmones, jau turinčius „braukalus“ su stumdomais ekranais, po kuriais vis dar slėpėsi klavišai, bet tai jau buvo visai kitos kartos telefonai. „BlackBerry“ yra kanadiečių kampanija, kuri pirmoji rinkai pristatė pirmajame dešimtmetyje (apie 2000-2003 metus) mygtukinius telefonus, per kuriuos vartotojai galėjo tikrintis savo elektroninius paštus, o vėliau turėjo prieigą prie interneto ir pakeitė iš esmės viską, ką mes laikome išmaniaisiais telefonais iki Steve Jobso, kuris antrąkart perrašys technologijų istoriją.

 

Visgi „BlackBerry“ tapo didžiausia kada nors Kanadoje realiai egzistavusi kampanija, kuri vien šaliai kasmet uždirbdavo apie 20 milijardų JAV dolerių. Tai didžiulė mega infrastruktūra, technologijų verslas. Pažodžiui BlackBerry reiškia Gervuogę dėl  mažų sėklytes primenančių klavišų, tačiau filme jų proveržis vaizduojamas kaip atsitiktinis ir netikėtas. Kanadiečių gauja, neseniai baigusių technologijų inžineriją, sukasi vienoje nevaldomoje kontoroje ir niekas į juos rimtai nežiūri, kol vieną dieną jie nesudaro sutarties su kanadiečių verslininku ir tikru reklamos bei finansų vilku Jim Balsillie. Pastarasis aptinka tarp finansiškai neraštingų, bet idėjų turinčių nedisciplinuotųjų aukso gyslą ir ją vysto iki maždaug 2010 metų.

 

Tiesą sakant, filmas neįtikėtinas, jis turi ir charakteringų veikėjų, ir istorinių įdomybių. Bet kaip visada mane domina filmo kūrėjų interpretacijos ir tai, kaip žmonėms pateikiama istorinė perspektyva. Iš vienos pusės filmas turi komedijos ir tragikomedijos bruožų. Labiausiai man abejonių kelia būtent komiškai pavaizduoti veikėjai, kurie atsiduria globaliame ir plėšriame pasaulyje, kur galioja atskiri rinkos dėsniai. Dalis informatikų ir technologų, rengiančių naktinių filmų peržiūras, primena vaikigalius, absoliučius bukapročius, neišaugusius iš studentinių alaus ir degtinės vakarėlių. Filme jie vaizduojami kaip lepšiai, o jie sukuria aukštąsias technologijas! Bene įdomiausia filmo dalis yra Jim Balsillie portretas, šis veikėjas apšoriniu būdu sugeba „nusipirkti“ ir parsivilioti aukščiausius technikos inžinierius ir vadybininkus ir „BlackBerry“ paversti mega kampanija. Iš esmės filmas lyg ir dekriminalizuoja kampanijos sudėtingą teisinį nusižengimą. Jim Balsillie, kaip ir galima tikėtis, „nukepa“ ir perdega. Visgi pasidomėjau likusia nepavaizduota istorijos dalimi. Pasirodo, Jim Balsillie visgi netgi po dokumentų nagrinėjimų grįžta į savo postą ir dar išvaldo net kelerius metus, o po to atsistatydinęs tapo garsiu Kanados filantropu ir jokių nuostolių, tik kampanija, kuriai jis vadovavo, buvo lemta užgesti, ji nepajėgė daugiau konkuruoti su kitomis korporacijų siūlomomis technologijomis...

 

Žodžiu, filmas įdomus savomis istorinėmis žiniomis. Visai neseniai matytos ekranizacijos „Tetris“, „Pliušinis burbulas“, kurios nagrinėjo žaidimo pramonės rinkos gigantus, taip ir šis filmas, eina labai panašiais kino manipuliacijos krantais t. y., istorinius verslo žmones perkonstruoja į tam tikrus hiperbolizuotus, neva charizmatiškesnius veikėjus, kurie iš vienos pusės atspindi istorinius faktus, o iš kitos leidžia į visą istoriją žiūrėti tarsi karikatūrinį komiksą. Šiuo atžvilgiu, mano galva, dokumentinis žanras būtų tikresnis kelias į tikrovės suvokimą, negaliu šio filmo adekvačiai vertinti kaip tikrovės atšvaitą ir liudijimą. Bet gal ir nereikia? Juk ir čia netrūksta nuotykių, paradoksų, dirbtinokų personažų, išdavysčių, pakilimų, rizikos ir nuosmukių – dievaži, kaip kokiame indų seriale, bet įdomiame seriale, kuris trunka vos dvi valandas.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nešventa" / "The Unholy"

 Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas vidutinis siaubo filmas pavadinimu „Nešventa“ (angl. The Unholy) (2021) kviečia mus į raganišką pasakojimą apie blogį, tikėjimą ir abejonę. Mažame JAV miestelyje XIX amžiaus viduryje atliekamos šiurpios Šėtono tarnaitės sunaikinimo apeigos, po daugel metų, mūsų dabarties laikais, vietos sužlugdytas žurnalistas panaikina apsaugą, o toje parapijoje kurčnebylė mergaitė pradeda kalbėti, iki tol negirdėjusi, kaip žmonės kalba. Nepaisant visko, ji dar pagydo keletą žmonių ir apie jos stebuklingas galias ir mergelės Marijos regėjimus sužino visas pasaulis...

Visą filmą žiūrėdamas galvojau, ką reikia padaryti šiais laikais, kad tave paskelbtu šventuoju? Ir apskritai, ar mokslo amžiuje įmanomas toks dalykas? Visą tą laiką, kol žiūrėjau šią istoriją, buvo aišku, kad blogis manipuliuoja gerumo įvaizdžiu, o šalia Bažnyčios (o gal net pačioje joje) yra daugiausia velnių... Čia mes iš tikrųjų turime kone klasikinį variantą, kada kunigas kovoja su blogiu, pagrindinis veikėjas išgyvena abejonės tikėjimo klausimais, o paauglė maniakė stebukladarė kaskart savo kalbomis šiurpina aplinkinius. Noriu pasakyti, kad „Nešventa“ nepateikia absoliučiai nieko naujo, nė kruopelytės naujos idėjos ar žiūros kampo, viskas suręsta kaip iš chrestomatinio vadovėlio: atmosfera, tiesmuki ir vienkrypčiai veikėjai, kurie turi tik vieną kokią nors nuodėmę-problemą ir, žinoma, keletas siaubo efektų...

Visi šie elementais pertepti storu šabloniniu sviestu, todėl filmas tampa lengvu nakties ar vakaro fonu, kuriame nei dvasios, nei ambicijų tiek iš istorijos, tiek iš režisieriaus nesulauksite. Kai kurie sprendimai ganėtinai paviršutiniški, pavyzdžiui, kunigo „savižudybės“ scena, kuri nė iš tolo neišgąsdina pagrindinės veikėjos ir veikėjo, jie net neanalizuoja kitų veikėjų veiksmų, viskas sutelkta vien tik į aiškiaregės patvirtinimą tapti šventąja. Manau, neišnaudota daug galimybių, kurias, kaip visada, tokie ryškiai užsakomojo pobūdžio filmai, galėjo pasinaudoti. Mistika primityvoka, probleminis laukas lėkštas, veikėjai šabloniški. Bet visgi, ką mes veiktume be šitų šabloninių filmų, persisotinę Scanoramomis ir Kino pavasariais?

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 36/10

IMDb: 5.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vampyro šešėlis" / "Shadow of the Vampire"

Sveiki, kino maniakai,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Vampyro šešėlis“ (angl. Shadow of the Vampire) (2000), kurį ne kartą galėjote išvysti per lietuviškus TV ekranus ir „Snobo kino“ naktį. Seniai svajojau pamatyti šią juostą, kuri pasakoja apie legendinio siaubo filmo „Nosferatu. Siaubo simfonija“ kūrimą, kuris buvo filmuojamas 1921 metais ir iki šiol yra laikoma ne tik nebyliojo kino klasika, bet ir apskritai vienas baugiausių iki šiol sukurtų siaubo filmų. Taigi, veiksmas vyksta 1921 buvusioje Čekoslovakijoje, kur susirenka vokiečių komanda filmuoti šio legendinio filmo, tačiau filmavimo komanda, tikėdamasi sukurti tikrą šedevrą, net nežino, kad vampyrą vaidinantis niekam nežinomas aktorius iš tikrųjų yra vampyras...

Kodėl verta žiūrėti šį filmą? Žinoma, dėl atmosferos! Labai tiksli, pagauli ir šiurpi atmosfera, kurią sukūrė amerikiečių siaubo filmų kūrėjas E. Elias Merhige – tai tikriausiai pats geriausias ir labiausiai pripažintas jo filmas. „Vampyro šešėlis“ – tai išties klasikinį šiurpą keliantis siaubo filmas, kuriame vėl pajutau tą seną ir puikų siaubo filmų dvasią, šiurpius vampyrus, kuriems nereikia beveik jokių specialiųjų ar brangių specialiųjų efektų – vien tik atmosferos, spalvų, apšvietimo ir grimo. Pagrindinius vaidmenis šiame filme sukuria John Malkovich, kuris man žinomas kaip puikus aktorius ir, žinoma, Lars von Trier briliantas – šiurpusis William Dafoe, kuriam ir buvo patikėtas vampyro vaidmuo.

Kadras iš filmo "Vampyro šešėlis".

Gera aktorių komanda, pasiekta didelė šiurpi atmosfera ir, žinoma, filmas gali pasigirti neprastu siužetu. Tai vienas iš tų filmų apie jau kadaise pasirodžiusių filmų kūrimą, tarsi dar kartą mito kūrimas apie mito kūrimą, tačiau filmas pagaulus, vykęs, įtraukiantis, nenuobodus ir net nežinau, ką dar reikėtų pasakyti. Gal kai kam jis pasirodys pernelyg lėtas, pigus – tačiau tokie žiūrovai, manau, bus išlepę ir nupenėti holivudiniais vaizdo efektais. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Užburtoji Ela" / "Ella Enchanted"

Sveiki visi,

Šiandien noriu grįžti į komercinį kiną ir prisiminti juokingos pasakos žanro filmą. Ir šįkart tai filmas „Užburtoji Ela“ (Ella Enchanted) (2004 m.). Taigi, „Amerikietiško nusikaltimo“ režisierius praeityje ėmėsi ir komedijinės pasakos žanro ir į savo būrį pasikvietė jau tąkart po „Princesės dienoraščių“ epopėjos iškilusią aktorę Anne Hathaway, šiuometinės Oskarų savininkės. Žinote, filmas man priminė pernykštį matytą „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“, kuri man, beje, paliko gan slogius prisiminimus – iš išdarkytos pasakos teliko tik spalvinga ir pompastiška aranžuotė-parodija, o štai „Užburtoji Ela“, nors daugelio atveju panaši į pastarąjį filmą, kažkodėl manęs ne tik kad neerzino, bet ir kėlė šiokius tokius susižavėjimus šiam filmui. O ir žiūrovų, ir kritikų nuomonė apie „Užburtąją Elą“ yra kur kas geresnė, bet čia nereiktų pamiršti, kad per dešimtmetį šis žanras pradėjo atsibosti ir jam keliami visai kitus reikalavimus.

Filmas šiek tiek primena „Pelenę“, tačiau tai nėra šios pasakos perdirbinys. Atskridusi krikštamotė fėja savo dukterėčiai padovanoja nuolankumo dovaną t.y. pati baisiausia dovana, kuria gali pasinaudoti visi ir iš Elos pareikalauti visko, ko tik užsigeidžia. Rodos, toks žmogus turėtų gyventi sunkiai, bet nepamirškime, kad esame pasakoje ir viskas klostosi kaip per sviestą – daug juoko dėl kerų ir nesusipratimų, kuriuos Ela šiaip ne taip priprato pakelti, tačiau ja pasinaudoja piktadarys, kad nužudytų būsimą karalių, Ela turi tai padaryti... Bet pasaka nebūtų pasaka, jeigu ji nesibaigtų laimingomis vestuvėmis. Finalas, tiesą sakant, buvo graudus – šokiai, dainos, estrada ir vėl priminė „Veidrodėli, veidrodėli...“ super pasibaisėtiną finalą su Bolibudo šokiais.

Nepaisant kai kurių įsiėdusių klišių ir žanro formulių, man šis filmas buvo tikra atgaiva po slogių dramų. Atsigavau ir net pakikenau, o ir puikiai praleidau laiką su ilgaplauke Anne Hathaway!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.2 



Jūsų Maištinga Siela