Filmas: "Gėrio ir blogio mokykla" / "The School for Good and Evil"

 Sveiki,

 

Draugas sako, kiek galima žiūrėti tavo festivalinius pilkus ir sudėtingus filmas, tai bent per Kalėdas ką nors ryškaus ir spalvingo? Negalėjau nesutikti, jog per Kalėdas norisi kažko paprasto ir spalvingo, todėl sutikau su pasiūlymų pasižiūrėti režisieriaus Paul Feig fantastinę dramą „Gėrio ir blogio mokykla“ (angl. The School for Good and Evil) (2022), sukurtą pagal populiarią knygų seriją, kuri, kiek mačiau, yra išversta ir į lietuvių kalbą. Ši serija skirta paaugliams ir jaunimui, bet pažiūrėjęs filmą, pagalvojau, kažin, ar filmas sulauks tęsinių. Turint galvoje, kad ekranizaciją negailestingai supeikė kino kritikai, o daugelis žiūrovų šią juostą taip pat vertino gana abejingai.

 

Šiaip labai mėgstu nuotaikingus Paul Feig filmus. Manau, kad jo komedijos „Vienas šūvis. Dvi kulkos“, „Sunokusios pamergės“, „Ji – šnipė“ yra vieni geriausių masinės komedijos pavyzdžių, po kurių tikrai pamenu spazmus skruostuose ir pilve. Visgi ekranizacija, kuri turi atitikti itin saikingus komedijos niuansus, šiam režisieriui sekėsi kur kas sudėtingiau. Filmas pasakoja apie dvi viduramžio laikų kaimo atstumtas paneles, kurios patenka į stebuklingą pasaulį ir yra „patupdytos“ į skirtingų koledžų mokyklas. Žodžiu, vienas koledžas yra gėrio pradui ugdyti, o kitas blogiui. Ir šitaip 200 metų konkuruoja šios pusiausvyros. Atsidūrusios skirtingose barikados pusėse Sofija ir Agata ne tik negali ištrūkti iš šio pasaulio, bet netrukus supras, jog jos dar ir pradeda konkuruoti.

 

Filmas absoliučiai laikosi ant klišių ir standartų apie gėrio ir blogio sampratą. Jaunų panelių ambicijos ir pasiaukojimai, pirmosios simpatijos ir kova su pro sienas besiskverbiančiu blogiu tik užvirtina jau kine ir jaunimo literatūroje įsigalėjusias schemas apie burtų ir kerėjimo mokyklas. Žinoma, arčiausiai būtų Hario Poterio prototipas. „Gėrio ir blogio mokyklos“ veikėjai disnėjiški, įkūnijantys pernelyg susintetintas vertybines idėjas, todėl viskas dvelkia nenatūralumu. Tai tarsi dviejų pelenių kova, pripažįstant savo klaidas ir ydas, kurioms, žinoma, žadama įveikti visus sunkumus. Šiaip filmas labai spalvingas, karnavališkos rezoliucijos, kuri vizualiai puošni, nors, atrodo, neišdirbta iki galo. Filmas, primenantis kai kada net čekų pasakas, o kai kada „Drakonų kovas“ – visko jame daug, tačiau karikatūriška, neindividualizuojant sudėtingų veikėjų pasirinkimų iš žmogiškosios perspektyvos, o labiau taikant į pamokymą šeimoms iš tribūnos. Šiaip kokioms šventėms, pvz., Kalėdoms namų fone, manau, gali visai neblogai palaikyti spalvingą dvasią, tačiau įtariu, kad pati knyga parašyta pagal pernelyg įsigalėjusius fantastinės literatūros standartus.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 5.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kur pradingai, Bernadeta?" / "Where'd You Go, Bernadette"

Sveiki,

Po „Auksinių gaublių“ vakaro susizgribau, kad noriu pažiūrėti ką nors iš šių nominantų ir pasirinkau beveik į akis nekrentantį režisieriaus, kuris, mano akimis, jau įėjo į kino istoriją, Richard Linklatero ekranizuotą juostą „Kur pradingai, Bernadeta?“ (angl. Where‘d You Go, Bernadette?) (2019). „Saulėlydžio“, „Saulėtekio“ ir „Vaikystės“ režisierius šįkart ekranizavo istoriją apie išgalvotą architektę, kuri išgyvena krizę, yra galimai priklausoma nuo įvairių psichotropinių vaistų, jai kyla panikos priepuoliai, moteris vengia masinių žmonių...

Vaizdelis toks, kad tai visai ne E. Linklaterio sukurtas filmas, o kažin kokio nelabai perspektyvaus režisieriaus vidutinis blynas. Tiesą sakant, įdomi filme tebuvo už šį vaidmenį „Auksiniam gaubliui“ kaip geriausia aktorė nominuota Cate Blanchette, į kurią išties buvo įdomu žiūrėti pirmąją filmo dalį. Prastos reputacijos išsikvėpusi architektė kalbasi su savimi ir įrašinėja į programėlę mintis, bando būti gera ir teisinga mama, tačiau nelabai sekasi, nes ji atrodo kažin kokia kuoktelėjusi. Ir atrodo, kad čia ir bus tas įdomusis filmo raktas, tos priežastys, tie keisti ir nestandartiniai C. Blanchette perteikti personažo elgsenos ypatumai, kuriais jau maniausi ėmęs ir susižavėjęs, tačiau antrojoje filmo pusėje ima viskas ir subliūkšta.

Veikėja paslapčiomis, nenorėdama užsidaryti reabilitacijos klinikoje, pabėga į... Antarktidą, kurioje atranda savo kūrybinį potencialą iš naujo. Kas per nesąmonė? Filmas iš probleminio lauko staiga „sprunka“ į keisto nuotykio terapinį pasakojimą: motiną bando susigrąžinti tėvas ir dukra, kurie kaskart per plauką prasilenkia su Bernadeta... Bet tai vaikų kino žanro elementai, o filmo pabaiga, kad ir kokia atrodytų super įkvepianti, vis tiek labiau skirta „Liūto karaliaus“ ir „Pelenės“ gerbėjams, nei gurmaniško kino žiūrovams, kurie iš šio režisieriaus, jeigu ir nesitikėjo paties geriausio filmo jo karjeroje, bet tikrai ne tokio primityvoko filmo scenarijaus adaptacijos. Visumoje filmas kiek smagus, šviesus, skaidrus, tačiau mano kaip žiūrovo lūkesčių žinant, ką geba ir gali R. Linklateri, manau, absoliučiai nepateisino.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Matrica" / "The Matrix"

Sveiki,

Šiaip antrąkart planavau pažiūrėti brolių, dabar jau seserų Lilly ir Lana Wachowski filmą „Debesų žemėlapis“, tačiau taip jau nutiko, kad ėmiau ir vėl pažiūrėjau jų šedevru laikomą „Matrica“ (angl. The Matrix) (1999) pirmąją ir geriausiai vertinamą trilogijos dalį. Tiesą sakant, žiūrėjau naujomis akimis, kiek kitaip, ir galiausiai suvedžiau viską, ką esu matęs šių režisierių, įskaitant ir serialą „Sense8“, tad galiu pasakyti, kad tai režisieriai fenomenas. Sunku patikėti, kad jų kinas apskritai išleidžiamas į plačiąją rinką, turint galvoje, kad jis turi didelius budinimo klodus ir iš esmės atspindi miegančios ir sustabarėjusios žmonijos sąmonę.

Taigi „Matrica“ turi keletą gerų kultinių klodų. Visų pirma visus sužavėjęs veiksmo filmo planas, kada, naudojant įvairius kovos menų stilius, kuriamas estetinis kovos už būvį epizodas. Man asmeniškai kur kas šiame filme vertingiau atrodo pati idėjinė visuma – žmonija miega iliuzijos suprogramuotame netikrame praties projekcijos pasaulyje, kas apskritai primena budistines tiesas ir nuo 2012 metų smarkiai atbundančių sielų tendenciją. Regis Wachowskiai pralenkę laiką ir peršoka visą dešimtmetį žmonėms pateikdami ištisą istorijos patrauklų pasakojimą su pačiais įvairiausiais kodais. Štai kodėl prieš dešimt metų filmas man pasirodė absoliučiai kitoks, labiau nuotykinis ir veiksmo filmas, dabar žiūrint, iškilo idėjinis visuminis lygmuo, jo parafrazės, filosofinės aliuzijos, kurias gali neigti vien tik veiksmą ir fantastiką matantis žiūrovas, tačiau filme, kaip ir daugeliuose Wachowski kūriniuose, esti įprastines žmogaus protines ir fizines galimybės ribas peržengiančios idėjas, kurios išplečia žiūrovo vaizduotę. O kas, jeigu visa tai būtų įmanoma...

Net praėjus beveik 20 metų nuo „Matricos“ sukūrimo, šis kultinis perliukas ir lieka perliuku. Žiūrėjau jį kaip šių dienų sukurtą filmą, kuris vargu ar su tokiu kaip „Pradžia“ (2010) kada nors pasens...

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb:8.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pakeleiviai" / "Passengers"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas galingas fantastinio turinio kino projektas prašlavė pasaulines kino sales, o nuomonių būta pačių įvairiausių. Filmo „Pakeleiviai“ (angl. Passengers) (2016) scenarijaus geidė visas Holivudas, tačiau jį gavo „Vaizduotės žaidimas“ kūrėjas Morten Tyldum – patikimas, įrodęs, kad geba dirbti su skirtingo pobūdžio medžiaga, tačiau visos viltys išvysti stiprų filmą išlėkė į orą, kaip prieš naktį užvalgius pupelių ir atsigėrus daug vandens...

Patrauklūs Holivudo aktoriai turėjo velniai žino ką padaryti, kad šis filmas patiktų visiems, tačiau ką jie gali padaryti, kai nėra medžiagos? Daugelis aikčiojo: vaje, koks geras šis filmas, kaip byrėjo ašaros pabaigoje... Palaukit, arba aš nebeturiu širdies, arba kažko iš šio filmo nesupratau, nes išlikau ganėtinai šaltai abejingas. Apskritai sakant, skurdus šio filmo scenarijus, kuris laikosi ant vienos vienintelės idėjos: kiek žmogus gali būti savanaudis ir pasmerkti kito žmogaus laimę savo asmeninei laimei patenkinti ir kita ašis – kur pasibaigia pyktis dėl neteisingo žmogaus poelgio ir užgimsta meilė. Taip, situacija keliaujantiems kosmose itin nepavydėtina, tačiau aplinkiniai niuansai ir kitų įvykių užpildymas pasibaisėtinai skurdus. Pamažu pradeda gesti laivo įranga ir staiga herojams belieka tik viena misija – ataušinti erdvėlaivio reaktorių. Ak, kaip iš kokio prasto fantastinio filmo, herojai didvyriškai pasiaukodami leidžiasi gelbėti savo ir kitų skūros... Ir viskas? Nieko daugiau neparodė, kaip iš kokio prasto 1985 metų fantastinio filmo? Atsiprašau, net Sovietų Sąjungoje sukurtas „Soliaris“ šio filmo kontekste atrodo kaip kitoniškas ir unikalus filmas dėl savo siužeto.

Tiesą sakant, neturėjimas ką papasakoti, išskyrus jau matytus siužetinius ale pasiaukojimo iš meilės liniją ir yra didžiausia šio filmo problema. Ilgoka ir nuobodi filmo pradžia – praktiškai visą pirmąjį valandą nieko nevyksta, ko žiūrovas vienur ar kitur nebūtų matęs ar regėjęs: visi herojų veiksmai nekelia ne tik nuostabos, bet ir nuobodžiai atspėjami. Antroji filmo dalis perauganti į kylančią apokalipsinę grėsmę taip pat per silpna ir nuobodi. Be romantinės atmosferos kūrimo, kūrėjui nepavyko išspausti kažin ko daugiau, vien tik pasakojimo šablonus, o tos kosmoso vienatvės ir žmogaus menkumo bei trapumo, kurio taip verkė filmo tinkamai neįvertinę žiūrovai, tėra tik padrėki štrichai su romantinėmis gairėmis. Štai filmas „Gravitacija“ yra apie kosmoso vienatvę arba tas pats filmas „Mėnulis“ (2009), kuris pateikia stulbinamai netikėtą fantastinį siužetą, o „Pakeleiviai“ gražus, blizgus, ryškių aktorių darbas beviltiškai išsisėmusiame scenarijuje atrodo kaip musės pakliuvusios į tinklą – viskas beviltiškai nuobodu ir kažkur jau matyta.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 41/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra" / "Batman v Superman: Dawn of Justice"

Sveiki,

Yra tokių didingų kino projektų, kurie iškart suklumpa, kai tik debiutuoja. Tą lyg ir sufleruoja kritikų atsiliepimai apie „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ (angl. Batman v Superman: Dawn of Justice) (2016), kuris pretendavo būti gana įspūdingu holivudiniu užmoju, tačiau akivaizdu, jog filmas nepateisino daugelio lūkesčių.

Tenka sutikti, kad šiek tiek gaila dėl šio filmo. Taip, jis pilnas prabangos, veiksmo, efektų ir vizualiai tikrai gerai žiūrisi, tačiau turinio, scenarijaus ir režisūros prasme filmas silpnokas. Jau daugelis pasijuokė iš Ben Affleck, kuris interviu metu absoliučiai neslėpė susikrimtimo dėl prastoko filmo vertinimo, nes į tokius projektus aktoriai deda milžiniškas jėgas ir nufilmuoti kelių minučių sceną kartais tenka ruoštis ištisus mėnesius fiziškai ir psichiškai, todėl, sakyčiau, reikia kaip tik kuo preciziškiau rinktis režisierius. Žiūrint šį filmą, susidaro toks įspūdis, kad filmo pradžia tiesiog stumia žiūrovą išeiti iš salės: nėra intrigos, padrikos Betmeno ir Supermeno istorijos klijuojamos koliažo principu, todėl atrodo siužetas nesuveržtas, pabiręs, primena skausminga gumos tempimą. Nedėkingas ir tas „komiksams“ būdingas žanras, nuo kurio neįmanoma pabėgti, todėl kai kada atrodo filmas pernelyg šabloniškas, ką jau kalbėti apie veikėjų kalbą – ji negyva, literatūriška, o veikėjų sprendimai tiesiog pribloškia susenusia psichologija. Tiesiog pernelyg laikytasi klasikinės superdidvyrių pasakojimo struktūros, todėl tie, kurie tikisi filmo kaip iššūkio su inovacijomis, teks gerokai nusivilti.

Filmo pradžios tempas nevykęs, lėtas, nors jau nuo pat pradžių prabangus, aktoriai atsidavę kaip šunys ir atiduoda visą save tokiam projektui, tačiau jų pastangos negali atpirkti pačios istorijos paviršutiniškumo ir naujo požiūrio. Tai kur tas įvykis? Kur Betmeno ir Supermeno konfliktas? Viena gera jų batalinė kova nesudaro įspūdžio, kad du herojai iš tikrųjų konfliktavo, nes priešas visai ne tas... Apskritai trūko intrigos, nenuspėjamumo ir naujo požiūrio, nes dabar filmas liko didelis prabangus išpūstas burbulas su puikiais Holivudo aktoriais, todėl drąsiai galiu sakyti, kad pirmoji dalis „Supermenas“, nors irgi laikėsi klasikinių komikso taisyklių, buvo kur kas labiau vykęs produktas nei „Betmenas prieš Supermeną“.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela