Filmas: "Stiklas" / "Glass"

Sveiki,

Prieš kokius trejus metus matytas filmas „Skilimas“ iš tikrųjų padarė gan neblogą įspūdį – gana mažo biudžeto filmas sukėlė nemažą susidomėjimą, kad netrukus buvo nuspręsta sukurti to filmo ankstesniąją dalį. Tiesą sakant, nemačiau visų dalių, kai kurie teigia, kad filmo „Stiklas“ (angl. Glass) (2019) pasakojimas prasideda dar 2000 metais, kai pasirodė filmas „Nepalaužiamasis“ ir priklauso komikso lygio trilogijai apie asmenybės susidvejinimą, gal net nesusidvejinimą, o antgamtinį reiškinį, kai viename kūne gali pasireikšti daugybę asmenybių, tokį vaidmenį sukuria britų aktorius James McAvoy.

Tiesą sakant, prisipažinsiu, kad šioji filmo dalis absoliučiai nuvylė. Jeigu „Skilime“ turėjome visai kitokį mistinį matymą, išvystytą įtaigią trilerio tamsią atmosferą, buvo dėl ko jaudintis, stebėtis originaliu scenarijumi ir netgi iš tikrųjų šiek tiek išsigąsti, tai tęsinyje, galima sakyti, neliko nieko. Visų pirma perėjimas į naują akivaizdžių klišių komikso žanrą buvo ne strategiškas kelias prasibrauti į visuotinį žiūrovą, bet akivaizdi kokybės vardan standartų praradimų nesėkmė.

Jau po 10-15 minučių peržiūros aišku, kad filmas absoliučiai išsikvėpęs, nuėjęs scenarijaus šunkeliais, todėl nepateisina net vidutinio žiūrovo. Pasirinkti karikatūriniai „X-menus“ atitinkantys personažai, kuriamos naujo fantastinio super didvyrių pasaulio ribos ir – tą gana retai pagalvoju – būčiau geriau nematęs, kaip išties intriguojantis „Skilimas“ iš esmės pavirsta stiklo šuke.

Erzino veikėjų personažai, komikso lygio psichologiniai paaiškinimai per žmonių-personažų veikėjų traumas, kurios kartojasi iš filmo į filmą, o veikėjų blogiukų elgesys tiesiog absurdiškai nykus, neįdomus, neišvystytas ir viskas tiek banaliai supaprastinta, kad filmas gali tekėti kaip dar vienas įprastas šventinio filmo programos per TV fonas prie baliaus stalo ir nelabai kas į jį spoksos, nes kur kas labiau dėmesį masins svečių pokalbiai. Išties, šis filmas nuviliantis ir nežinau, koks eliksyras privers mane pažiūrėti, jeigu pasirodys, dar vieną dalį... Čia kaip nepabaigiau kažkada „Absoliutaus blogio“ epopėjos, taip ir šioji dalis liks su nutraukta bambagysle.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeštasis pojūtis" / "The Sixth Sense"

Sveiki, 

Pasiilgau gerų mistinių filmų, bet kadangi šiuo metu nieko gero neradau, tad nusprendžiau pasilepinti šešiems „Oskarams“ nominuotą mistinę dramą „Šeštasis pojūtis“ (angl. The Sixth Sense) (1999), kuris pasakoja apie ypatingą berniuko gebėjimą regėti vaiduoklius, todėl jis kenčia panikos priepuolius, kai tik susiduria su ypatingo likimo mirusiaisiais. Tiesą sakant, šį filmą teko matyti vaikystėje, todėl tokio efekto, kokį galima patirti jį žiūrint pirmą kartą, jau nebeteko patirti.

Iš esmės filmas gerai išsilaikęs ir jį kuo puikiausiai galima žiūrėti ir žiūrėti. Nors anuomet istorija buvo absoliučiai apgaulinga ir nenuspėjama, tačiau žiūrint dabar viskas daugiau ar mažiau akivaizdu ir tokia pasakojimo kompozicija jau neapgausi užkietėjusių kino maniakų. Panašiu pamatu nufilmuotas ir vienas mano mylimiausių siaubo filmų „Kiti“, kai viskas sudėliojama atvirkštinėmis pasakojimo naratyvinėmis proporcijomis. Iš esmės filmas atmosferinis ir retkarčiais perteikta su tokia bauginama įtampa, kurios kartais pasigendu įprastiniuose siaubo filmuose. Pagrindinė vaidmenį sukuria jau kadaise iš kino industrijos išnykęs talentingasis Haley Joel Osment, kuris buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius – tai tikrai įsimintinas vaiko vaidmuo kine, kaip, beje, ir kiti tuo metu sukurti šio aktoriaus vaidmenys. Bruce Willis, Toni Collette taip pat blyksteli įtaigioje ir romioje mistinėje istorijoje perteikdami savas istorijas.

Filmas jau tampantis klasika, manau, daug kam patiks dėl vaiduokliškosios ir mistinis istorijos dalies, tačiau filmas užgriebia ir auklėjimo, ir vienišos motinos sunkumus, vaiko susidorojimą su traumomis, kas iš esmės filmą paverčia tvarkingai supresuotu pasakojimu be didesnės skubos ir nuolatinio lėkimo, kas būdinga dešimto dešimtmečio populiariajam kinui.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuodėmių miestas 2" / "Sin City: A Dame to Kill For"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šįkart noriu labai trumpai pakomentuoti kino filmą „Nuodėmių miestas 2“ (angl. Sin City: A Dame to Kill For) (2014), kurį po devynerių metų sugrąžino kultiniais tapęs režisierių duetas Robert Rodriguez ir Frank Miller. Teko matyti pirmąją dalį gal bemaž prieš septynerius metus, o gal ir dar seniau. Negalėčiau pasakyti, kad pribloškė, tačiau prisimenu kaip itin „Tarantinišką“ filmą su nuostabiais ir unikaliais specialiaisiais efektais. Tą patį režisieriai pakartoja ir filmo tęsinyje, kuris, kaip ir reikėjo tikėtis, nebesulaukė tokių aikčiojimų, kaip pirmoji „Nuodėmių miesto“ dalis.

Bulvarinis, „komiksų“ tipažo pasakojimas kine nėra kažkas naujo, tačiau tai, ką pavyko išreikšti šiems režisieriams, visgi pavyko kažkas naujo ir neįtikėtino. Antroji filmo dalis, jeigu jį galima vadinti tęsiniu, manau, nėra kažkuo itin prastesnė už senesnę versija. Aišku, čia daugiau smulkių istorijų, kurie susijungia į vieną didelį nusikalstamo miesto istorijų almanachą, susijungdami ir prasilenkdami atskiromis pasakojimų gėjelėmis čia pat gatvėje. Nors nesu tokių kino juostų mėgėjas, tačiau šįkart vėl mėgavausi tuo išskirtiniu pasakojimu ir filmo grafika, bet už vis labiausiai pačiais aktoriais, kurie susirinko į vieną didžiulį žvaigždžių būrį. Labiau kalbėsiu apie moteris, kurios čia nepaprastai gražios, pilnos skausmo, keršto ir troškimų – kone muilo operų blogiukės, tiesa, muilo operų elementų šiame filme išties nemažai, ypač pasakojant Evos Green kuriamo personažo manipuliacinius „sugebėjimus“. Kaip visada ant scenos šokanti Jessica Alba atrodė pritrenkiamai, bet jos personažui toli gražu Nuodėmių mieste gyventi nebėra taip miela ir gera...

Eva Green iš vis pusę savo laiko prabuvo praktiškai nuoga ir vonioje bei lovoje – o ko reikia tokiai mačistinei juostai kaip „Nuodėmių miestas“? Tiesa, paskutiniuoju metu, o praktiškai nuo jos karjeros pradžios, Eva Green beveik visose kino juostose demonstruoja savo puikųjį kūną. Nori patraukios nuogybės? Pasikviesk vaidinti E. Green, ji neturėtų atsisakyti. Paskutinįkart ji aistringai dulkinosi laive, vaidindama „300“ filmo tęsinyje „300: Imperijos gimimas“, prie kurio, kaip bebūtų keista, prisidėjo ir vienas iš „Nuodėmių miesto“ režisierių. J. Alba man kaip aktorė išvis neimponuoja, nieko negaliu pasakyti, ką ji gero suvaidinusi, tačiau čia ji labai patraukli. Na, ir filmo berniukai blogiukai... Tiesiog belieka tik mėgautis hiperbolizuotu brutalumu, pamatyti visą gėrį, apipintą legendomis ir mitais, apie didmiesčių gaujas ir jų gyvenimą, kas kad kartoninį, komiksinį, bet vis tiek patrauklų. Be didelių pretenzijų filmą rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirtis jai tinka" / "Death Becomes Her"

Sveiki visi,

„Mirtis jai tinka“ (Death Becomes Her) (1992) yra neabejotinai vienas iš juodojo humoro klasikinių filmų pavyzdžių, kuriuos žiūri „n“ kartų ir nesupranti, kodėl gera žiūrėti. Vaikystėje matytas filmas dabar vėl buvo „suvalgytas“. Ir nors nebebuvo tokio įspūdžio, juoko ir įdomumo kaip kadaise (tapau išlepintas!), bet visgi negalėjau neatsidžiaugti tikromis kino legendomis, ypatingai Meryl Streep, kuri šitaip gražiai, moteriškai ir elegantiškai atrodė. Tą patį galiu pasakyti ir apie jos kolegę Goldie Hawn. Na, ir kietuolis Bruce Willis, žinoma, šįkart visai minkštas, teikia šiokio tokio šarmo, nors negalėčiau pasakyti, kad jo energija ir būvimas buvo vienas iš tų filmo arkliukų, visgi moterys šiame filme svarbiausios.

Visos ir visi bijo pasenti, o senėjimas tampa viena didžiausių baimių, todėl dvi konkurentės ryžtąsi išgerti jaunystės eliksyro, nuo kurio atjaunėja ir tampa nepaprastai gražios ir... nemirtingos. Šis šalutinis poveikis tampa didžiausia moterų galvos skausmu ir pakankamai subtiliu juodu humoro akumuliatoriumi. Nors filmas gal ir nėra kažkuo įspūdingas, scenarijus įdomus tik tiek, kiek įdomūs iracionalūs triukai ir aktoriai. Manau, kad tai vienas iš tų nemirtingų filmų, kuriuos dar žiūrės ir transliuos kad ir po 40 metų, kai net pačių aktorių jau nebebus, bet bus šis aukso klasika virtęs filmas – lengvas, paprastas, bet turintis savyje kažkokios miros, kvapo, žavesio, kuris tikriausiai ir leidžia filmą be paliovos kartoti ir kartoti. Po šio filmo užsimaniau daugiau senesnių filmų su Meryl Streep ir, manau, kad artimiausiu metu ką nors pavyks pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiko kilpa" / "Looper"

Sveiki visi,

Šįkart mano kino zonoje svečiuojasi filmas „Laiko kilpa“ (Looper) (2012 m.). Tai amerikiečių sukurta juosta su keliais žanriniais mišinukais – veiksmas, fantastika ir trileris. Filmas puikiai sutiktas ne tik žiūrovų, bet ir kino kritikų, tad nutariau, kad jeigu ir aš pažiūrėsiu, blogiau tikrai nebus... Žinote, kai jau esi matęs panašios konstrukcijos filmą t.y. žaidimai su realybėmis ir laiko pojūčiais, gali tik gūžčioti pečiais ir ieškoti kažko naujo juostos siužete. Taip, filmas tikrai turi savo originalumo, nors „Pradžiai“, kurį teko matyti prieš porą metų, toli gražu neprilygsta. 

„Laiko kilpa“ yra apskritai stipriausia juosta panašaus žanro, matytame per paskutinį pusmetį, tad galiu drąsiai ją rekomenduoti tiek paprastiems žiūrovams, tiek į gurmanišką kiną linkusiom personom. Filme sutiksite legendinį kietuolį Briuce Willį, kuris suvaidins personažą po 30 metų ir smarkiai išpopuliarėjusį Joseph Gordon – Levitt‘ą, pastarasis vaidino ir legendiniame filme „Pradžia“, tai mano galva, jam ne naujiena dirbti su panašaus žanro kūriniais. Taip, filmas įtraukia per 15 minučių, visos naujos pateikiamos sąvokos kaip „kilpos užrišimas“ ir pan., nekvaršina žiūrovui smegenų, kaip kartais tai daro mokslinė fantastika su savo sudėtinga terminologija. Smagu čia sutikti netikėtame amplua Emily Blunt, kurią vis matome daugiau komedijose ir romantinėse juostose kaip „Ir velnias dėvi pradą“, „Kartą Jemene“ ir t.t.

Jeigu ne tas faktas, kad iš ateities atsiunčiami žmonės nužudymui ir puiki idėja, kad žmogus persekioja save tame pačiame laike po trisdešimties metų, tikriausiai filme kažko trūktų. Ypač man spragelių pasitaikė siužeto plėtotėje ties antgamtinėm galiom, kaip mokėjimas judinti daiktus – kaip ta mutacija vyko ir vyksta, trūko šiokių tokių paaiškinamų, tačiau čia tikriausiai mano asmeniniai tokie pastebėjimai pačiam sau. Šiaip filmas pakankamai vykęs, įdomus, įtraukiantis, kuriame bus ir istorija, ir šiokios tokios įtampos.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela