Filmas: "BlackBerry" / "BlackBerry"

 Sveiki,

 

Žiūrėdamas Matt Johnson režisuotą biografinę dramą su komedijos elementais „BlackBerry“ (angl. BlackBerry) (2023), pamaniau, kad visgi su šiuo filmu pildausi istorinių žinių spragas. Savo gyvenime bandžiau atsekti, kada pirmąkart įsigijau išmanųjį telefoną ir kada pamačiau, kad kažkas iš artimos aplinkos tokiais naudojasi. Visgi atsekiau iki kokių 2007 metų, kai prisiminiau žmones, jau turinčius „braukalus“ su stumdomais ekranais, po kuriais vis dar slėpėsi klavišai, bet tai jau buvo visai kitos kartos telefonai. „BlackBerry“ yra kanadiečių kampanija, kuri pirmoji rinkai pristatė pirmajame dešimtmetyje (apie 2000-2003 metus) mygtukinius telefonus, per kuriuos vartotojai galėjo tikrintis savo elektroninius paštus, o vėliau turėjo prieigą prie interneto ir pakeitė iš esmės viską, ką mes laikome išmaniaisiais telefonais iki Steve Jobso, kuris antrąkart perrašys technologijų istoriją.

 

Visgi „BlackBerry“ tapo didžiausia kada nors Kanadoje realiai egzistavusi kampanija, kuri vien šaliai kasmet uždirbdavo apie 20 milijardų JAV dolerių. Tai didžiulė mega infrastruktūra, technologijų verslas. Pažodžiui BlackBerry reiškia Gervuogę dėl  mažų sėklytes primenančių klavišų, tačiau filme jų proveržis vaizduojamas kaip atsitiktinis ir netikėtas. Kanadiečių gauja, neseniai baigusių technologijų inžineriją, sukasi vienoje nevaldomoje kontoroje ir niekas į juos rimtai nežiūri, kol vieną dieną jie nesudaro sutarties su kanadiečių verslininku ir tikru reklamos bei finansų vilku Jim Balsillie. Pastarasis aptinka tarp finansiškai neraštingų, bet idėjų turinčių nedisciplinuotųjų aukso gyslą ir ją vysto iki maždaug 2010 metų.

 

Tiesą sakant, filmas neįtikėtinas, jis turi ir charakteringų veikėjų, ir istorinių įdomybių. Bet kaip visada mane domina filmo kūrėjų interpretacijos ir tai, kaip žmonėms pateikiama istorinė perspektyva. Iš vienos pusės filmas turi komedijos ir tragikomedijos bruožų. Labiausiai man abejonių kelia būtent komiškai pavaizduoti veikėjai, kurie atsiduria globaliame ir plėšriame pasaulyje, kur galioja atskiri rinkos dėsniai. Dalis informatikų ir technologų, rengiančių naktinių filmų peržiūras, primena vaikigalius, absoliučius bukapročius, neišaugusius iš studentinių alaus ir degtinės vakarėlių. Filme jie vaizduojami kaip lepšiai, o jie sukuria aukštąsias technologijas! Bene įdomiausia filmo dalis yra Jim Balsillie portretas, šis veikėjas apšoriniu būdu sugeba „nusipirkti“ ir parsivilioti aukščiausius technikos inžinierius ir vadybininkus ir „BlackBerry“ paversti mega kampanija. Iš esmės filmas lyg ir dekriminalizuoja kampanijos sudėtingą teisinį nusižengimą. Jim Balsillie, kaip ir galima tikėtis, „nukepa“ ir perdega. Visgi pasidomėjau likusia nepavaizduota istorijos dalimi. Pasirodo, Jim Balsillie visgi netgi po dokumentų nagrinėjimų grįžta į savo postą ir dar išvaldo net kelerius metus, o po to atsistatydinęs tapo garsiu Kanados filantropu ir jokių nuostolių, tik kampanija, kuriai jis vadovavo, buvo lemta užgesti, ji nepajėgė daugiau konkuruoti su kitomis korporacijų siūlomomis technologijomis...

 

Žodžiu, filmas įdomus savomis istorinėmis žiniomis. Visai neseniai matytos ekranizacijos „Tetris“, „Pliušinis burbulas“, kurios nagrinėjo žaidimo pramonės rinkos gigantus, taip ir šis filmas, eina labai panašiais kino manipuliacijos krantais t. y., istorinius verslo žmones perkonstruoja į tam tikrus hiperbolizuotus, neva charizmatiškesnius veikėjus, kurie iš vienos pusės atspindi istorinius faktus, o iš kitos leidžia į visą istoriją žiūrėti tarsi karikatūrinį komiksą. Šiuo atžvilgiu, mano galva, dokumentinis žanras būtų tikresnis kelias į tikrovės suvokimą, negaliu šio filmo adekvačiai vertinti kaip tikrovės atšvaitą ir liudijimą. Bet gal ir nereikia? Juk ir čia netrūksta nuotykių, paradoksų, dirbtinokų personažų, išdavysčių, pakilimų, rizikos ir nuosmukių – dievaži, kaip kokiame indų seriale, bet įdomiame seriale, kuris trunka vos dvi valandas.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kaip prisijaukinti slibiną" / "How to Train Your Dragon"

Sveiki,

Jau seniai troškau pažiūrėti filmą „Kaip prisijaukinti drakoną“ (angl. How to train your dragon) (2010). Puikios vaikų knygos ekranizacija virto „Oskarą“ pelniusiu animaciniu filmu, tačiau visgi manau, kad knyga kur kas šmaikštesnė ir įdomesnė už šį filmą. Jeigu netikite, siūlau pasiimti iš bibliotekos knygą ir patiems paskaityti.

O filmas labiau orientuotas į nuotykių žanrą ir iš esmės pritaikytas masėms, kitaip sakant, visai šeimai. Filmas geras, nes jis šmaikštus, nuotykių netrūksta, kažkiek savo stilistika ir nuotykiais man priminė kitus Disnėjaus studijos filmus ir kažin ko įdomaus šiame filme tikrai neišvydau, nors gal ir tikėjausi kažkiek daugiau, juolab kad suteiktas „Oskaras“ ir panašiai. 

Aiški siužetinė linija, herojus nevykėlis, kuris filmo pabaigoje tampa dar ir koks super didvyris, kuris pavergia gražuolės širdį, įrodo užkietėjusiam „mačistiniam“ tėvui, kad pasaulis gražus ir kitoks. Visgi taip tipiška, galima sakyti, netgi klišė – nepripažintas veikėjas tampa herojumi. Kitą vertus, jeigu nebūtų šitokio siužeto, ar filmas bepritrauktų šitiek žiūrovų? Kad ir kaip ten bebūtų, filmą pažiūrėjau gana įdomiai, nepasakyčiau, kad itin praleidau laiką turiningai, bet tai filmas, kuris iš tos serijos: „geriau vieną kartą pamatyti negu šimtus sykių išgirsti“. Taigi. Nesigailiu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dabar tikrai jau šikna" / "This is the End"

Sveiki,

Kartais taip norisi kokio nors nepaprastai gero juoko užtaiso, kad plyšte plyštų žandai ir taip vis nieko gero komedijų fronte. Šįkart nusprendžiau pažiūrėti amerikiečių komediją „Dabar tikrai jau šikna“ (angl. This is the End) (2013), kurią pakankamai gerai įvertino tiek žiūrovai, tiek kino kritikai.

Na, derėtų pastebėti, kad dar neturėjome tokio drąsaus filmo pavadinimo vertimo, kuris iškart atkreipia dėmesį, na, kažkaip šikna, vis dar labai neviešintinas žodis, bet vartojamas gana dažnai buityje, ką padarysi, reklama žino, kaip atkreipti dėmesį. Bet dabar ne apie tai... Šiaip komercinės komedijos paskutiniu metu pateikia vis daugiau ir daugiau staigmenų. Panašiai galėčiau pasakyti ir apie filmą „Dabar tikrai jau šikna“, kuri pirmosiomis minutėmis pasirodė tipinę NESĄMONĘ, kurios neįmanoma žiūrėti, nes supranti, kad leidi laiką nei įdomiai, nei turiningai. Visgi filmą gelbsti ambicingas ir įdomus filmo siužetas – apokalipsė, Biblijiniai motyvai, Emma Watson, lakstanti su kirviu, dainininkė Rihanna krentanti į lavos duobę... Tikra apokalipsė. Filme esama ir nešvankybių, kurios puikiai dera prie parodijuojančios Holivudo žvaigždžių aplinkos, mat, filme visos „žvaigždės“ vaidina save pačius, tik aišku, fiktyvius.

Neprasta filmo idėja, grafika ir siužetas man priminė kitą apokalipsinę „dangaus ir pragaro“ susimaišymą žemėje komediją – „Dogma“ (1999), kuri taip pat turėjo pasikvietusi devynias galybes garsių Holivudo aktorių. Apie vaidybą nieko nepasakysiu, nes nėra ko komentuoti, o juokelių filme būta irgi pačių įvairiausių. Jeigu neužmigsite per pirmą pusvalandį, tai kitą valandą tikrai turėtumėte praleisti gana nuotaikingai ir įdomiai. Ilgai spėliojau, kuo gi filmas pasibaigs – ar paaiškės, kad jie buvo apsirūkę ir viską tik įsivaizdavo, ar iš tikrųjų jie išgyvena apokalipsę? Tas kirbėjimas buvo vienas galingiausių akumuliatorių. Tiesa, tokio tipažo komedijos, kurioje nuolat rūkoma, vartojami narkotikai, labai lengvai lenda į galvą, kad iš tikrųjų tai daryti smagu ir netgi vakarėliuose tai įprasta ir nieko čia blogo, o ir nuotykių visokių nutinka, tačiau tokia programa žiūrovams paleista ne itin naudinga, sakyčiau, tad reiktų atsargiai žvelgti į suromantizuotas ir subanalintas narkotikų pasilinksminimų vaizdinius, nes pastebėjau, kad filmuose tai jau tapo tikra norma.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela