Serialas: "Stingdantis siaubas" (Teroras) / "The Terror"

Sveiki,

Apie labai gerai lietuvių žiūrovų vertinamą siaubo serialą „Stingdantis siaubas“ (kai kur verčiama ne taip improvizuojant „Teroras“) (angl. The Terror) buvau nusprendęs nieko nerašyti. Tam buvo labai svari priežastis – aš šio serialo net nepabaigiau žiūrėti.

Visų pirma labai mėgstu siaubo istorijas. Serialus ir filmus taip pat, todėl labai apsidžiaugiau, kada pamačiau, jog sukurtas serialas, kuris iš esmės atitinka mano siaubo istorijų koncepciją – bauginanti atmosfera, nežinomybė, sėlinanti mirtis, o kur dar puikūs jau mačiusiųjų atsiliepimai... Tiesiog vedinas naujų atradimų serialų fronte ėmiau žiūrėti „Stingdantį siaubą“.

Pirmosios serijos skirtos intrigai. Tiesą sakant, intrigos lyg ir netrūko – išplaukęs laivas staiga patenka į ledinės jūros ledo spąstus ir netrunka įstrigti su bjaurių vyrų (turiu galvoje charakterius) įgula. Jau pirmojoje serijoje aišku, kad yra kažkas itin siaubingo po vandeniu – tą pamato pirmasis naras, nuleistas į vandenį, išvaduoti laivo dalies. Kas tas padaras? Taigi čia intriga! Kita intrigos pusė labai žmogiška – kova tarp įgulos vyrukų dėl valdžios, pripažinimo ir įtakos.

Tiesą sakant, jie vaikšto įstrigę ant to ledo, juos ima puldinėti paslaptingas galgi net mitinis padaras, panašus lyg į lokį, lyg ir užsilikusį kardadantį. XIX amžiaus vyrukams, kurie neturi itin geros ginkluotės, sunku suvokti, kas čia dedasi ir tuo labiau apsiginti, bet netrukus prietarai ir aiškūs įrodymai sako, kad jiems lemta vienas po kito žūti. Kur pasislėpti, kai nėra kur? Iš vienos pusės paslaptingas padaras, iš kitos dėl įtakos besigrumiantys nužmogėję vyrukai...

Kadrai iš serialo.

Tiesą sakant, jau po ketvirtos serijos staiga suvokiu, kad kankinuosi. Tiesiog serialas bukas ir tiesmukas. Siužetinė linija banali – kažkoks padaras juos visus užpjudys ir visa likusi intriga tik įtakų klausimas. Minties aiškesnės ar idėjos už siužetinį banalų veikėjų išskerdimą  šis pasakojimas neturi. Ėmiau raukytis, kad serialas toks vienkryptis, nepatraukia originaliu scenarijumi ir tik apsiriboja vienkrypčiais ir gana banaliais nuo Tarzano laikų nieko naujo nepateikiančiais „civilizuotų vyrukų“ įvaizdžiais, kurie iš prigimties tokie pat žvėrys, kaip ir tas puldinėjantis padaras. Pasidarė apmaudu, kad serialas neužkabino ir po penktosios serijos, po kurios nustojau švaistyti laiką, jaučiausi ganėtinai apviltas.

Serialas gal būtų ir nieko, nes investuota daug – ypač dėl šiaurietiškos atmosferos, tačiau be kostiumų ir atmosferos daugiau šioje pernelyg ištęstoje, pramoginėje ir tiesmukoje istorijoje kažin ar ką daugiau rasite. Tik sužinojau, kad laivo kapitonai turi atskirus tualetus savo asmeninėse darbo kajutėse, ant kurių gali sėdėti, rašydami laivo dienoraštį ir kalbėdami su pavaldiniais, o iš apačios užpakaliuką glostys ledinis šiaurės vėjas. Ne kažin ką ir tegali pasiūlyti šis prastas serialas. Deja, kad ir koks jis man pasirodė prastas, net neabejoju, kad neišrankiems pramoginių nuotykių ištroškusiems žiūrovams serialas labai patiks.

Serialo pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Anonimas" / "Anonymous"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Anonimas“ (Anonymous) (2011), kuris yra lietuviams gerai žinomo režisieriaus Roland Emmerich dabas, pastarasis sukūrė tokius žiūrovų pamėgtus kino hitus kaip „Nepriklausomybės diena“ (1996), „Diena po rytojaus“ (2004), „Baltųjų rūmų šturmas“ (2013) ir kt. Ši juosta režisieriui gan neįprasta, kadangi „Anonimą“ galima savotiškai pavadinti istorine drama, tačiau daug dalykų faktuose yra išgalvota. 

„Anonimas“ pasakoja apie Viljamo Šekspyro biografiją, o tiksliau remiasi viena iš teorijų, kas iš tikrųjų buvo šis vienas žymiausių pasaulio dramaturgų ir poetų? Kas nors kiek domėjosi Šekspyro gyvenimu, tai žino, kiek mažai žinoma apie jo biografiją, o kai kurie stačiai abejoja jo kūrinių autoryste, todėl iš abejonių ir hipotezių sukurti siužeto vingiai atgijo kine. Nors filmą „Anonimas“ kino kritikai pasitiko gana abejingai kaip ir daugelį režisieriaus darbų, bet mano akimis, ši juosta pakankamai įdomi. Elžbietos laikai visada mane jaudino ir viliojo, tad ir šįkart juosta nustebino šios karalienės vaizdavimu ir nauju, dar visai nematytu charakteriu, visai nepanašiu į C. Blanchet „Elžbieta. Aukso amžius“ ar J. Dench „Įsimylėjęs Šekspyras“ personažus. Aišku, jaudino ir siužeto vingiai, kurie buvo kartu šiek tiek netikėti ir kartu dramatiški, jaudinantys.

Nepasakyčiau, kad filmas stulbinamos prabos. Aišku, filme gražūs kostiumai, aktoriai stengėsi ir scenarijus tikrai ne pats blogiausias iš blogiausių, netgi atvirkščiai, šios epochos mylėtojams, Šekspyro gerbėjams gana neblogas iššūkis kitaip pažvelgti į anų laikų teatrą, personažus ir intrigas. Nesigailiu žiūrėjęs, savotiškai tiko ir patiko, nesijaučiu iššvaistęs laiką tuščiai, priešingai, kažką sužinojau, buvau susidomėjęs. Net sunku pasakyti, kas šiame filme buvo blogai, kas netiko ar nepatiko. Manau, tik skonio reikalas, kas ir kaip pažiūrės „Anonimą“.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela