Serialas: "Černobylis" / "Chernobyl" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Kas dar nematė serialo „Černobylis“ (angl. Chernobyl), kurį sukūrė kanalas HOB kanalas su britų kūrybine brigada. Be to, kad didelė dalis serialo buvo filmuojama Lietuvoje – čia mums, lietuviams, šioks toks pasididžiavimas – serialas pirmiausia išgarsėjo kaip itin didžiuliu IMDb reitingu (šiuo metu jo reitingas 9.6 ir jį suformavo 282 tūkstančių internetinių lankytojų), ir tai serialas, kuris nušluostė itin prabangiam serialui „Sostų karai“, (pastarojo paskutinis sezonas itin sukritikuotas žiūrovų).

Galiausiai didžiausias šio serialo ažiotažas yra tam tikra politinė konkurencingumo kibirkštis, kurią įplieskė Rusijos reakcija. Rusija traktuoja serialą kaip kritiką buvusiai Sovietų Sąjungai. Nežinia, ar Rusija iš tikrųjų taip smarkiai sureagavo į šį serialą, ar tai nėra pačių mūsų žiniasklaidos (kaip dažnai ir būna) išpūstas burbulas dėl propagandinio informacinio karo. Šiaip ar taip jau girdėjau, kad Rusija kurs savitą serialo versiją, kuriame akcentas bus skiriamas šnipams iš Vakarų, nes dabar kol kas atrodo, kad Rusija bando nusikratyti bet kokios kritikos ir formuoja, jog serialas iškreiptas ir neatitinkąs realybės. Galimas daiktas, tačiau prieš kokius septynerius metus teko matyti panašaus turinio dokumentinę juostą (dar rodyta per LRT) apie Černobylio katastrofą ir jos padarinių likvidavimą, bandant užplombuoti sprogusio reaktoriaus šerdį.

Penkių serijų mini serialas pasižymi kruopščiomis detalėmis. Kūrėjai stengėsi atkurti laikmečio madas, santvarką, komunistinį bendravimo manierą, aplinką, ypač pastatus ir t. t. Na, būta, kada praslydo tokios detalės kaip Fabijoniškės plastikiniai langai, bet man į akis tokios smulkmenos nekrito. Tiesa, nesistengiau žiūrėdamas serialą atrasti kokių nors trūkumų, stebėti, ar iš tikrųjų serialo kūrėjai darė daug klaidų. Kur kas man į akis kliuvo pačios istorijos sąranga. Kad ir kaip serialas būtų sutelktas į smulkmenas ir išanalizuotos laikmečio detalės, tačiau iš toli šviečiasi vakarietiškas žvilgsnis į homo sovieticus mentalitetą. Kitaip sakant, serialas nors ir apie tą laikmetį, tačiau išartikuliuota vakarietišku požiūriu. Kodėl iš serialo dingo visi rusiški keiksmažodžiai, kurie buvo neatsiejama brutaliai glušinamos vyrų darbininkų klasės kultūros dalis?

Visi tie vaizduojami valdžios manevrai, bendravimas atrodo tarsi bandoma imituoti rusišką mąstymą, tačiau per tam tikrą britišką filtrą, kad vakarų žiūrovas suprastų. Kitą vertus, galima diskutuoti apie paties serialo tikslus – ar juo norėjo iš tikrųjų rekonstruoti įvykius, o gal norėjo sukalti žiūrimą produktą rinkai? Serialas balansuoja tarp to ir ano. Pavyzdžiui, kad ir kone tarantiniškai absurdiška scena, kai valdžios atstovas atvažiuoja prie angliakasių pasakyti, kad jie turės Černobylyje išrausti šachtą. Tas susitikimas su purvinais vyrais, ta scenografija tampa dirbtina choreografija, primenanti tam tikrą gatvių muštynių ir indiškų šokių rokiruotę, o tas absoliučiai teatrinis triukas, kai darbininkai purvinomis rankomis patapšnoja atstovui per puikų kostiumą irgi atrodo padarytas dėl vaizdo masėms patenkinti. Tačiau tai yra serialo dėsnis, o ne tiksli dokumentika ir žiūrovas tikrai jaučia, kur čia bandymai ekvilibristiškai išlaikyti ir serialo rimtą toną, ir neprarasti kūrybiškų istorijos jungčių žanro rėmuose.

Dėl pačios istorijos turinio negaliu ginčytis, nes tikriausiai nelabai kas žino visą tiesą, kadangi ji sudurstyta iš įvairių liudijimų. Manau, už šį serialą stipriau gali būti tik informacija iš pirmųjų lūpų, o ne sukurptų protokolų, pavyzdžiui, baltarusių rašytojos Svetlanos Aleksijevič dokumentinės prozos knyga „Černobylio malda“, kuri itin pasitarnavo serialo kūrėjams. Tam tikros detalės seriale iš tikrųjų šokiruoja, pavyzdžiui, nuo radiacijos merdintys ir krentančiomis mėsos nuo kaulų dar gyvi esantys vyrukai, apie valdžios abejingumą, apie nelengvus sprendimus tarp to, kas galima sovietinėje santvarkoje ir tuos maištininkus, kurie aukodamiesi pamina santvarkos taisykles ir atvirai žinodami, kad bus sudoroti KGB, vis vien ryžtasi kalbėti apie Černobylio baisumus.

Vakariečius tikriausiai šokiruoja tas sovietų valdžios nesidalijimas informacija apie katastrofą su visuomene. Tai toji tylioji valdymo forma, kada žiniasklaidoje oriai filosofuojama apie pažangą ir šalies produktyvumą, o iš tikrųjų tyliai su visais prievarta susidorojama. Lietuviams dar nesvetima, nes panašiai ir būta mūsuose tuo laikotarpiu, todėl valdžios sprendimo užkulisiai seriale gal kai kuriuos stebina mažiau.

Šiaip serialas edukacinio pobūdžio, tačiau išlaikydamas atskiras biografines istorijos linijas sukuria iliuziją, kad dalyvaujame kažin kokioje makabriškoje pramogoje, kurioje patiriame ir nuotykį, ir esame istorinės katastrofos liudininkai. Seriale nusifilmavo ne viena britų ryški žvaigždė t. y. Emily Watson, Stellan Skarsgard bei Jared Harris, kuriuos akylesnis žiūrovas tikrai prisimins iš ne vieno ryškaus ir žymaus filmo.

Mini serialo sėkmė, galėtume sakyti, fenomenali, tačiau bent jau aš jaučiu, kad vakariečiams (iš esmės ir mums patiems) labai patinka istoriniai filmai ir serialai apie karą ar Rytų bloką, kurie leidžia apsišviesti ir suvokti esminius istorinius procesus, todėl labai svarbu prieš pateikiant serialą kaip tiesą, kiek įmanoma daugiau ištyrinėti medžiagą. Manau, „Černobylis“ išties puikus ir kruopštus serialas, kuris patenkins daugelį žiūrovų. Nemanau, kad serialas sulauks tęsinio, kad ir koks jis bebūtų populiarus, tiesiog nebėra daugiau apie ką kalbėti, nebent... Kitą serialą apie žmonių kartose Černobylio paliktą žymę ir traumas toms šeimoms, kurios buvo pasmerktos kapstytis po radiaciją, apie šeimas, išplėštas iš savo gimtųjų žemių.

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Stingdantis siaubas" (Teroras) / "The Terror"

Sveiki,

Apie labai gerai lietuvių žiūrovų vertinamą siaubo serialą „Stingdantis siaubas“ (kai kur verčiama ne taip improvizuojant „Teroras“) (angl. The Terror) buvau nusprendęs nieko nerašyti. Tam buvo labai svari priežastis – aš šio serialo net nepabaigiau žiūrėti.

Visų pirma labai mėgstu siaubo istorijas. Serialus ir filmus taip pat, todėl labai apsidžiaugiau, kada pamačiau, jog sukurtas serialas, kuris iš esmės atitinka mano siaubo istorijų koncepciją – bauginanti atmosfera, nežinomybė, sėlinanti mirtis, o kur dar puikūs jau mačiusiųjų atsiliepimai... Tiesiog vedinas naujų atradimų serialų fronte ėmiau žiūrėti „Stingdantį siaubą“.

Pirmosios serijos skirtos intrigai. Tiesą sakant, intrigos lyg ir netrūko – išplaukęs laivas staiga patenka į ledinės jūros ledo spąstus ir netrunka įstrigti su bjaurių vyrų (turiu galvoje charakterius) įgula. Jau pirmojoje serijoje aišku, kad yra kažkas itin siaubingo po vandeniu – tą pamato pirmasis naras, nuleistas į vandenį, išvaduoti laivo dalies. Kas tas padaras? Taigi čia intriga! Kita intrigos pusė labai žmogiška – kova tarp įgulos vyrukų dėl valdžios, pripažinimo ir įtakos.

Tiesą sakant, jie vaikšto įstrigę ant to ledo, juos ima puldinėti paslaptingas galgi net mitinis padaras, panašus lyg į lokį, lyg ir užsilikusį kardadantį. XIX amžiaus vyrukams, kurie neturi itin geros ginkluotės, sunku suvokti, kas čia dedasi ir tuo labiau apsiginti, bet netrukus prietarai ir aiškūs įrodymai sako, kad jiems lemta vienas po kito žūti. Kur pasislėpti, kai nėra kur? Iš vienos pusės paslaptingas padaras, iš kitos dėl įtakos besigrumiantys nužmogėję vyrukai...

Kadrai iš serialo.

Tiesą sakant, jau po ketvirtos serijos staiga suvokiu, kad kankinuosi. Tiesiog serialas bukas ir tiesmukas. Siužetinė linija banali – kažkoks padaras juos visus užpjudys ir visa likusi intriga tik įtakų klausimas. Minties aiškesnės ar idėjos už siužetinį banalų veikėjų išskerdimą  šis pasakojimas neturi. Ėmiau raukytis, kad serialas toks vienkryptis, nepatraukia originaliu scenarijumi ir tik apsiriboja vienkrypčiais ir gana banaliais nuo Tarzano laikų nieko naujo nepateikiančiais „civilizuotų vyrukų“ įvaizdžiais, kurie iš prigimties tokie pat žvėrys, kaip ir tas puldinėjantis padaras. Pasidarė apmaudu, kad serialas neužkabino ir po penktosios serijos, po kurios nustojau švaistyti laiką, jaučiausi ganėtinai apviltas.

Serialas gal būtų ir nieko, nes investuota daug – ypač dėl šiaurietiškos atmosferos, tačiau be kostiumų ir atmosferos daugiau šioje pernelyg ištęstoje, pramoginėje ir tiesmukoje istorijoje kažin ar ką daugiau rasite. Tik sužinojau, kad laivo kapitonai turi atskirus tualetus savo asmeninėse darbo kajutėse, ant kurių gali sėdėti, rašydami laivo dienoraštį ir kalbėdami su pavaldiniais, o iš apačios užpakaliuką glostys ledinis šiaurės vėjas. Ne kažin ką ir tegali pasiūlyti šis prastas serialas. Deja, kad ir koks jis man pasirodė prastas, net neabejoju, kad neišrankiems pramoginių nuotykių ištroškusiems žiūrovams serialas labai patiks.

Serialo pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sąjungininkai" / "Allied"

Sveiki, kino mėgėjai,

Vikipedija teigia, kad režisierius Robert Zemeckis yra žymiausias lietuvių kilmės Holivudo režisierius. Žymiausias ar nežymiausias, bet jo filmai, įskaitant ir jo legendinį „Forestas Gampas“ (1994) yra tikrai pastebimi plačiosios auditorijos ir nuolat pritraukia gausybę žiūrovų. Panašiai nutiko ir su filmu „Sąjungininkai“ (angl. Allied) (2016), dėl kurio keistai subraškėjo ir subyrėjo Brad Pitt ir Angelina Jolie santuoka, bet tai tikriausiai tik papuošimas ant torto, nes daug ko mes nežinome. 

Filmas „Sąjungininkai“ absoliučiai pataikė į madą, kada iš naujo užgimė filmus apie šnipus. Tiesą sakant, šiai temai niekada nesimpatizavau ir kažin ko iš šio filmo nesitikėjau. Kaip ir buvo galima numanyti, siužetiškai filmas gana silpnas – du slapukai agentai atlieka užduotį, besimaskuodami vienas kitą įsimyli ir galiausiai nebegali vienas be kito tverti. Siužetiškai dėl B. Pitto ir scenarijaus niekaip iš galvos neišeina kvailos asociacijos su kitu jo filmu „Ponas ir ponia Smitai“, tik čia kur kas mažiau žaismės, nes filmas kiek kitokio žanro. Praktiškai iki pusės filmo galėjome mėgautis tik aktoriais ir kostiumais, bet siužetiškai filmas absoliučiai skystas ir netgi nuobodus. Vėliau, kai filmas persirita į antrą pusę, staiga atsiranda emocijos, spėlionės, abejonės, nors tenka pripažinti, kad filmas primena daugybę kitų filmų, tačiau žiūrėti vis tiek antrąją filmo dalį buvo įdomu.

Didžiausias šio filmo minusas – silpnas siužetas, kuriam tiesiog trūksta „suktumo“, originalumo, nes kiek bežiūrėtume, vis neapleidžia jausmas, jog jau kažkur kažkada matyta panaši istorija. Didžiausias šio filmo pliusas – Marion Cotillard bei Brad Pitt, kurie taip gražiai žiūrisi ir jų scenos, kad ir kokios šabloniškos, kad ir kaip teatrališkai sustatytos ir preciziškai nudailintos Holivudiška maniera, vis tiek nepraranda tvirtumo ir emocionalumo įspūdžio. Ir, žinoma, kostiumai, bendra filmo atmosfera gana vykusi ir patraukli ne tik masiniam žiūrovui, bet ir kino gurmanams. Filmas nėra kažin koks šedevras, bet su graudžia pabaiga gali priversti ašaroti minkštesnių širdžių savininkus.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šnipas iš U.N.C.L.E" / "The Man from U.N.C.L.E"

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniu metu kaip koks kino paradas užgimė mada prikelti Džeimsą Bondą, o su juo lyg ištisos silkės nusidriekė pačių įvairiausių filmų apie šnipus – komedijų, rimtų, pusiau rimtų, romantinių, susukančių smegenis. Deja, tai nėra mano mėgstamas žanras ir retas šnipų-detektyvų žaidimėlis mane sudomina, panašiai galima pasakyti apie neseniai matytą „Šnipas iš U.N.C.L.E.“ (angl. The Man from U.N.C.L.E) (2015), kurį, kaip ir daugelį komerciškai brukamų filmų, nusprendžiau pažiūrėti dėl aktorių.

„Vagišiai“ ir „Lok, stok arba šauk“ bei „Šerloko Holmso“ garsus britų režisierius Guy Ritchie tikriausiai daug kam patinka dėl savo mokėjimo gana įtikinamai pataikauti žiūrovams. Režisierius mėgsta gana aštriai „užsuktus“ siužetus, kur vyrauja detektyvinės istorijos, kur vikrumo, sukčiavimo ir miklumo iš veikėjų reikia daug, o vidutiniam žiūrovui juk to ir reikia – miklios ir atseit įtikinamos pramogos. Visgi filmas nepatiko tiek, kiek tikėjausi, bet jame yra ir daug gerų dalykų. Visų pirma, žinoma, garsūs ir patrauklūs aktoriai. Jau vien ką reiškia „Žmogaus iš plieno“ aktoriaus Henry Cavill būvimas kadre – elegancija, klasikinis įvaizdis, sulaižytas mirtino grožio brunetas. Šarmu trykštantis Armie Hammer, ryškiai paskutiniu metu spindinti Alicia Vikander – patrauklių fiziškai aktorių trioletas sukasi tarp pavojų ir iš esmės prikelia klasikinį šnipų kino elementus – dešimtmečiai, iki grabo įsiėdusi Šaltojo karo atmosfera, tačiau būtent šis rusų ir vakarų karas ir davė šnipų filmus. Puikūs kostiumai, laikmetis, gražiai nufilmuota.

Nesu patenkintas tik vienu – siužetu. Praktiškai lyg ir viskas gerai padaryta, tačiau istorija smarkiai nuspėjama, inovacijų menkai aptinkama ir apskritai filmas prikelti iš kapo šnipų tematikos dvasią, tačiau kam? Kodėl? Prikelti nereikia, nes tas kas sena, vis atsiniaujančiai kyla ir ne visada turinio prasme patenkina intelektualesnį žiūrovą. Vizualumo ir šmaikštumo tarp kulkų netrūksta, tačiau filmas gana vidutiniškas ir istorijos struktūra gana lengvai atpažįstama, lyg nuorašas iš asmeninės receptų knygos.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Poltergeistas" / Poltergeist"

Sveiki, skaitytojai,

Neseniai teko galimybė pamatyti kino filmą „Poltergeistas“ (angl. Poltergeist) (2015) – tai Gil Kenan perrežisuota 1982 metų siaubo filmo naujoji versija. Tiesą sakant, niekada taip ir neteko nuodugniai viso pamatyti legendinės versijos, nes kai buvau mažas, mama uždrausdavo žiūrėti tokius filmus, o vėliau taip ir neatsirado galimybės pamatyti, bet nepaisant nuomonių, kad šioji versija daug prastesnę už klasikinę, vis tiek nusprendžiau pažiūrėti.

Tiesą sakant, siaubo filmas visai „kaip tikras siaubo filmas“ – mažai jame šiurpuliukų, veikėjai nuobodoki, jų logika ir sprendimai filme karkasiniai, trūksta režisūrinių vingrybių, už ką mes turėtume mokėti pinigus, žiūrėdami šią vidutinybę? Nepasakyčiau, kad specialieji efektai labai jau pranoko klasikinę filmo variantą, pažiūrėjus abu anonsus, netgi peršasi iškart mintis, kad šioji versija prastesnė, o juk turėjo būti viskas atvirkščiai. Sunku paskutiniu metu rekonstruoti klasikinius siaubo filmus režisieriams tampa tikru išmėginimu ir net pragaištimi – tiek „Košmaras Guobų gatvėje“ (2010), tiek „Kerė“ (2013) buvo žiūrovus nuviliantys variantai, manau, kad „Poltergeistas“ prisijungs prie šios tradicijos.

Ir visgi filmo pirmoji filmo pusė absoliučiai neįdomi, be jokios intrigos ir primena labai prastą siaubo filmą su itin mažu biudžetu. Iki to momento, kai dingsta paraleliniame dvasių pasaulyje mergaitė, tikriausiai nieko įdomaus filme ir neįvyksta. Po to filmą „į viršų“ ima temti specialieji efektai ir klasikinis filmo siužetas, atsiranda mokslinės fantastikos gairių, bandoma spręsti problemą, nors tėvų reakcijos klaikiai neįtikinamos ir nuobodžios. Trūksta įtampos, o labiausiai šokiruoja berniuko Grifino tekstas ir elgesys, toks jausmas, kad ne vaikas, o kažkoks didvyris besiaukojantis vyras trisdešimtmetis – žodžiu, neįtikina, neįtikina ir neįtikina. Filmo stipriausia puse laikyčiau visgi iš klasikinės filmo pusės paveldėtą normalų siužetą – ištiesta virvė per du realybės lygmenis atrodė išties nekvaila mintis, bet „Poltergeisto“ prisikėlimu ir renesansu filmas nekvepia. Be didesnių pretenzijų sužiūrėjau, pakankamai pateisindamas režisieriaus klaidas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 5.0

Jūsų Maištinga Siela