Filmas: "Fabelmanai" / "The Fabelmans"

 

Sveiki,

Per savo labai ilgą kino karjerą režisierius Steven Spielberg ne tik sukūrė kultinių ir į kino istoriją įėjusių kino juostų, bet ir tapo kitiems režisieriams vadinamojo „didžiojo kino“ ekranuose kūrėjų ikona, įkvėpimo šaltiniu. Man sunku suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų mačiau jo filmų, bet geriausius iš geriausių, manau, pavyko nuraškyti. Naujausias Spielbego darbas „Fabelmanai“ (angl. The Fabelmans) (2022), kuris visai neseniai pelnė „Auksinė gaublį“ ir „perspjovė“ J. Camerono „Avataro“ tęsinį, taip pat daug kam patiko, įskaitant ir kino kritikus.

Istorija pasakoja apie septinto dešimtmečio amerikiečių žydų šeimą, kurioje berniukas Semis po apsilankymo kine nenustoja galvoti apie tai, jog pats gali kurti kiną. Mažais žingsneliais, maniakiškai atsidavęs kino kūrimo procesui pamažu Semis tampa tuo, kuo iš tikrųjų nori tapti. Aišku, prieš tai jam reikia įveikti daug išbandymų. Sunkiausia dalis – motinos gili depresija (galimas ir bipolinis sutrikimas). Kažkada mama troško būti garsia pianiste, tačiau jos svajonei nebuvo lemta išsipildyti, todėl jaunajam Semiui tai apmaudu, o kur dar močiutės brolis, kuris apsilanko po laidotuvių ir jam pranašiškai išdėto mintis apie kūrėjo nelengvą dalią, kuri sudrasko ir psichiškai palaužia žmogų. Galiausiai Semis befilmuodamas filmą sužino savo šeimos paslaptį, dėl kurios tampa uždaras...

Visgi didžioji filmo dalis vaizduojama lyg 90-ųjų „Forestas Gampas“, labai panašiu stiliumi. Veikėjai absoliučiai karikatūriniai, lyg iš kokio animacinio filmo. Filmas kaip koks miuziklas be dainų, režisierius lengvais Volto Disnėjaus potėpiais perteikia sudėtingus dalykus, todėl filmas, sakyčiau, tinka žiūrėti su kiek paaugusiais vaikais ir paaugliais, kuriems nereikia uždengti akių, kai kas nors kine pasibučiuoja. Kine vaizduojami augančio kino genijaus sunkumai pirmuosiuose gyvenimo etapuose, kelio atradimo ir vertybių formavimasis, o šis kelias – kartais skausmingas, kartais žaismingas. Juosta iš vienos pusės perteikia šeimos dramatizmą, o iš kitos – menininko pašaukimo problematiką. Lengvo ir pramoginio turinio istorijoje režisierius nevengia humoro, vietomis gerokai perspausdamas, pavyzdžiui, Semio religingosios panelės noras karštligiškai melstis prieš pasibučiuojant, ar berniukų sportininkų smurtas, primenantis filmą „Pusryčiautojų klubą“, bet visumoje viskas perteikta lyg sename 90-ųjų kine, sukuriant dirbtinio ir kiek brodvėjiškai spalvingo šou įspūdį. Jeigu atvirai, filmas absoliučiai man priminė italų režisieriaus Giuseppe Tornatore filmą „Naujasis „Paradiso“ kino teatras“ (1988), kuriame labai panašus istorijos naratyvas. Tiesa, ne pats įdomiausias Spielbergo kūrinys, tačiau žiūrisi gerai, lyg vėl skaityčiau „Alisa – stebuklų šalyje“ iš naujo.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Be šansų" / "Long Shot"

Sveiki,

Komedija „Be šansų“ (angl. Long Shot) (2019) laikoma viena geriausių šių metų amerikietiškų komedijų, o kai jame pasirodo tokia pritrenkianti aktorė kaip Charlize Theron, man belieka tiesiog šį filmą pažiūrėti. Istorija pasakoja apie ambicingą JAV Prezidento sekretorę, kuris ruošia savo kandidatūrą į būsimus Prezidento rinkimus ir tikisi esamojo Prezidento palaikymo. Netikėtai, pradėdama rinkiminę kampaniją, ji sutinka buvusį mokyklos draugelį žurnalistą bedarbį, kuris tampa šio politinio šou dalimi ir... ji jį įsimyli.

Filmas išties prasideda gana juokingai ir efektingai, kai užsislaptinęs nevykėlis žurnalistas įsiplaka į neonacių būrį ir bando pasidaryti svastikos tatuiruotę... Viskas nenuspėjamai dinamiška ir absurdiškai kvaila, tačiau be galo linksma, kad atrodo, jog visas filmas toks ir bus, bet... Visų tų šunybių ir politinių užkulisių „puotoje“ filmas pernelyg nuspėjamas ir struktūrizuotas. Pernelyg „išminkytos“ komedijos žanro klišės: čia mes žinome, kad naujoji pora pasimylės, čia pasibučiuos, o čia, būtinai šioje pasakojimo atkarpoje, susipyks, o čia vienas kito nenorės matyti, o čia tikrai pasiilgs ir išskleis humanistinę pamokančią istorijos rūką... Žodžiu, filme nieko pernelyg daug naujo nėra, tokių politinių komedijų, kur veikėjai siekia posto, o galiausiai atsiveria pasauliui ir dėl to laimi, jau yra sukurta ne vienas.

Filmas bando žaisti „Gražuolė ir pabaisa“ žaidimą, kada tiesiog apkūnus ir šiek tiek apšepęs vyrukas netinka aukštai ir kultūringai damai į parankę. Visos šios istorijos kulminacija tampa masturbacijos vaizdo įrašo paviešinimas, kuris ne tik, kad nesugėdina pagrindinių veikėjų, bet ir tampa visuomenės palaikymo tramplynu, o mes gi žinome, kad realiame gyvenime viskas būna priešingai – prisiminkime #metoo judėjimą, K. Spacey atvejį ir daugybę seksualinių skandalų (išskyrus D. Trupo bendravimą su porno aktorėmis, bet nuo jo visi skandalai kaip vanduo nuo žąsies) viskas, įskaitant ir B. Clintoną, baigėsi pragaištimi. Filmas bando pasijuokti iš seksualinių nuotykių ir privataus gyvenimo pernelyg sureikšmintos įvaizdžių atskirties, tarsi bandant užgniaužti tai, kas žmogiška... Visgi filmas visumoje ganėtinai vidutinis, nors ir esama ne viena scena, dėl kurios tikrai nuostabiai pasijuokiau.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Katastrofų kūrėjas" / "Negandų kūrėjas" / "The Disaster Artist"

Sveiki,

Dar vienas biografinis filmas apie tikriausiai blogiausią Holivude kada nors egzistavusį režisierių Tommy Wiseau, kuris 2003 metais pristatė pagal savo pjesę pastatytą vieną prasčiausių ir labiausiai nevykusių darbų „Kambarys“. Filmas „Katastrofų kūrėjas“, dar kitur verčiama kaip „Negandų kūrėjas“ (angl. Disaster Artist) (2017) pasakoja apie šio keistuolio režisieriaus draugystę su vienu jaunuoliu ir jo kūrybinius klystkelius, kuriant filmą „Kambarys“.

Pats niekada šio „Kambario“ nemačiau, mane kur kas labiau domino šis profesionalus filmas, atskleidžiantis kiek kitokį žmogaus pasaulį. Tiesą sakant, filmas išties keistas, keista, kad taip apskritai dar gyvenime nutinka ir visgi biografija labiau panašėjo į nepatogų „atsilikusio“ žmogaus paveikslą – čia kaip „Lūšnynų milijonierius“, tik nepalyginamai „rimčiau“. Jeigu rimtai, pirmoji filmo pusė kažkaip sunkiai kabino – nevykusios aktorių peržiūros, abejotina ir keista dviejų jaunuolių draugystė, kuri lyg nieko gero nežadėjo ir štai – pats įdomiausias filmo momentas – paties „Kambario“ filmavimas, kuris filme pateikiamas absoliučiai komedijos žanro rėmuose, kad net sunku patikėti, jog tai galėjo vykti iš tikrųjų. Akivaizdu, kad filmo režisierius James Franco, kuris, beje, ir atliko pagrindinį vaidmenį šiame filme, sukūrė mitu pagrįstą pasakojimą, nesistengdamas kažin ko atskleisti, demaskuoti, bet priešingai – remdamasis pasakojimais ir nerealiais liudijimais sukurti savo spalvingą versiją. Manau, kad jam iš esmės pavyko, bet...

Bet ar mane filmas užbūrė? Toli gražu. Turėčiau priekaištų dėl pasakojimo rutuliojimo, tam tikrų režisūrinių sprendimų, lėtos intrigos... Net nežinau, antroji filmo pusė, aišku, stipresnė, kadangi jau pavyko įsijausti į atmosferą, bet kažkodėl neapleidžia jausmas, kad pirmoji valanda mano liko iššvaistyta, laukiant nežinia ko. Nei čia kažin kokia gurmaniška juosta, nei kažin kokia besmegeniui sukurtas niekalas. Šiaip ar taip, vidutiniškai, kaip ir daugelis neblogai įvertintų juostų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Styvas Džobsas" / "Steve Jobs"

Sveiki, skaitytojai,

„Traukinių žymėjimo“ ir „Lūšnynų milijonieriaus“ režisierius Danny Boyle pristatė kaprizingą biografinę dramą apie 2011 metais nuo vėžio mirusį vieną garsiausių kompiuterio išradėjų, genijų Steve Jobs, neįtikėtinai taikliu pavadinimu „Styvas Džobsas“ (angl. Steve Jobs) (2015), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko talentingasis Michael Fassbender, o antraplanį įsimenamą vaidmenį – Kate Winslet.

Tiesą sakant, filmas nuo pat pradžių įkyriai erzino, nes nuo pat pirmųjų kadrų buvo daug plepama, daug ir nežinia, kur žiūrovas „patupdytas“, švaistomasi „Time“ žurnalo viršeliu, lyg ir pykstasi, lyg ir draugauja filmo herojai ir ruošiasi naujo produkto, kuris pakeis pasaulį, pristatymui... Prabėga 40 minučių, o Steve Jobs vėl ruošiasi pristatymui, tik kitu laikmečiu. Tiesą sakant, jeigu įveikėte šio filmo pirmąją valandą, antrąją juo jau tikrai mėgausitės, nes scenarijus išties vykęs ir puikus. Dažniausiai mirusius nuo vėžio ar kokios nors ligos, katastrofos filmų kūrėjai norėdami sukelti dramatizmo įspūdį, pasirenka pasakoti iš tragedijos zonos ir paverčia veikėją kažin kokia kenčiančia auka-didvyriu, šio filmo strategija, ačiū Dievui, visai kitokia!

Dramoje pavaizduoti trys reikšmingi vieno žmogaus išėjimai į sceną, o tiksliau – gyvenimo, kūrybos ir bendravimo užkulisiai, kurie kuriami pagal S. Jobs pažinojusių žmonių pasakojimus. Jeigu tikitės didvyriško S. Jobs patoso – nesitikėkite, nes pagrindinis herojus nepaprastai įdomus savo moralinėmis vertybėmis, kurios gana prieštaringai pateikiamos kaip genijaus, stokojosi paprasčiausio žmogiškumo. Steve Jobs asmenybės peizažas šiame filme itin dviprasmiškas ir ne visada išryškinantis jo gerąsias savybes, todėl net filmui pasibaigus, nėra iki gali štampiškai sudedami akcentai, koks buvo tas mūsų gerasis S. Jobs – o jis, kaip ir daugelis, buvo visoks: jeigu sekasi vienoje srityje, kitoje gali atrodyti lyg koks demonas. Kitą vertus, ar tam tikri trūkumai nėra lemiantys svertai, kurie sudarė sąlygas pasireikšti žmogaus protui? Išties man patikęs asmenybės peizažas, su puikia vaidyba ir originaliu scenarijumi – gurmanai, manau, tai tikrai įvertins.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kung Fu Panda 3" / "Kung Fu Panda 3"

Sveiki,

Paskutiniu metu žiūriu daugiau komercinį kiną ir vis ruošiuosi šuoliui į aukštesnį „matmenį“, bet prieš tai apie animacinį filmą „Kung Fu Panda 3“ (angl. Kung Fu Panda 3) (2016). Kadangi teko matyti pirmąsias dalis, todėl negalėjau praleisti progos pažiūrėti ir trečiąją.

Neaušindamas savo klaviatūros pasakysiu, kad šis animacinis filmas sistemingai tęsia ankstesnių dalių odisėją. Neslėpsiu, kad (bent kiek mena atmintis) pirmoji dalis labai patiko, ji privertė kvatotis ir tiesiog mėgautis, o apie antrąją dalį praktiškai nieko nebepamenu. Lyg ir patiko, lyg ir prastesnė pasirodė... negerai, kad šitaip serija nekelia kartelės, o tiesiog tampa serialu, pasakojančiu tą pačią istoriją tuo pačiu rakursu. Šįkart linksmoji Panda suranda giminaičius ir ruošiasi karui su tarpgalaktiniu blogiuku jaučiu... Primena apskritai „Žvaigždžių karų“ dvasia įkvėptą pasakojimą, lyg ir gerai, lyg ir ne visai to tikėjausi. 

Tiesą sakant, šioji dalis susižiūrėjo gana vidutiniškai ir vis galvojau, kur pakastas šuo: ar nebemoku tiesiog mėgautis animaciniu filmu, ar iš tikrųjų filmui kažko trūksta? Na, lyg ir nieko netrūksta, tačiau filmo kūrėjai laikosi tų pačių taisyklių, todėl kažkaip lyg ir linksmai nuobodoka. Išties filmas lengvas, buvo nemažai gerų ir labai vykusių vietų, tačiau kažkodėl link pabaigos norėjosi jau miego. Reikia tikriausiai kaltinti ne filmą, o dienos nuovargį, tačiau geri filmai prikausto, šis, skirtas pramogai, visgi „šliaužė ir prašliaužė“ – linksmai, bet neįsimintinai.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano motinos prakeiksmas" / "The Guilt Trip"

Sveiki,

Filmas „Mano motinos prakeiksmas“ (angl. The Guilt Trip) (2012) – tai amerikiečių režisierės Anne Fletcher darbas. Eisiu tiesiai prie reikalo: vieną vakarą „žvėriškai“ užsinorėjau komedijos ir nebegalėjau atsispirti aktorių duetui Barbra Streisand bei Seth Rogen. Tiesiog uoslė turėjo neapgauti ir sakyti, kad tai tiesiog padori komedija, kuri tikrai patiks. Be to, buvau matęs šios režisierės filmą „Piršlybos“ (2009) su Sandra Bullock, kuris, kiek pamenu, man išliko kaip itin šmaikštus ir įdomus filmas, bet visgi „Mano motinos prakeiksmas“ yra silpnesnis filmas, ypač silpnesnis scenarijus ir šmaikščių pokštų pateikimais.

Mama su sūnumi keliauja ieškoti tėvo, bet nežino, ar jį pamatys, tiesa, nuolat atvirkščiai viską daranti motina gadina sūnui nervus, nuolat tauškia apie seksą ir velniai žino ką daro ne taip. Žinote, geresnio lyg ir siužeto negalėjo būti, pokštai turėjo lietis kaip tvanas, bet viskas labai stokojama ir jei ne du pagrindiniai labai gerai žinomi aktoriai, tikriausiai filmą būčiau išjungęs. Visgi būta ir perliukų, tokių kaip motinos ir sūnaus apsilankymas striptizo bare, kepsnio valgymas, bet iš esmės filmas truputį tuščiaviduris, trūko, labai trūko geresnių dialogų, taiklesnių juokelių ir labiau išvystyto siužeto, nes filmas išėjo, na, tarp prastoko ir vidutinio, todėl drįstu pasakyti, kad filmas nesužavėjo, prajuokino kai kuriais momentais, siužetas nebuvo toks, kad mėgaučiausi pačia kelione ir charakteriais, todėl viskas atrodo pernelyg sunorminta ir, tiesą sakant, nuobodoka.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela