Filmas: "Bjaususis aš 4" / "Despicable Me 4"

 

Sveiki,

 

Džiaugiuosi tomis akimirkomis, kai leidžiu sau juoktis. Vedamas tokios nostalgijos puoliau žiūrėti naujausią „Bjaurusis aš“ dalį – „Bjaurusis aš 4“ (angl. Despicable Me 4) (2024), kurį režisavo Chris Renaud. 2010 metais pasirodžiusi pirmoji dalis sukėlė animaciniame kino pasaulyje sensaciją, nes visi norėjo pamatyti gerietį blogio genijų, aplipusį dar anuomet nematytais geltonais pampačkiukais pakalikais, kurie kėlė nemažą juoką, o vėliau tapo mūsų mega prekybos centrų už pirkinius davinėjamais lipdukais ir mini plastikinėmis figūrėlėmis.

 

Per jau beveik 15 metų trunkantį šio projekto gyvavimą teko sulaukti ne vienos serijos bei paralelinių projektų. Vienų geresnių, kitų prastesnių, kitų labai vidutiniškų ir neįsimenančių, tačiau pratęsiančių tas pačias idėjas kiek kitais siužetiniais niuansais. Naujausioje dalyje blogio genijus Gru, tenka pripažinti, visiškai ne blogio genijus. Tai jau net nebepateisinamas įvaizdis, nes Gru absoliučiai kaip tėvas, kaip žmogus atstovauja teisingumui. 4 vaikų tėtis suima žmogų vabalą – vieną aršiausių piktadarių tuo metu ir atima iš jo blogio pagrindinį metų apdovanojimą. Nuteistas tarakonas prisiekia, kad pabėgęs iš kalėjimo pirmiausia atkeršys Gru šeimai, atims jo mažiausią kūdikį ir pavers jį monstru...

 

Galiausiai visas siužetas laikosi „ant to“, kad Gru šeimai suteikiamos vyriausybinės jėgos pasislėpti mažame turčių miestelyje, tačiau ir ten snobiškoje kaimynystėje atsiranda piktadarių, kurie atpažįsta Gru ir juo pasinaudoja. Aišku, šalia fone veikia visų pamėgti geltonieji pakalikai, o kai kurie iš jų mutuoja į super pakalikus ir tampa dar įdomesni. Gal nesumeluosiu sakydamas, kad man labiau patiko paskutinioji matyta „Pakalikai“ projekto dalis nei „Bjaurusis aš 4“. Gal dėl to, kad pats siužetas šiek tiek pasirodė lėkštokas ir nuspėjamas, panaudojami tie patys nuspėjami įvaizdžiai, o dinaminis vyksmas sukasi apie infantilias keršto suaugusiųjų ambicijas. Pabaigoje labai tipinė ir jau nuobodi – du konkurentai savotiškai susitaiko dainuodami vaikiškas daineles ir galiausiai laimi ne stipriausias, o tas, kuris turi daugiausia supratimo – taigi, kaip sakant, visi kalėjimo blogiukai pakelia oranžines šikneles ir šoka kažką panašaus į makarena, nes juk nepaliksi jaunųjų žiūrovų nelaimingų. Štai kuo skiriasi Disnėjus nuo, tarkim, puikiosios japonų animacijos. Šablonai suinstaliuoti labai doroviškai saugūs ir kiek nulaižyti, atsibodę per daugel metų įvairių tokio stiliaus kino kūrėjų, bet filmą gelbsti nostalgija, retsykiais pavykę juokeliai, smagūs, nors ir tipažiniai, veikėjai.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kur pradingai, Bernadeta?" / "Where'd You Go, Bernadette"

Sveiki,

Po „Auksinių gaublių“ vakaro susizgribau, kad noriu pažiūrėti ką nors iš šių nominantų ir pasirinkau beveik į akis nekrentantį režisieriaus, kuris, mano akimis, jau įėjo į kino istoriją, Richard Linklatero ekranizuotą juostą „Kur pradingai, Bernadeta?“ (angl. Where‘d You Go, Bernadette?) (2019). „Saulėlydžio“, „Saulėtekio“ ir „Vaikystės“ režisierius šįkart ekranizavo istoriją apie išgalvotą architektę, kuri išgyvena krizę, yra galimai priklausoma nuo įvairių psichotropinių vaistų, jai kyla panikos priepuoliai, moteris vengia masinių žmonių...

Vaizdelis toks, kad tai visai ne E. Linklaterio sukurtas filmas, o kažin kokio nelabai perspektyvaus režisieriaus vidutinis blynas. Tiesą sakant, įdomi filme tebuvo už šį vaidmenį „Auksiniam gaubliui“ kaip geriausia aktorė nominuota Cate Blanchette, į kurią išties buvo įdomu žiūrėti pirmąją filmo dalį. Prastos reputacijos išsikvėpusi architektė kalbasi su savimi ir įrašinėja į programėlę mintis, bando būti gera ir teisinga mama, tačiau nelabai sekasi, nes ji atrodo kažin kokia kuoktelėjusi. Ir atrodo, kad čia ir bus tas įdomusis filmo raktas, tos priežastys, tie keisti ir nestandartiniai C. Blanchette perteikti personažo elgsenos ypatumai, kuriais jau maniausi ėmęs ir susižavėjęs, tačiau antrojoje filmo pusėje ima viskas ir subliūkšta.

Veikėja paslapčiomis, nenorėdama užsidaryti reabilitacijos klinikoje, pabėga į... Antarktidą, kurioje atranda savo kūrybinį potencialą iš naujo. Kas per nesąmonė? Filmas iš probleminio lauko staiga „sprunka“ į keisto nuotykio terapinį pasakojimą: motiną bando susigrąžinti tėvas ir dukra, kurie kaskart per plauką prasilenkia su Bernadeta... Bet tai vaikų kino žanro elementai, o filmo pabaiga, kad ir kokia atrodytų super įkvepianti, vis tiek labiau skirta „Liūto karaliaus“ ir „Pelenės“ gerbėjams, nei gurmaniško kino žiūrovams, kurie iš šio režisieriaus, jeigu ir nesitikėjo paties geriausio filmo jo karjeroje, bet tikrai ne tokio primityvoko filmo scenarijaus adaptacijos. Visumoje filmas kiek smagus, šviesus, skaidrus, tačiau mano kaip žiūrovo lūkesčių žinant, ką geba ir gali R. Linklateri, manau, absoliučiai nepateisino.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kaip prisijaukinti slibiną" / "How to Train Your Dragon"

Sveiki,

Jau seniai troškau pažiūrėti filmą „Kaip prisijaukinti drakoną“ (angl. How to train your dragon) (2010). Puikios vaikų knygos ekranizacija virto „Oskarą“ pelniusiu animaciniu filmu, tačiau visgi manau, kad knyga kur kas šmaikštesnė ir įdomesnė už šį filmą. Jeigu netikite, siūlau pasiimti iš bibliotekos knygą ir patiems paskaityti.

O filmas labiau orientuotas į nuotykių žanrą ir iš esmės pritaikytas masėms, kitaip sakant, visai šeimai. Filmas geras, nes jis šmaikštus, nuotykių netrūksta, kažkiek savo stilistika ir nuotykiais man priminė kitus Disnėjaus studijos filmus ir kažin ko įdomaus šiame filme tikrai neišvydau, nors gal ir tikėjausi kažkiek daugiau, juolab kad suteiktas „Oskaras“ ir panašiai. 

Aiški siužetinė linija, herojus nevykėlis, kuris filmo pabaigoje tampa dar ir koks super didvyris, kuris pavergia gražuolės širdį, įrodo užkietėjusiam „mačistiniam“ tėvui, kad pasaulis gražus ir kitoks. Visgi taip tipiška, galima sakyti, netgi klišė – nepripažintas veikėjas tampa herojumi. Kitą vertus, jeigu nebūtų šitokio siužeto, ar filmas bepritrauktų šitiek žiūrovų? Kad ir kaip ten bebūtų, filmą pažiūrėjau gana įdomiai, nepasakyčiau, kad itin praleidau laiką turiningai, bet tai filmas, kuris iš tos serijos: „geriau vieną kartą pamatyti negu šimtus sykių išgirsti“. Taigi. Nesigailiu.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaiduoklių medžiotojai" / "Ghostbusters"

Sveiki,

Nieko neįpareigojantis  linksmas filmas „Vaiduoklių medžiotojai“ (angl. Ghostbusters) (2016) susižiūrėjo itin linksmai ir efektingai. Tokius filmus lengva žiūrėti su įvairiomis kompanijomis, nereikia peštis dėl rimto kino, nereikia jo ir brukti, todėl „Vaiduoklių medžiotojai“ gali tapti visai linksma pramoga.

1984 metais pasirodžiusi kino juosta su vyrukais tuo pačiu pavadinimu jau laikoma kino klasika, o apie tai, kad bus sukurta analogiška šios klasikos versija su moterimis aktorėmis pagrindinėse rolėse jau sklandė nebe pirmus metus. Britų režisierius Paul Feig, sukūręs tokius hitus kaip „Sunokusios pamergės“ ir „Ji – šnipė“ toliau tęsia savo gerų komedijų maratoną – jis rekonstruoja kokį nors jau seniai „įsiėdusį“ žanrą ir paverčia ji tikra juoko bomba. Iš tikrųjų tai vienas iš nedaugelių komercinės komedijos režisierių, kuris iš tiesų geba mane prajuokinti. 

Kalbant apie „Vaiduoklių medžiotojus“, reiktų paminėti, kad režisierius vėl pasikvietė savo filmų žvaigždes – neprilygstamoji paskutiniais metais komedijos meistrė Melissa McCarthy ir Kristen Wiig, kurios iš esmės ir dominuoja šioje juostoje. Taip pat švysteli aktorius Bill Murray iš 1984 metų versijos, ir viskas atrodo čia moderniau, juokingiau nei ankstesnėje versijoje, tačiau filmas nepranoko ankstesnės versijos, o P. Feig filmų kontekste, bent jau man, filmas pasirodė vienas silpnesnių darbų. Tiesą sakant, taip nutiko dėl sudėtingos temos, nes reikėjo išlaikyti senosios versijos kino proporcijas ir kartu atseikėti pakankamai humoro. Taip, filme esama nemažai juokelių ir netgi taikliai sukonstruotų juokingų scenų, tačiau žiūrint neapleidžia jausmas, kad režisierius galėjo ir geriau. Nepaisant to, filmas vis vien labai linksmas ir pakankamai vykęs, nesvarbu, ką taukštų kaimynas iš trečio aukšto apie naujuosius „Vaiduoklių medžiotojus“.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paauglės dienoraštis" / "The Diary of Teenage"

Sveiki, skaitytojai ir kino žiūrovai, 

Tikriausiai jau užkietėję kinomanai matė arba bent jau girdėjo apie filmą „Paauglės dienoraštis“ (angl. The Diary of a Teenage) (2015), kuris kai ką, kaip teigia antraštės, šokiravo ir pritrenkė savo intymumu. Tai gana jaunos amerikiečių režisierės Marielle Heller puikus pilnametražis darbas, pasakojantis apie penkiolikmetę Minę iš aštunto dešimtmečio vidurio, kuri savo kambaryje įrašinėja į juosteles erotines istorijas apie mamos vaikiną. Išties filmas „nepatogus“ tampa jau po 10 pirmųjų minučių, kai žiūrovui išties nepasirodė, jog tai ir bus neleistini santykiai tarp paauglės ir jau gerokai jį peraugusio vyro, kuris tiktų jai į tėvus.

Filmas sodrus ir įdomus ne vien dėl intriguojančios tematikos, bet ir dėl sodraus aštunto dešimtmečio pajautos, The Beatles ir roko laikai, seksualinė revoliucija, cigaretės, kokainas ir laisvas bohemiškas naujosios kartos gyvenimas. Filmas sodrus kaip kokainas, laikmečio rekonstrukcija, spalvos, kostiumai, daiktai ir interjero detalės – mėgstu, kai viskas labai kruopščiai patiekiama. Kitas dalykas – pagrindinė aktorė Bel Powley, kuri atliko naiviosios Minės vaidmenį. Nestandartinio sudėjimo mergina, didelės akys, išskirtinė vaidyba ir įtikinamas būvimas kadre čia ir dabar. Gal nestandartiniai fiziniai duomenys jos ir buvo įdomiausias dalykas – kaip tokia pilka pelė sugeba dulkintis su visais, kas tik kruta? Labai patiko jos pasirodymas, šiuo metu aktorė kaip tik filmuojasi populiarios knygos „Tarp pilkų debesų“ apie lietuvių tremtinius į Sibirą ekranizacijoje ir tikriausiai ši aktorė tikrai užsitvirtins geros ir neeilinės aktorės statusą. Puiki buvo ir aktorė Kristen Wiig, o ką jau sakyti apie visų numylėtinį Alexander Skarsgard? Tiesiog žvaigždė. 

Apskritai filmas glumino tik pirmąsias 20 minučių, po to buvo daugmaž aišku, link kur mus veda ši istorija ir kad geruoju visa tai nesibaigs. Įdomiausias dalykas, ką mums pateikia istorija yra diskusija: ar paauglė sąmoningai mezgė romaną su vyriškiu? Ar vyriškis ja pasinaudojo? Ar įvyko prieš mus seksualinio akto nusikaltimas, ar visgi viską galima pateisinti? Atsakymai slypi kiekvieno žmogaus sąžinėje ir jo suvokime.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela