Filmas: "Legenda apie vilkus" / "WolfWolkers"

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiu seansus su naujausiais animaciniais filmais ir šįkart nusprendžiau pažiūrėti Tomm Moore ir Ross Stewart sukurtą juostą „Legenda apie vilkus“ (angl. WolfWalkers) (2020). Šių kūrėjų ankstesnį darbą „Jūros giesmė“ (2014) puikiai įvertino tiek žiūrovai, tiek kino kritikai. Naujausias jų darbas turi šiek tiek panašumų tiek siužetiškai, tiek grafiškai. Didžiausias kūrėjų noras išskleisti bendražmogiškas gyvūnų, žmogaus ir gamtos bendruomeniško ryšio reikalingumą, atjautą, empatiją.

Istorijoje pasakojama apie Anglijos viduramžius, kai miestelėnus valdo paskirtas religingas lordas Protekrius, pasižymintis, žinoma, visai ne krikščioniškomis savybėmis, o būtent godumu, valdžios galios pasimėgavimu ir pergalės troškimu. Jis organizuoja vietiniuose miškuose vilkų medžioklę, ketina išdeginti visą mišką, kad miestelėnams taptų dar didesniu viešpačiu ir autoritetu. Šioje viduramžiškoje istorijoje pasakojama apie mergaitę vilkolakę, kuri paverčia kitą mergaitę vilkolake, pasakojama apie užsimezgusią draugystę, gyvenimą miške, atskirtį tarp gamtos ir grobuoniško miestietiško mentaliteto, apie dukters ir motinos magišką ryšį. Šiame filme iš esmės skiriasi vilkolakio įvaizdis, bent jau tas, kurį galėjote matyti įvairiuose siaubo filmuose ar „Saulėlydyje“, kada žmogaus kūnas skausmingai transformuojasi, išnarindamas kaulus ir pan. Čia vilkolakis reiškia labiau dvasinį, astralinį lygmenį, magišką pavidalą. Pasirinktas sudvasintas vilkolakio įvaizdis tampa ir novatoriškas ir naujas žvilgsnis į fantastinių siaubūnų transformavimo galimybes.

Žiūrėjau šį jautrų ir įkvepiantį filmą ir visą laiką galvojau, kad jis man labai primena japonų kino šedevrą „Princesė Mononokė“ (1997), kuriame vaizduojama mergaitė, kuri jaučia žvėris ir miško dvasias, bando sustabdyti tamsiuosius žmones naikinti gamtą. Panaši ir šio filmo mintis: viskas, kas mes esame, ir kas mus supa, yra gyva, todėl riekia atsargiai elgtis ir būti atsakingiems ir empatiškiems. Miškas, gyvūnai – nėra ir niekada nebuvo tik valgis ir komfortiško gyvenimo žaliava. Bendroje dvasinėje plotmėje viskas visur yra lygu. Manau, šis filmas absoliučiai pozityviai jautriai didaktiškas, atsisako bet kokių Volto Disnėjaus manierų linksminti, šmaikštauti, todėl netgi sakyčiau, kad šis vakarietiškas kūrinys savo pasakojimu labiau primena japonų animaciją. Nepaisant visko, manau, daugelis vis tiek išspausite vieną kitą ašarėlę, nes banalios tiesos ir vėl graudina, nes jas slepia mūsų banalios ir dirbtinės socialinės problemos.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Sostų karai" (Sostų žaidimas) / "Game of Thrones" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Itin retas atvejis, kada serialams suteikiu antrą šansą mane sudominti. Kol visi dūsauja laukdami kiekvieno „Sosto karų“ epizodo, man net siutas ima: kodėl šis serialas manęs „nepaėmė“? Beveik prieš trejetą metų leidausi į pirmąjį sezoną ir beveik vienu ypu pažiūrėjau kokias 7 serijas, kol pasakiau: užteks, nebesikankink. Tąkart kažkaip serialas man nepasirodė itin vertas dėmesio, kuris sudomintų nebent Hario Poterio gerbėjus, tačiau ilgai vietos neradau, kol nusprendžiau vėl viską pažiūrėti iš naujo ir užbaigti pirmąjį sezoną. Nebuvo jau taip skausminga, kaip galėjau tikėtis, netgi priešingai – įdomu ir azartiška pasidarė, kad nusprendžiau po šio sezono pratęsti savo seansus ir antrajame sezone.

Koks įspūdis perplaukus pirmąjį sezoną? Įdomu. Intriguoja. Tai tikriausiai brangiausias HBO amerikiečių TV kanalo projektas, pirmasis sezonas atsiėjo 60 milijonų JAV dolerių. Ir šiaip dėl įdomumo – serialas įtrauktas į brangiausių serialų top 10-uką. Ko galima tikėtis iš brangaus serialo? Ogi prabangos, įspūdingų vaizdinių su kokybiškais vaizdo efektais. Serialas pastatytas pagal George R. R. Martino knygų seriją „Ledo ir ugnies giesmė“ – visas 7 knygas turime lietuviškai, kiek internetas kužda, tai netrukus turėtų pasirodyti anglų kalba ir aštuntoji šios serijos knyga, ar tai reiškia, kad serialas, kuris turėtų užsibaigti 7-uoju sezonu, irgi bus pratęstas? Kol kas viskas lieka neaišku. Romano pirmoji dalis „Sostų žaidimas“, pagal kurią pavadintas visas serialas ir pažodinis vertimas būtų tikslesnis, nei „Sostų karai“, pasirodė 1996 metais, serija buvo sumanyta kaip trilogija, bet netrukus ji išsiplėtė ir tapo tomais.

Grįžtant prie pirmojo sezono, galiu pasakyti, kad prikelti viduramžius televizijos ekranui buvo teisingas žingsnis. Visiems jau buvo kiek pabodę Hario Poterio nuotykiai, o „Saulėlydis“ išgyvenantis 2011 metais jau paskutinius šlovės metus, pamažu ėmė taip pat blėsti, tad strategiškai „Sostų karai“ startavo vietoj ir laiku, pelnydami vieną žiūrimiausių TV serialų planetoje. Ir šį reitingą jis išlaikė iki šių dienų. Magijos apsėstas karalystes, jų valdovų intrigas, žudynes ir strategijas – štai ką siūlo „Sostų karai“. Seriale suderintos batalinės kovos, masinės scenos, meilė, erotika, truputis nuogybių, žiupsnelis šeimos vertybių ant teisingumo ir neteisybės svarstyklių – tai ko reikia neišpuikusiems vidutiniams žiūrovams, kurie renkasi serialą pagal taip, kaip jis geba juos suintriguoti. „Sostų karai“ suintriguoja – tą kuo puikiausiai rodo reitingai.

 Broliai Starkai iš Šiaurės tikriausiai neatstiktinai parinkti mielais veideliais...

 Kokias intrigas ruošia karalienė ir jos sūnus?

 Viena iš netikėčiausių scenų - pakvaišusios valdovės maitinimas krūtimi savo išlepintą sūnų.

 Sean Bean vaidmuo.

 Pagrindiniai aktoriai duoda interviu.

 Kadras iš serialo.

 Vienas labiausiai kvailiausiai besielgiančių veikėjų pirmajame sezone buvo ji.

 Kit Harington'as Jon Snow vaidmenyje.

 Pirmojo sezono didžiausi intrigantai.

Kas būtent mane pat suintrigavo pirmajame sezone? Kol kas siužetas eina keliomis šeimos valdovų linijomis, pasklidusiomis po geografines vietovės. Akivaizdu, kad šiaurė nori sukilti prieš despotiškus pietus, tačiau užjūryje, dar piečiau, yra baltaplaukė karalienė drakono krauju, tik laiko klausimas, kada ji persikels į užjūrį ir įsilies į įtakingųjų konfliktą. Taip, įtakingųjų intrigos žavi, žavi visa tai, ką retkarčiais perskaitome antraštėse prie kriminalų – prievarta, kraujomaiša, šantažas, - visa tai tikrai rasite. Bene didžiausias siužeto laimėjimas – ne visada gėris nugali blogį ir ne visada teisingasis išlieka gyvas. Dėl viso pikto, soste kaip tik patenka „blogiečiai“, kurie mikliai sukelia nepasitenkinimą. Bene didžiausias šio sezono įdomumas yra didžiulė ledo siena šiaurėje, sauganti pasaulio galą nuo už jos glūdinčių paslapčių, keistų būtybių, tačiau šioji istorija dar kol kas šiame sezone neišvystyta, tačiau beveik neabejoju, kad kituose sezonuose tai bus tikrai įdomu.

Šio sezono žvaigždė aktorius Sean Bean, kuris atliko puikų karaliaus patikėtinio iš šiaurės vaidmenį, bet kaip ir buvo galima tikėtis, geriems ir prie manipuliacijos nepratusiems personažams, kurie yra arti karaliaus – ilgai išbūti nelemta. Iš esmės šis serialas iškėlė tokias iki tol nežinomas žvaigždes kaip Kit Harington, kuris puikiai pamažu adaptuojasi kine ir pradeda kurti gerus vaidmenis geruose filmuose. Pirmajame sezone pasirodęs laukinių karalius Jason Momoa, kuris atliko laukinio galiūno vaidmenį irgi stebina savo stotu. Apskritai kalbant, kiekvienas ryškesnis vaidmuo buvo atliktas įdomiai ir tiko pasirinktiems aktoriams. Tą įrodo ir netrukus po pirmojo sezono debiuto užgriuvę įvairūs apdovanojimai ir nominacijos.

Manau, mano sugrįžimas prie šio serialo buvo vasariškai teisingas. Kol kas atsikvėpsiu, stebėdamas serialą „Oranžinė – tai nauja juoda“, o po to grįšiu prie antrojo sezono, tikėdamasis neatsilikti ne tik nuo mados, bet ir nuo seriale kurpiamų intrigų. Ir dar – ačiū Dievui už mažą kiekį serijų skaičių sezone, nes kitaip fiziškai nebūčiau pajėgus visko sužiūrėti ir pasimėgauti! 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: 'Marsietis" / "The Martian"

Sveiki, skaitytojai,

Vis grįžtu prie Ridley Scott filmų ir šįkart jo pats naujausias filmas – „Marsietis“ (angl. The Martian) (2015), kuris pasaulyje pelnė pripažinimą ir sėkmės tiek iš žiūrovų, tiek iš kino kritikų. Na, R. Scott šiaip sau lengvais filmais neužsiiminėja, jis kuria didingus kino projektus, todėl jis vienas iš tų banginių, kurie kuria apskritai rimtą ir didingą Holivudo kiną. Jo kosminiai hitai kaip „Svetimas“ ar „Prometėjas“ taip pat keliavo po kosmoso erdves ir leido pasinerti į fantastiškus pasaulius.

„Marsietis“, be jokios abejonės, dar vienas pavykęs R. Scott filmas apie kosmosą. Daug mokslinės fantastikos elementų, sudėtinga mokslinių faktų ir žinių gausa scenarijuje, bet nesijaučia, kad žiūrovas būtų perkrautas naujais terminais, nors toks pavojus tyko. Žmogų, paliktą Marse, manding, puikiai suvaidino Matt Damon. Analogiška šiuolaikinio Robinzono Kruzo istorija, tik šįkart ne viskas nuo nulio, o pasitelkiant mokslą ir Marse likusią įrangą, veikėjas pradeda kolonizuoti Marsą, sodindamas ant žmogaus išmato mišinio atrastas bulves ir pasitelkdamas visas žinias. Savaime suprantama, „paprastas“ žmogus būtų žuvęs „ant smūgio“, bet koks filmas be herojaus? 

Išties, „normalus“ žmogus mirtų iš išgąsčio arba nusižudytų, tačiau mūsų herojus, tiesiog tikras herojus ir jo istorija pernelyg nepaprasta. Jo gelbėjimo misija ir politika Žemėja išties audrina, tačiau, kad optimizmu trykšta vienišo žmogaus veidelis Marso platybėse, tai išties stebina. Iš kur tiek džiaugsmo, disko muzikos šioje išlikimo dramoje? Sužeista kontrastų kortomis, bet išvengta natūralumo. Aišku, filmas vis tiek daugiau ar mažiau įspūdingas – sudėtingas scenarijus, gelbėjimo operacija atvirame kosmose ir tiesiog daugybė gerų dalykų yra šiame filme, kurie tiesiog sakyte sako, jog daugelis iš mūsų priiminėdami tokius sprendimus pirmiausia penkis kartus nualptume. 

Daug gerų specialiųjų efektų, būrys žinomų aktorių, režisierius autoritetas, Marso sukurtas koloritas ir atmosfera – ir taip aišku, kad tai puikus fantastinis filmas, todėl įsitaisykite patogiai prieš žiūrėdami, nes atsiplėšti bus sunku.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šiaurės šalis" / "North Country"

Sveiki, kino žiūrovai,

Vakar išgyvenau didelį emocinį krūvį, žiūrėdamas režisierės Niki Caro statytą filmą „Šiaurės šalis“ (angl. North Country) (2005), kurį nežinau kiek laiko planavau pažiūrėti, bet vis filmą gaudavau su broku ir tekdavo seansą atidėti. Visgi man pavyko pažiūrėti kokybišką ir gerą filmo versiją ir nueiti paryčiais miegoti su tikrai įdomiomis emocijomis. Filmas išties emociškai paveikus gal dar ir dėl to, kad jis paremtas tikrais įvykiais, nutikusiais 1989 metais Minesotoje, rūdos kasyklose, kai vienai moteriai sunkiame fiziškai darbe tekdavo „atlaikyti“ po 30 brutalių vyrų.

Na, tiesa sakant, filmas pasakoja apie moterį, kuri palieka ją mušusį vyrą ir apsistoja netoli savo tėvų, įsidarbina rūdos gamybos firmoje, kad išmaitintų savo vaikus. Aš nemoku apsakyti, kaip puikiai režisierei pavyko pavaizduoti visas šlykščiausias „tikro vyro savybes“ – brutalumą, keiksmažodžius, priekabiavimą, patyčias – žodžiu, tai, ką iš tikrųjų vyrai yra linkę laikyti tvirtumu. Kokius baisumus ir priespaudą, pažeminimus patirdavo tos moterys ir kaip jos negalėdavo ir bijodavo apsiginti, išties „kerta per širdį“, jeigu turite perdėto teisingumo jausmą, tai emocijos buvo stiprios. Visgi moterys išsikovojo savo pasaulyje ir dabar, manding, panašiai analogiškai visi tik gūžčioja, kodėl reikia homoseksualams lygių teisių, lygina jais su zoofilais ir pan., bet pažiūrėjus, kad ir šį filmą, kuriame išsakyti skysti analogiški argumentai, kad moterys turi būti kaip pelės po šluota ir kentėti patyčias, nesiviešinti, nekelti triukšmo ir problemų, tkentėti prievartą ir pan. Manau, žiūrint šį filmą, niekam klausimų nekylą, kam reikalingos žmogaus teisės, bet lygiai tokiais pat kaimiečiais tampame, kai reikia kalbėti apie kitas socialines grupes – imigrantus, homoseksualus ir pan.

Filmo režisūra išties puiki – atšiauri atmosfera, šaltis, brutalumas, šiurkštumas, kova už lygias teises. Filmo personažai irgi puikūs, scenarijus nuostabus! Už pagrindinį vaidmenį šiame filme aktorė Charlize Theron buvo nominuota beveik visose prestižiškiausiuose kino apdovanojimuose, įskaitant ir „Oskarą“, tačiau tais metais „Oskarą“ pelnė Reese Witherspoon. Vienas stipriausių po „Monstro“ šios aktorės vaidmenų. Labai man patiko ir čia vaidinantys kiti aktoriai, ypač Woody Harrelson. 

Na, tiesiog sunku suvokti, kad dar visai neseniai civilizuotoje „svajonių Amerikoje“ dėjosi tokie dalykai – intensyvi kova už moterų teises ir absoliuti patriarchalinė kaimietiškos kultūros „valdžia“. Žiūrint šį filmą, man prireikė nemažai „nervų“, nes tikrai visada beveik jutau emocinę įtampą, todėl šiam puikiam filmui nepagailėsiu paties aukščiausių įvertinimų. Šiaip ar taip ne kiekvienas filmas sugeba iš manęs išspausti tiek emocijų. Primygtinai rekomenduoju gurmanams ir, žinoma, visiems kitiems.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela