Filmas: "Paplūdimys" / "The Beach"

Sveiki,

Garsus režisierius Danny Boyle jau įeis į kino istoriją su tokiais puikiais filmais kaip „Traukinių žymėjimas“ ir „Lūšnynų milijonierius“, tačiau man asmeniškai nemažai abejonių kelia taip žiūrovų pamėgta jo kino juosta „Paplūdimys“ (angl. The Beach) (2000), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Leonardo Di Caprio bei Tilda Swinton, netikėtai pirmąkart įsiveržusi į populiarųjį kiną.

Filmas „Paplūdimys“ labai jau savo siužetu primena „Traukinių žymėjimą“ – maištingi jaunuoliai veržiasi į keistą Azijoje įsikūrusią komuną, kurioje galioja savos taisyklės. Ši vieta tarsi laisvės oazė, kurioje nori atsidurti kiekvienas žolės rūkorius, taigi, ir Leonardo Di Caprio veikėjas. Maištas, žolytė, savotiškas maištas prieš civilizacijos santvarką primena „Traukinių žymėjimą“, tačiau akivaizdu, kad „Paplūdimys“ nepasiekia tokio aštraus jaudulio kaip ankstesnis režisieriaus filmas. Egzotiški kraštai, pavojingos situacijos pasirodo pernelyg „glamūriškos“, lengvos ir neįtikinamos, kad herojams, rodos, nusispjauti į viską ir jie tik šiaip sau nežinodami kur veržiasi be didesnių pastangų. Išskyrus tą plaukimą į salą, kurioje patys tampa komunos kanibalais...

Filmas, galima sakyti ganėtinai vidutiniškas, vietomis turintis savito žavesio, tačiau visumoje nemažai keliantis keistų abejonių dėl logikos, režisūrinių sprendimų. Pati istorija ir siužetiniai vingiai kai kada tokie absurdiški, kad kelia abejonių: na, kuris dabar protaujantis vyrukas lakstys po džiungles ir bandys atimti popieriaus skiautę, kad įtiktų komunos vadei. Iš esmės filmas jaunatviškas, atspindintis tam tikros kartos laisvamaniškumą, tik labai abejoju, ar Z kartai šis filmas emociniu pagrindu bebus suprantamas, kaip, beje, ir anuomet suprasta laisvė – atsiskyrimas nuo civilizacijos.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Andželos pelenai" / "Angela's ashes"

Sveiki,

Pradėsiu nuo to, kad iki šiol graužiuosi, jog paauglystėje numečiau pradėtą skaityti Frank McCourt knygą „Andželos pelenai“. Tiesiog įpusėjau ir nebeliko laiko, o knyga, dabar galvoju, buvo išties labai gera ir verta dėmesio. Ekranizacija tuo pačiu pavadinimu „Andželos pelenai“ (angl. Angela‘s Ashes) (1999) buvo kino kritikų pasitikta gana drungnai, nors ir pelnė vieną „Oskaro“ nominaciją. 

Praėjus tiek metų po filmo ir jį žiūrint iš šiandienos taško, kyla natūrali nostalgija, jog jau žiūrima gerai subrandinta kino klasika. Filmas turi puikią atmosferą, o jau socialinio skurdo vaizdavimas, airių sunkūs laikai ir nesantaika su anglais išties verčia aikčioti, kaip šitaip pilnas išdidumo tėvas leidžia pragerti šeimos pašalpą. Įsiminti veikėjai ir charakteriai. Nors didžiulių liaupsių susilaukė aktorius Robert Carlyle, mano akimis, įdomesnė ir aštresnė buvo aktorė Emily Watson, atlikusi Andželos vaidmenį.

Slogi filmo atmosfera iš esmės neatsitiktinė, visgi knyga buvo autobiografinė ir rašytojas pasakojo apie savo airių katalikišką vaikystę. Nepavydėtiną vaikystę, kur pilna drėgmės, pilkumos, lietaus, šalčio, griežto katalikiško kone maniakiško auklėjimo bei žiupsnelis išdaigų. Ironijos filme taip pat esama, tačiau žiūrėjau tą filmą ir galvojau, kodėl viskas šiek tiek perspausta, veikėjai visiškai savęs nesaugo, jeigu keliuke yra bala, tai būtinai į ją įmins, apsitaškys, tarsi specialiai pritempta prie tos slogios atmosferos. Akivaizdu, kad realiai žmogus, kurio kiauri batai, į pelkę niekada nelips, tačiau tik ne šiame filme. Nepaisant visko, knygoje visgi viskas pateikiama dar baisiau ir slogiau. Filme priblėsusios spalvos, nuolatinis rūkas apskritai laikmetį charakterizuoja kaip nesibaigiantį lietaus sezoną be metų laikų. Pasakojimo stilius su pasakotojo balsu vis dar būdingu dešimto dešimtmečio kinui dabar praktiškai tokie dalykai didžiajame kine išnykę. 

Filmas patiko labiausiai dėl savo istorinių momentų, atmosferos ir, žinoma, aktorių, ypač Emily Watson. Nepavydėtinas socialinis skurdumas, alkis, pažeminimas ir mirtys, kad ir kaip kartais pateikiamos makabriškai, visgi filmas stengiasi laikytis romano recepto – į viską šiek tiek žiūrėti su ironija, netgi į pačius sunkiausius dalykus: mirtį, badą, skurdą.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Traukinių žymėjimas" / "Trainspotting"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pristatyti kino filmą „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting) (1996 m.) Kažkada vaikystėje buvau matęs šį filmą, tačiau praktiškai galvoje nieko neišliko. Filmas priskiriamas prie tokių pasakojimų kaip „Requiem for a Dream“, „Kendė“, „Ugningos merginos“, „Prozako karta“ ir t.t. Filmas manęs nenustebino, kai kurie fragmentai staiga atsigamino, aišku, dabar šviežiomis akimis viskas atrodo kiek kitaip. Iš visko tikriausiai išskirčiau Ewan McGregor, kuris šiuo vaidmeniu pradėjo tikrą savo kaip aktoriaus karjeroje šturmą. Nepaprastai puikus jo buvimas juostoje darė savo, taip pat išskirčiau ir charizmatiškąjį Robert Carlyle, sukūrusį itin problematiško psicho portretą.

Šiaip filmas statytas pagal romaną. Savo laiku buvo vadinamas geriausiu metu britų filmu, o kai kas jį iki šiol laiko to dešimtmečio šedevru. Ar jis šedevras, dar pasiginčyčiau, bet įtariu, kad savu laiku filmas darė milžinišką įtaką tiek savo vaizdiniais apie narkotikus, tiek naujai filmų bangai apie priklausomybę ir žmogaus dvasinį degradavimą, jaunimo ir visuomenės problemas.

Iš pradžių mane šiek tiek šokiravo, kai pradžioje vaikinas lenda, „ištriedęs“ į tualetą narkotikus, į klozetą skambant Dž. Bize „Karmen“ muzikai – nesakykit, filme apčiuopiau daug avangardo, prieštarų. Šiek tiek įtarimo kelia ir filmo pabaiga – vaikinas su pilnu pinigų krepšiu į naują gyvenimą. Optimistiška, tačiau žinoma, kad priklausomybė nuo narkotiku praktiškai be reabilitacijos ir laisva valia neatsisakoma. Yra dar visokiausių prieštaravimų pačioje istorijoje, tačiau muzikos takelis nepaprastai puikus – XX amžiaus paskutinio dešimtmečio dvasia, o Born Slippy „Underworld“ iš vis fantastiška!

Šiaip siūlau filmą visiems be išimties, nors man asmeniškai kažko labai ypatingo jame gal ir nėra, bet nesigailiu pažiūrėjęs. Dėl jauno aktorių kolektyvų, berniokiškumo, man filmas šiek tiek dvelkė paaugliškumu, bet tai ne problema. Tikriausiai.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 83/100
IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela