Filmas: "28 metai po" / "28 Years Later"

 

Sveiki, skaitytojai,

Kad senstu arba kad pernelyg esu matęs daug kino filmų, suprantu tada, kai po daugel metų tenka žiūrėti filmų pastatytus tęsinius. Jau nebepamenu ne tik kokie siužetai sukosi ankstesnėse dalyse, bet ir apskritai ar buvau matęs. Panašiai nutiko ir su siaubo trileriu „28 metai po“ (angl. 28 Years Latter) (2025), kurį pratęsė režisierius Danny Boyle po savo pirmosios dalies „28 dienos po“, kuri buvo pasirodžiusi 2002 metais. Tiesa, antrąją fračizės dalį režisavo kitas režisierius ir ji vadinosi „28 savaitės po“, pastaroji buvo pristatyta 2007 metais ir žinau tik tiek, kad filmą kažkurį iš jų buvau matęs ir kad filmas buvo apie zombius ir apokalipsę. Ar anuomet patiko? Matyt, kad labai vidutiniškai, nors visos trys dalys, sakyčiau, puikiai įvertintos kino kritikų, o ir pačių žiūrovų neblogai.

Naujausios kino dalies „28 metai po“ tęsia postapokalipsinę žmonių gyvenimo istoriją, kai pasaulyje siaučia šleivakojai zombiai. Nesu zombių kino filmo mėgėjas, man mieliau kokie elegantiški ir intelektualūs vampyrai, bet ką jau padarysi. Trumpai tariant, trečioji dalis pasakoja istoriją po 28 metų ir rodo įvykius atokioje saloje, kurios pagrindinis kelias patiria kasdieninius potvynius, todėl žmonės savoje šiek tiek viduramžius primenančioje citadelėje gali išgyventi misdami medžioklės laimikiais, obuoliais ir išgyventi strėlėmis šaudydami į zombius. Dėmesio centre – sūnaus ir tėvo santykiai, apeliuojantys į medžioklės klajoklių laukus, kai tėvas perduodavo sūnui visą savo patirtį, juo stengiasi didžiuotis, tačiau sūnus dalinai nepateisina savo lūkesčių, nes yra pernelyg doras, lyginant su tėvu. Visgi vieną dieną jis nusivilia tėvu ir pabėga vandens keliu su sunkiai sergančia motina į pavojingą žemyninę dalį, kur jam teks susidurti ne tik su zombiais, bet ir mutavusiu bei protaujančiu nemirtingu vadinamuoju Alfa Zombiu.

Filmas iš pradžių, kol neprasidėjo tėvo ir sūnaus nesantaika, maniau, bus paskutinė nesąmonė, kurios neištversiu, nes atrodo, kad režisierius skirtingais pasakojimo etapais kuria kiek skirtingo žanro kiną. Pradžioje (intro) epizode viskas labai juokinga ir schematiška, vėliau berniuko drama visame filme, sakyčiau, pati stipriausioji dalis, o pabaigoje, kai pasirodo „treninguotoji“ gauja ir pradeda pasimėgaudama skersti zmobius – jau parodija. Ar toks miksas pasiteisina? Nelabai. Bet eklektika sukuria tokį įdomų kitokio atseit zombio filmo variantą, bet pernelyg nenutolstant nuo masinio kino žiūrovo akių. Visumoje – tai brandos berniuko kelionė, atsakomybės ir stiprybės išgyvenimo istorija (survivor stories), orientuota ne tik į zombius, bet apeliuoja į nuoširdų vaikinuko rūpestį išgydyti motiną, vadinasi, to, ko nepadarė puikusis lankininkas skerdikas tėtis. Vadinasi, berniukas geresnis už tėvą, nes jį veda kilnūs tikslai, vadinasi, jis viduryje filmo negali imti ir staiga numirti... Tada filmas išties schematiškas ir žanrinis, jis saugiai laikosi „kelių eismo taisyklių“, tad režisieriui belieka stebinti dinamiškais pavojais, triukais, netikėtai rapsų lauke pasirodžiusiais zombiais ir Alfa Zombio didžiuliais lytiniais organais (ar kas nors juos šmėžuojančius filmo kadruose matė?!).

Nustebino, kad filme pasirodė neįtikėtino populiarumo ir įdirbį visokiausiuose žanruose turintis aktorių žvaigždynas: Jodie Comer, Aaron Taylor-Johnson, Ralph Fiennes, Jack O'Connell... Net sunku patikėti, kad jie visi susitinka filme apie zombius! Visgi veikėjai dekoratyvūs, neišvysti ir schematiški, veikiau personažai, nei žmonės. Vienintelis berniukas Spaikas įdomesnis, nes jis evoliucionuoja, nes iš bailaus kiškelio tampa šiek tiekprotaujančiu, kad drąsa ir narsa gali padėti išgyventi, bet reikia ir saugotis. Visumoje, nežinau, filmas gan vidutiniškas, nėra labai prastas, gali vietomis įtraukti, bet ar prarasite ką nors jo nepamatę? Nemanau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Styvas Džobsas" / "Steve Jobs"

Sveiki, skaitytojai,

„Traukinių žymėjimo“ ir „Lūšnynų milijonieriaus“ režisierius Danny Boyle pristatė kaprizingą biografinę dramą apie 2011 metais nuo vėžio mirusį vieną garsiausių kompiuterio išradėjų, genijų Steve Jobs, neįtikėtinai taikliu pavadinimu „Styvas Džobsas“ (angl. Steve Jobs) (2015), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko talentingasis Michael Fassbender, o antraplanį įsimenamą vaidmenį – Kate Winslet.

Tiesą sakant, filmas nuo pat pradžių įkyriai erzino, nes nuo pat pirmųjų kadrų buvo daug plepama, daug ir nežinia, kur žiūrovas „patupdytas“, švaistomasi „Time“ žurnalo viršeliu, lyg ir pykstasi, lyg ir draugauja filmo herojai ir ruošiasi naujo produkto, kuris pakeis pasaulį, pristatymui... Prabėga 40 minučių, o Steve Jobs vėl ruošiasi pristatymui, tik kitu laikmečiu. Tiesą sakant, jeigu įveikėte šio filmo pirmąją valandą, antrąją juo jau tikrai mėgausitės, nes scenarijus išties vykęs ir puikus. Dažniausiai mirusius nuo vėžio ar kokios nors ligos, katastrofos filmų kūrėjai norėdami sukelti dramatizmo įspūdį, pasirenka pasakoti iš tragedijos zonos ir paverčia veikėją kažin kokia kenčiančia auka-didvyriu, šio filmo strategija, ačiū Dievui, visai kitokia!

Dramoje pavaizduoti trys reikšmingi vieno žmogaus išėjimai į sceną, o tiksliau – gyvenimo, kūrybos ir bendravimo užkulisiai, kurie kuriami pagal S. Jobs pažinojusių žmonių pasakojimus. Jeigu tikitės didvyriško S. Jobs patoso – nesitikėkite, nes pagrindinis herojus nepaprastai įdomus savo moralinėmis vertybėmis, kurios gana prieštaringai pateikiamos kaip genijaus, stokojosi paprasčiausio žmogiškumo. Steve Jobs asmenybės peizažas šiame filme itin dviprasmiškas ir ne visada išryškinantis jo gerąsias savybes, todėl net filmui pasibaigus, nėra iki gali štampiškai sudedami akcentai, koks buvo tas mūsų gerasis S. Jobs – o jis, kaip ir daugelis, buvo visoks: jeigu sekasi vienoje srityje, kitoje gali atrodyti lyg koks demonas. Kitą vertus, ar tam tikri trūkumai nėra lemiantys svertai, kurie sudarė sąlygas pasireikšti žmogaus protui? Išties man patikęs asmenybės peizažas, su puikia vaidyba ir originaliu scenarijumi – gurmanai, manau, tai tikrai įvertins.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paplūdimys" / "The Beach"

Sveiki,

Garsus režisierius Danny Boyle jau įeis į kino istoriją su tokiais puikiais filmais kaip „Traukinių žymėjimas“ ir „Lūšnynų milijonierius“, tačiau man asmeniškai nemažai abejonių kelia taip žiūrovų pamėgta jo kino juosta „Paplūdimys“ (angl. The Beach) (2000), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Leonardo Di Caprio bei Tilda Swinton, netikėtai pirmąkart įsiveržusi į populiarųjį kiną.

Filmas „Paplūdimys“ labai jau savo siužetu primena „Traukinių žymėjimą“ – maištingi jaunuoliai veržiasi į keistą Azijoje įsikūrusią komuną, kurioje galioja savos taisyklės. Ši vieta tarsi laisvės oazė, kurioje nori atsidurti kiekvienas žolės rūkorius, taigi, ir Leonardo Di Caprio veikėjas. Maištas, žolytė, savotiškas maištas prieš civilizacijos santvarką primena „Traukinių žymėjimą“, tačiau akivaizdu, kad „Paplūdimys“ nepasiekia tokio aštraus jaudulio kaip ankstesnis režisieriaus filmas. Egzotiški kraštai, pavojingos situacijos pasirodo pernelyg „glamūriškos“, lengvos ir neįtikinamos, kad herojams, rodos, nusispjauti į viską ir jie tik šiaip sau nežinodami kur veržiasi be didesnių pastangų. Išskyrus tą plaukimą į salą, kurioje patys tampa komunos kanibalais...

Filmas, galima sakyti ganėtinai vidutiniškas, vietomis turintis savito žavesio, tačiau visumoje nemažai keliantis keistų abejonių dėl logikos, režisūrinių sprendimų. Pati istorija ir siužetiniai vingiai kai kada tokie absurdiški, kad kelia abejonių: na, kuris dabar protaujantis vyrukas lakstys po džiungles ir bandys atimti popieriaus skiautę, kad įtiktų komunos vadei. Iš esmės filmas jaunatviškas, atspindintis tam tikros kartos laisvamaniškumą, tik labai abejoju, ar Z kartai šis filmas emociniu pagrindu bebus suprantamas, kaip, beje, ir anuomet suprasta laisvė – atsiskyrimas nuo civilizacijos.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Traukinių žymėjimas" / "Trainspotting"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti kino filmą „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting) (1996 m.) Kažkada vaikystėje buvau matęs šį filmą, tačiau praktiškai galvoje nieko neišliko. Filmas priskiriamas prie tokių pasakojimų kaip „Requiem for a Dream“, „Kendė“, „Ugningos merginos“, „Prozako karta“ ir t.t. Filmas manęs nenustebino, kai kurie fragmentai staiga atsigamino, aišku, dabar šviežiomis akimis viskas atrodo kiek kitaip. Iš visko tikriausiai išskirčiau Ewan McGregor, kuris šiuo vaidmeniu pradėjo tikrą savo kaip aktoriaus karjeroje šturmą. Nepaprastai puikus jo buvimas juostoje darė savo, taip pat išskirčiau ir charizmatiškąjį Robert Carlyle, sukūrusį itin problematiško psicho portretą.

Šiaip filmas statytas pagal romaną. Savo laiku buvo vadinamas geriausiu metu britų filmu, o kai kas jį iki šiol laiko to dešimtmečio šedevru. Ar jis šedevras, dar pasiginčyčiau, bet įtariu, kad savu laiku filmas darė milžinišką įtaką tiek savo vaizdiniais apie narkotikus, tiek naujai filmų bangai apie priklausomybę ir žmogaus dvasinį degradavimą, jaunimo ir visuomenės problemas.

Iš pradžių mane šiek tiek šokiravo, kai pradžioje vaikinas lenda, „ištriedęs“ į tualetą narkotikus, į klozetą skambant Dž. Bize „Karmen“ muzikai – nesakykit, filme apčiuopiau daug avangardo, prieštarų. Šiek tiek įtarimo kelia ir filmo pabaiga – vaikinas su pilnu pinigų krepšiu į naują gyvenimą. Optimistiška, tačiau žinoma, kad priklausomybė nuo narkotiku praktiškai be reabilitacijos ir laisva valia neatsisakoma. Yra dar visokiausių prieštaravimų pačioje istorijoje, tačiau muzikos takelis nepaprastai puikus – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio dvasia, o Born Slippy „Underworld“ iš vis fantastiška!

Šiaip siūlau filmą visiems be išimties, nors man asmeniškai kažko labai ypatingo jame gal ir nėra, bet nesigailiu pažiūrėjęs. Dėl jauno aktorių kolektyvų, berniokiškumo, man filmas šiek tiek dvelkė paaugliškumu, bet tai ne problema. Tikriausiai.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela