Rodomi pranešimai su žymėmis Saul Rubinek. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Saul Rubinek. Rodyti visus pranešimus

2023 m. spalio 3 d., antradienis

Filmas: "BlackBerry" / "BlackBerry"

 Sveiki,

 

Žiūrėdamas Matt Johnson režisuotą biografinę dramą su komedijos elementais „BlackBerry“ (angl. BlackBerry) (2023), pamaniau, kad visgi su šiuo filmu pildausi istorinių žinių spragas. Savo gyvenime bandžiau atsekti, kada pirmąkart įsigijau išmanųjį telefoną ir kada pamačiau, kad kažkas iš artimos aplinkos tokiais naudojasi. Visgi atsekiau iki kokių 2007 metų, kai prisiminiau žmones, jau turinčius „braukalus“ su stumdomais ekranais, po kuriais vis dar slėpėsi klavišai, bet tai jau buvo visai kitos kartos telefonai. „BlackBerry“ yra kanadiečių kampanija, kuri pirmoji rinkai pristatė pirmajame dešimtmetyje (apie 2000-2003 metus) mygtukinius telefonus, per kuriuos vartotojai galėjo tikrintis savo elektroninius paštus, o vėliau turėjo prieigą prie interneto ir pakeitė iš esmės viską, ką mes laikome išmaniaisiais telefonais iki Steve Jobso, kuris antrąkart perrašys technologijų istoriją.

 

Visgi „BlackBerry“ tapo didžiausia kada nors Kanadoje realiai egzistavusi kampanija, kuri vien šaliai kasmet uždirbdavo apie 20 milijardų JAV dolerių. Tai didžiulė mega infrastruktūra, technologijų verslas. Pažodžiui BlackBerry reiškia Gervuogę dėl  mažų sėklytes primenančių klavišų, tačiau filme jų proveržis vaizduojamas kaip atsitiktinis ir netikėtas. Kanadiečių gauja, neseniai baigusių technologijų inžineriją, sukasi vienoje nevaldomoje kontoroje ir niekas į juos rimtai nežiūri, kol vieną dieną jie nesudaro sutarties su kanadiečių verslininku ir tikru reklamos bei finansų vilku Jim Balsillie. Pastarasis aptinka tarp finansiškai neraštingų, bet idėjų turinčių nedisciplinuotųjų aukso gyslą ir ją vysto iki maždaug 2010 metų.

 

Tiesą sakant, filmas neįtikėtinas, jis turi ir charakteringų veikėjų, ir istorinių įdomybių. Bet kaip visada mane domina filmo kūrėjų interpretacijos ir tai, kaip žmonėms pateikiama istorinė perspektyva. Iš vienos pusės filmas turi komedijos ir tragikomedijos bruožų. Labiausiai man abejonių kelia būtent komiškai pavaizduoti veikėjai, kurie atsiduria globaliame ir plėšriame pasaulyje, kur galioja atskiri rinkos dėsniai. Dalis informatikų ir technologų, rengiančių naktinių filmų peržiūras, primena vaikigalius, absoliučius bukapročius, neišaugusius iš studentinių alaus ir degtinės vakarėlių. Filme jie vaizduojami kaip lepšiai, o jie sukuria aukštąsias technologijas! Bene įdomiausia filmo dalis yra Jim Balsillie portretas, šis veikėjas apšoriniu būdu sugeba „nusipirkti“ ir parsivilioti aukščiausius technikos inžinierius ir vadybininkus ir „BlackBerry“ paversti mega kampanija. Iš esmės filmas lyg ir dekriminalizuoja kampanijos sudėtingą teisinį nusižengimą. Jim Balsillie, kaip ir galima tikėtis, „nukepa“ ir perdega. Visgi pasidomėjau likusia nepavaizduota istorijos dalimi. Pasirodo, Jim Balsillie visgi netgi po dokumentų nagrinėjimų grįžta į savo postą ir dar išvaldo net kelerius metus, o po to atsistatydinęs tapo garsiu Kanados filantropu ir jokių nuostolių, tik kampanija, kuriai jis vadovavo, buvo lemta užgesti, ji nepajėgė daugiau konkuruoti su kitomis korporacijų siūlomomis technologijomis...

 

Žodžiu, filmas įdomus savomis istorinėmis žiniomis. Visai neseniai matytos ekranizacijos „Tetris“, „Pliušinis burbulas“, kurios nagrinėjo žaidimo pramonės rinkos gigantus, taip ir šis filmas, eina labai panašiais kino manipuliacijos krantais t. y., istorinius verslo žmones perkonstruoja į tam tikrus hiperbolizuotus, neva charizmatiškesnius veikėjus, kurie iš vienos pusės atspindi istorinius faktus, o iš kitos leidžia į visą istoriją žiūrėti tarsi karikatūrinį komiksą. Šiuo atžvilgiu, mano galva, dokumentinis žanras būtų tikresnis kelias į tikrovės suvokimą, negaliu šio filmo adekvačiai vertinti kaip tikrovės atšvaitą ir liudijimą. Bet gal ir nereikia? Juk ir čia netrūksta nuotykių, paradoksų, dirbtinokų personažų, išdavysčių, pakilimų, rizikos ir nuosmukių – dievaži, kaip kokiame indų seriale, bet įdomiame seriale, kuris trunka vos dvi valandas.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.4



 

Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

Filmas: "Džiulija" / "Julia"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Džiulija“ (Julia) (2008 m.). Keista, kad apie šį neblogą filmą praktiškai neradau jokios informacijos lietuvių kalba, todėl darau išvadą, kad beveik šio filmo niekas taip ir nematė. Po neblogo Tildos Swinton vaidmens filme „Orlando“ (1992 m.) bei „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“ (2011 m.), negalėjau nepasidairyti į aktorės filmo biblioteką ir neatkapstyti dar ką nors verto dėmesio. Ir į akis krito visai neblogas filmo „Džiulija“ aprašas, kuris vienu sakiniu skamba taip – girtuoklė susitarusi su viena moterimi, pagrobia jos sūnų, kad už tai gautų pinigų...

Keista Tildą Swinton matyti nerūpestingą ir girtuoklę, kuri įsivelia į daugybę nemalonių situacijų. Šiaip filmas vienas iš geresnių, nepersūdytas Holivudo tonikais, toks pakankamai gyvenimiškas. Puikų darbą atliko tiek režisūra, tiek patys aktoriai. Man asmeniškai tai nebuvo graudi istorija, veikiau tai leido tiesiog mėgautis gerais aktoriais, pasakojama istorija. Filmas dvelkia šiek tiek kriminalinėmis gairėmis, tačiau toli gražu iki trilerio, veikiau tai drama apie tai, kaip žmogus stengiasi išgyventi, bandydamas išsikapanoti iš kasdienybės liūno. Moteris pagrobia berniuką ir su juo elgiasi kaip su šunimi, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, viskas apsiverčia aukštyn kojom ir pati grobikė ima piestu ir visu stotu stoti priešais savo auką, jį gindama nuo kitų banditų.

Neblogas operatoriaus darbas, naujas, nematytas Swinton amplua – tai kas ir leido mėgautis šiuo filmu. Man asmeniškai filmas patiko, nors į geriausių filmų sąrašus tikrai neįtraukčiau, nes kaip jau daugelis pastebėjote, ėmiau griežčiau ir reikliau vertinti filmus, todėl mechaniškai smuko ir vertinimo balai. Meluočiau, kad filmas mane sujaudino ar privedė prie kažkokių ilgesnių apmąstymą – ne, tikriausiai kaltas nuolatinis filmų žiūrėjimas, todėl „plika ranka“ jau nebepaimsi, tačiau filmas tikrai nėra prastas, nors jame tema meksikietiškai banaloka, priminė vieną iš siužetinių linijų iš filmo „Babelis“, tačiau šiam filmui toli gražu iki „Babelio“, bet vis tiek filmą drąsiai priskiriu prie rimtų filmų kategorijos ir žinau, kad tikri kino gurmanai kažką ras ir atras šiame filme, tad jei turėsite progos – pažiūrėkite.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela,