Filmas: "Raganos" / "The Witches"

 Sveiki,

Roberto Zemeckio naujausias 1990 kultinio filmo perdirbinys „Raganos“ (angl. The Witches) (2020) kai kam paliko prieštaringus jausmus. Pats puikiai pamenu savo vaikystę ir tą juostą, kada nuo galvų nusiplėšia būrys moterų perukus ir po jais pasirodo plikagalvės baisuoklės, o mažieji herojai paverčiami peliukais. Šioje naujausioje versijoje Zemeckis daugiau ar mažiau išlaiko pirmtako siužetinę struktūrą ir jau praėjus 30 metų panaudoja spalvingąsias technologijas, kad „Raganos“ būtų dar baisesnės ir šarmingesnės.

Kol visi laukia „Fokus Pokus“ antrosios dalies (ji tikriausiai su tais pačiais aktoriais pasirodys kitąmet), tai šiemet Netflix nustebino pateikdama „Raganų“ naują variantą. Nesistengsiu lyginti su ankstesniuoju, nes siužetą vos tik pamenu, tačiau šioji versija nėra jau tokia prasta, kaip teigia kai kurie internautai. Daug ką paperka šarmingosios ir charizmatiškosios Anne Hathaway prancūzišku akcentu rėkiančios raganų karalienės vaidmuo. Ji išties gimusi vaidinti blogietes tokio tipažo filmuose, prisiminkime jos flegmatiškąją Baltąją karalienę iš „Alisos stebuklų šalyje“, tačiau aktorei puikiai sekasi ir draminiai vaidmenys. Puikioji Octavia Spencer, „Oskaro“ laureatė taip pat atlieka be didesnių pastangų šiltos močiutės vaidmenį.

Visgi visumoje filmas yra pasaka, kurioje nėra teisingos pabaigos ir vaikai nebeatvirsta į vaikus, tačiau jie priima peliukų formas ir prigimtį, todėl filmą galima žiūrėti su šeima, ūgtelėjusiais vaikais, tarkim, nuo kokių septynerių-aštuonerių metų, kurie jau internete tiek visko prisižiūrėję, kad „Raganos“ bus tik kaip pabarstukai ant torto. Čia rasite ir siaubo, ir efektingos pasakiškos įtampos, pavojų, nuotykių, spalvingų pasakiškų siužetų... Viskas suplakta ir pateikta, sakyčiau, itin vykusiomis proporcijomis, jog šioji versija tiesiog verta būti dar viena Helovino filmų kolekcijos klasika.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 5.4

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Kalėdų giesmė" / "A Christmas Carol"

Sveiki,

Per pačias Kalėdas norisi su šeima pažiūrėti ką nors neįpareigojančiai kalėdinio, tačiau norėtųsi, kad tai nebūtų devyniolikta sykį rodomas „Vienas namuose“? Šiemet nusprendėme, kad geriausia rinktis klasikinį rašytojo Charles Dickens animacinę ekranizaciją „Kalėdų giesmė“ (angl. A Christmas Carol) (2009), kuri daugeliui ir šiaip kaip filmas yra tapęs kalėdine tradicija, o kai kam, pavyzdžiui, man, nė karto taip ir nematytas.

Istorija apie Skrudžą, kuris gyvena Londone ir skaičiuoja centą po cento, visiems yra atgrasus ir piktas seniokas, kurį Kalėdų naktį aplanko trys dvasios – praeities, dabarties ir ateities, – vien tam, kad pamokytų jį nuolankumo, dosnumo ir gerumo, tokia yra tapusi tikra kino kliše. Šį trijų laiko vaiduoklių motyvą naudoja ir kino filmai, ir TV serialai, pvz., „Simpsonai“, tad daugelis iš mūsų tikrai žino šią istoriją... Visgi šioji ekranizacija, kad ir kokia atrodytų iš pradžių atgrasi, netgi šiek tiek su siaubo elementais, ji atrodo labiausiai priartėjusi prie Čarlzo Dikenso kūrinio koncepcijos: niūrus XIX amžiaus Londonas, didžiulis skurdas ir badas, menki džiaugsmai, ilgos valandos darbe, didelės ir sunkiai gyvenančios šeimos, Viktorijos Epochos gyvenimo būdas... Daug detalių, kurios kelia jaukią senovišką atmosferą; amžių, kada Kalėdos iš esmės įgavo šeimos šventės koncepciją.

Galima ginčytis dėl animacijos kompiuterinės grafikos, šįkart ji man labai patiko, nuteikė ne vien pramogos dėlei, bet ir leido atskleisti Kalėdų dvasiai ir nepramoginei Kalėdų potekstei. Manau, šis filmas absoliučiai pranoksta daugelį kalėdinių istorijų apie visokias pavogtas Kalėdas, Kalėdų senelio rūpesčius arba vaikus, kurie bando išgyventi, spęsdami spąstus vagims.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb:6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sąjungininkai" / "Allied"

Sveiki, kino mėgėjai,

Vikipedija teigia, kad režisierius Robert Zemeckis yra žymiausias lietuvių kilmės Holivudo režisierius. Žymiausias ar nežymiausias, bet jo filmai, įskaitant ir jo legendinį „Forestas Gampas“ (1994) yra tikrai pastebimi plačiosios auditorijos ir nuolat pritraukia gausybę žiūrovų. Panašiai nutiko ir su filmu „Sąjungininkai“ (angl. Allied) (2016), dėl kurio keistai subraškėjo ir subyrėjo Brad Pitt ir Angelina Jolie santuoka, bet tai tikriausiai tik papuošimas ant torto, nes daug ko mes nežinome. 

Filmas „Sąjungininkai“ absoliučiai pataikė į madą, kada iš naujo užgimė filmus apie šnipus. Tiesą sakant, šiai temai niekada nesimpatizavau ir kažin ko iš šio filmo nesitikėjau. Kaip ir buvo galima numanyti, siužetiškai filmas gana silpnas – du slapukai agentai atlieka užduotį, besimaskuodami vienas kitą įsimyli ir galiausiai nebegali vienas be kito tverti. Siužetiškai dėl B. Pitto ir scenarijaus niekaip iš galvos neišeina kvailos asociacijos su kitu jo filmu „Ponas ir ponia Smitai“, tik čia kur kas mažiau žaismės, nes filmas kiek kitokio žanro. Praktiškai iki pusės filmo galėjome mėgautis tik aktoriais ir kostiumais, bet siužetiškai filmas absoliučiai skystas ir netgi nuobodus. Vėliau, kai filmas persirita į antrą pusę, staiga atsiranda emocijos, spėlionės, abejonės, nors tenka pripažinti, kad filmas primena daugybę kitų filmų, tačiau žiūrėti vis tiek antrąją filmo dalį buvo įdomu.

Didžiausias šio filmo minusas – silpnas siužetas, kuriam tiesiog trūksta „suktumo“, originalumo, nes kiek bežiūrėtume, vis neapleidžia jausmas, jog jau kažkur kažkada matyta panaši istorija. Didžiausias šio filmo pliusas – Marion Cotillard bei Brad Pitt, kurie taip gražiai žiūrisi ir jų scenos, kad ir kokios šabloniškos, kad ir kaip teatrališkai sustatytos ir preciziškai nudailintos Holivudiška maniera, vis tiek nepraranda tvirtumo ir emocionalumo įspūdžio. Ir, žinoma, kostiumai, bendra filmo atmosfera gana vykusi ir patraukli ne tik masiniam žiūrovui, bet ir kino gurmanams. Filmas nėra kažin koks šedevras, bet su graudžia pabaiga gali priversti ašaroti minkštesnių širdžių savininkus.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pasivaikščiojimas" / "The Walk"

Sveiki, skaitytojai, 

Šįkart noriu trumpai pasidalyti apie daugelį sužavėjusią knygos ekranizaciją „Pasivaikščiojimas“ (angl. The Walk) (2015). Na, su režisieriumi Robert Zemeckis tikriausiai yra daugelis susipažinę, net nežinodami jo pavardės, užtenka vien paminėti jo šedevrą „Forestas Gampas“ (1994), „Kontaktas“ (1997) ar trilogiją „Atgal į ateitį“... Skubėjau pažiūrėti taip išgirtą jo naujausią filmą, tikėdamasis kvapą gniaužiančios įtampos, nuostabaus scenarijaus ir puikios vaidybos. O ką gavau?

Visgi gavau neprastą filmą. Žinote, pirmoji filmo pusė labai vargino ir trūko visgi tos žadėtosios įtampos. Herojus pasirodė labiau cirko klounas, nei tikras herojus, nors galima jau numatyti, kad finalas jam labai pasiseks, nes filmo didaktika labai primityvi – svajok ir siek savo tikslo, nesvarbu, jeigu kartais ir nesiseka. Puikus operatoriaus darbas nuo pat pirmųjų kadrų, net nesitiki, kad daugelis dalykų tiesiog sukurti kompiuteriu, jau nešneku apie prarastus Manheteno bokštus „dvynius“ per teroro išpuolį... Žodžiu, su vizualumu čia neprašausite, tačiau tas patosas nuo pat pačių mane šiek tiek nervino – holivudiška maivymosi maniera, kai herojus tiesiog preciziškai piešiamas, lyg būtų ne realus žmogus, o koks Volto Disnėjaus animacinis personažas. Nei jo sunkūs santykiai su tėvais, nei jo finansinė sudėtinga padėtis... Visa eliminuota drama ir palikta kažkokia pustuštė viltis, vien svajonės piešimas, todėl filmas kaip biografinis kūrinys neįtikina nė iš tolo. Bet...

Bet yra gerų dalykų. Po pirmosios valandos abejonių, dosnus apdovanojimas – herojus staiga tampa tikru herojumi ir pradeda pasivaikščiojimą tikrąja to žodžio prasme. Paskutinio pusvalandžio įtampa apdovanoja žiūrovą tokia erzinančia įtampa, kad tiesiog pamiršti tą naivią pirmąją valandą. Išties įtampos ir žavesio paskutiniame pusvalandyje tikrai netrūksta ir pagalvoti galima – to dar kine nemačiau! Išties vien dėl to pasivaikščiojimo ir buvo verta žiūrėti visą juostą. Puikiai pasirodė aktorius Joseph Gordon-Levitt, kuris mums ir prancūziškai, ir angliškai bėrė „kaip reikalas“, nors jo personažu nesu iš esmės patenkintas iki galo. Jo užsispyrimas pradžioje lėmė dideles ne simpatijas, atrodė tarsi pamišėlis, kuriam niekas nerūpi, tik jo pamišusi svajonė (aišku, kad daugelį gali žavėti toks personažas), bet nei dėkingumo jį supantiems draugams, nei tos meilės prancūzei merginai, koks nutašytas iš akmens, nesuprantu, kaip jį dar tokį negyvą ir atitrūkusį nuo socialinio gyvenimo palaikė aplinkiniai? Aišku, po to viskas išsibalansuoja, kaip ant to lyno. 

Taigi, nepaisant holivudinio patoso, filmas vis tiek man patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirtis jai tinka" / "Death Becomes Her"

Sveiki visi,

„Mirtis jai tinka“ (Death Becomes Her) (1992) yra neabejotinai vienas iš juodojo humoro klasikinių filmų pavyzdžių, kuriuos žiūri „n“ kartų ir nesupranti, kodėl gera žiūrėti. Vaikystėje matytas filmas dabar vėl buvo „suvalgytas“. Ir nors nebebuvo tokio įspūdžio, juoko ir įdomumo kaip kadaise (tapau išlepintas!), bet visgi negalėjau neatsidžiaugti tikromis kino legendomis, ypatingai Meryl Streep, kuri šitaip gražiai, moteriškai ir elegantiškai atrodė. Tą patį galiu pasakyti ir apie jos kolegę Goldie Hawn. Na, ir kietuolis Bruce Willis, žinoma, šįkart visai minkštas, teikia šiokio tokio šarmo, nors negalėčiau pasakyti, kad jo energija ir būvimas buvo vienas iš tų filmo arkliukų, visgi moterys šiame filme svarbiausios.

Visos ir visi bijo pasenti, o senėjimas tampa viena didžiausių baimių, todėl dvi konkurentės ryžtąsi išgerti jaunystės eliksyro, nuo kurio atjaunėja ir tampa nepaprastai gražios ir... nemirtingos. Šis šalutinis poveikis tampa didžiausia moterų galvos skausmu ir pakankamai subtiliu juodu humoro akumuliatoriumi. Nors filmas gal ir nėra kažkuo įspūdingas, scenarijus įdomus tik tiek, kiek įdomūs iracionalūs triukai ir aktoriai. Manau, kad tai vienas iš tų nemirtingų filmų, kuriuos dar žiūrės ir transliuos kad ir po 40 metų, kai net pačių aktorių jau nebebus, bet bus šis aukso klasika virtęs filmas – lengvas, paprastas, bet turintis savyje kažkokios miros, kvapo, žavesio, kuris tikriausiai ir leidžia filmą be paliovos kartoti ir kartoti. Po šio filmo užsimaniau daugiau senesnių filmų su Meryl Streep ir, manau, kad artimiausiu metu ką nors pavyks pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela