Rodomi pranešimai su žymėmis Jeff Daniels. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jeff Daniels. Rodyti visus pranešimus

2017 m. rugpjūčio 13 d., sekmadienis

Filmas: "Styvas Džobsas" / "Steve Jobs"



Sveiki, skaitytojai,

„Traukinių žymėjimo“ ir „Lūšnynų milijonieriaus“ režisierius Danny Boyle pristatė kaprizingą biografinę dramą apie 2011 metais nuo vėžio mirusį vieną garsiausių kompiuterio išradėjų, genijų Steve Jobs, neįtikėtinai taikliu pavadinimu „Styvas Džobsas“ (angl. Steve Jobs) (2015), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko talentingasis Michael Fassbender, o antraplanį įsimenamą vaidmenį – Kate Winslet.

Tiesą sakant, filmas nuo pat pradžių įkyriai erzino, nes nuo pat pirmųjų kadrų buvo daug plepama, daug ir nežinia, kur žiūrovas „patupdytas“, švaistomasi „Time“ žurnalo viršeliu, lyg ir pykstasi, lyg ir draugauja filmo herojai ir ruošiasi naujo produkto, kuris pakeis pasaulį, pristatymui... Prabėga 40 minučių, o Steve Jobs vėl ruošiasi pristatymui, tik kitu laikmečiu. Tiesą sakant, jeigu įveikėte šio filmo pirmąją valandą, antrąją juo jau tikrai mėgausitės, nes scenarijus išties vykęs ir puikus. Dažniausiai mirusius nuo vėžio ar kokios nors ligos, katastrofos filmų kūrėjai norėdami sukelti dramatizmo įspūdį, pasirenka pasakoti iš tragedijos zonos ir paverčia veikėją kažin kokia kenčiančia auka-didvyriu, šio filmo strategija, ačiū Dievui, visai kitokia!

Dramoje pavaizduoti trys reikšmingi vieno žmogaus išėjimai į sceną, o tiksliau – gyvenimo, kūrybos ir bendravimo užkulisiai, kurie kuriami pagal S. Jobs pažinojusių žmonių pasakojimus. Jeigu tikitės didvyriško S. Jobs patoso – nesitikėkite, nes pagrindinis herojus nepaprastai įdomus savo moralinėmis vertybėmis, kurios gana prieštaringai pateikiamos kaip genijaus, stokojosi paprasčiausio žmogiškumo. Steve Jobs asmenybės peizažas šiame filme itin dviprasmiškas ir ne visada išryškinantis jo gerąsias savybes, todėl net filmui pasibaigus, nėra iki gali štampiškai sudedami akcentai, koks buvo tas mūsų gerasis S. Jobs – o jis, kaip ir daugelis, buvo visoks: jeigu sekasi vienoje srityje, kitoje gali atrodyti lyg koks demonas. Kitą vertus, ar tam tikri trūkumai nėra lemiantys svertai, kurie sudarė sąlygas pasireikšti žmogaus protui? Išties man patikęs asmenybės peizažas, su puikia vaidyba ir originaliu scenarijumi – gurmanai, manau, tai tikrai įvertins.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Filmas: 'Marsietis" / "The Martian"




Sveiki, skaitytojai,

Vis grįžtu prie Ridley Scott filmų ir šįkart jo pats naujausias filmas – „Marsietis“ (angl. The Martian) (2015), kuris pasaulyje pelnė pripažinimą ir sėkmės tiek iš žiūrovų, tiek iš kino kritikų. Na, R. Scott šiaip sau lengvais filmais neužsiiminėja, jis kuria didingus kino projektus, todėl jis vienas iš tų banginių, kurie kuria apskritai rimtą ir didingą Holivudo kiną. Jo kosminiai hitai kaip „Svetimas“ ar „Prometėjas“ taip pat keliavo po kosmoso erdves ir leido pasinerti į fantastiškus pasaulius.

„Marsietis“, be jokios abejonės, dar vienas pavykęs R. Scott filmas apie kosmosą. Daug mokslinės fantastikos elementų, sudėtinga mokslinių faktų ir žinių gausa scenarijuje, bet nesijaučia, kad žiūrovas būtų perkrautas naujais terminais, nors toks pavojus tyko. Žmogų, paliktą Marse, manding, puikiai suvaidino Matt Damon. Analogiška šiuolaikinio Robinzono Kruzo istorija, tik šįkart ne viskas nuo nulio, o pasitelkiant mokslą ir Marse likusią įrangą, veikėjas pradeda kolonizuoti Marsą, sodindamas ant žmogaus išmato mišinio atrastas bulves ir pasitelkdamas visas žinias. Savaime suprantama, „paprastas“ žmogus būtų žuvęs „ant smūgio“, bet koks filmas be herojaus? 

Išties, „normalus“ žmogus mirtų iš išgąsčio arba nusižudytų, tačiau mūsų herojus, tiesiog tikras herojus ir jo istorija pernelyg nepaprasta. Jo gelbėjimo misija ir politika Žemėja išties audrina, tačiau, kad optimizmu trykšta vienišo žmogaus veidelis Marso platybėse, tai išties stebina. Iš kur tiek džiaugsmo, disko muzikos šioje išlikimo dramoje? Sužeista kontrastų kortomis, bet išvengta natūralumo. Aišku, filmas vis tiek daugiau ar mažiau įspūdingas – sudėtingas scenarijus, gelbėjimo operacija atvirame kosmose ir tiesiog daugybė gerų dalykų yra šiame filme, kurie tiesiog sakyte sako, jog daugelis iš mūsų priiminėdami tokius sprendimus pirmiausia penkis kartus nualptume. 

Daug gerų specialiųjų efektų, būrys žinomų aktorių, režisierius autoritetas, Marso sukurtas koloritas ir atmosfera – ir taip aišku, kad tai puikus fantastinis filmas, todėl įsitaisykite patogiai prieš žiūrėdami, nes atsiplėšti bus sunku.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 8.2


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. lapkričio 13 d., antradienis

Filmas: "Laiko kilpa" / "Looper"



Sveiki visi,

Šįkart mano kino zonoje svečiuojasi filmas „Laiko kilpa“ (Looper) (2012 m.). Tai amerikiečių sukurta juosta su keliais žanriniais mišinukais – veiksmas, fantastika ir trileris. Filmas puikiai sutiktas ne tik žiūrovų, bet ir kino kritikų, tad nutariau, kad jeigu ir aš pažiūrėsiu, blogiau tikrai nebus... Žinote, kai jau esi matęs panašios konstrukcijos filmą t.y. žaidimai su realybėmis ir laiko pojūčiais, gali tik gūžčioti pečiais ir ieškoti kažko naujo juostos siužete. Taip, filmas tikrai turi savo originalumo, nors „Pradžiai“, kurį teko matyti prieš porą metų, toli gražu neprilygsta. 

„Laiko kilpa“ yra apskritai stipriausia juosta panašaus žanro, matytame per paskutinį pusmetį, tad galiu drąsiai ją rekomenduoti tiek paprastiems žiūrovams, tiek į gurmanišką kiną linkusiom personom. Filme sutiksite legendinį kietuolį Briuce Willį, kuris suvaidins personažą po 30 metų ir smarkiai išpopuliarėjusį Joseph Gordon – Levitt‘ą, pastarasis vaidino ir legendiniame filme „Pradžia“, tai mano galva, jam ne naujiena dirbti su panašaus žanro kūriniais. Taip, filmas įtraukia per 15 minučių, visos naujos pateikiamos sąvokos kaip „kilpos užrišimas“ ir pan., nekvaršina žiūrovui smegenų, kaip kartais tai daro mokslinė fantastika su savo sudėtinga terminologija. Smagu čia sutikti netikėtame amplua Emily Blunt, kurią vis matome daugiau komedijose ir romantinėse juostose kaip „Ir velnias dėvi pradą“, „Kartą Jemene“ ir t.t.

Jeigu ne tas faktas, kad iš ateities atsiunčiami žmonės nužudymui ir puiki idėja, kad žmogus persekioja save tame pačiame laike po trisdešimties metų, tikriausiai filme kažko trūktų. Ypač man spragelių pasitaikė siužeto plėtotėje ties antgamtinėm galiom, kaip mokėjimas judinti daiktus – kaip ta mutacija vyko ir vyksta, trūko šiokių tokių paaiškinamų, tačiau čia tikriausiai mano asmeniniai tokie pastebėjimai pačiam sau. Šiaip filmas pakankamai vykęs, įdomus, įtraukiantis, kuriame bus ir istorija, ir šiokios tokios įtampos.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis

Filmas: "Kalmaras ir banginis" / "The Squid and the Whake"


Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Kalmaras ir banginis“ (The Squid and the Whale) (2005 m.). Visai netikėtai nusprendžiau pažiūrėti šią amerikiečių dramą, kažkaip netikėtai pasiilgęs Lauros Linney. Po „Savadžių šeimos“ ir „Mistinės upės“ kažkaip vėl norėjosi išvysti jos puikius skruostikaulius ir, sakau, pažiūrėsiu šį filmą tokiu keistu pavadinimu. Šiaip kaip visada nieko per daug nesigilindamas pasakysiu, kad filmas man visai skaniai susivalgė. Gyvenimiškas dramatizmas su šlakeliu humoru – apie dvidešimt metų nugyvenusi pora nusprendžia, kad nebereikia nieko apgaudinėti ir laikas skirtis. Tai pasakojimas apie intelektualią šeimą, tąsomus vaikus ir jų gyvenimus, vyro ir žmonos santykius, santykius tarp brolių, tarp motinos ir sūnaus – žodžiu, varijuojama įvairiomis simpatijos ir antipatijos kombinacijomis.

Nepasakyčiau, kad filmas labai kažkuo ypatingas, kažkuo išskirtinis ir kad verta jį nedelsiant pažiūrėti. Nemanau, kad nedaug ką prarasite jo ir nepamatę, tačiau filme yra ir puikių momentų, bet gal man asmeniškai jau perdėm nuvalkiotos temos – skyrybos ir jų padariniai, atrodė sausokas. Ištransliuota paprastai, be jokių didelių kitoniškumo, tradicinis pasakojimo būdas, šiek tiek suholivudinti kai kurie niuansai pritraukia filmą prie vidutinės (su pliusu) dramos. Manau, praleisite puikiai laiką besimėgaudami aktoriais, tarp kurių visai netikėtai švystelėjo ir Anna Paquin iš „Tikrojo kraujo“ dar tokia visai jaunutė, bet žavi. Pagyvenusių vyro ir moters pagundos, mėginimas kibti į gyvenimą po santuokos griūties, dalytis vaikais ir atsakomybe – nei daugiau, nei mažiau iš šio filmo ir nereikalaukite. Pusiau lengvam vakarui, manau, sužiūrėsite pakankamai neblogą filmą. 

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela