Serialas: "Rytinis šou" / "The Morning Show" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tęsiu savo atsirinktų serialų peržiūras ir vienas iš tokių šį rudenį tapo populiarus amerikiečių serialas „Rytinis šou“ (angl. The Morning Show). Serialas debiutavo prieš pat pandemiją, 2019 metais, iškart po to, kai per pasaulį nuaidėjo #metoo skandalai, kalbantys apie seksualinius moterų išnaudojimo ir prievartos atvejus įvairių institucijų darbo vietose. Serialas remiasi amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Brian Stelter 2013 metais pasirodžiusi romanu „Top on the Morning“. #metoo itin populiari tema, į kurią ne visi norėjo atkreipti dėmesį, tačiau prasidėję susivienijusių moterų liudijimai šį procesą pavertė grėsminga kalnų sniego lavina, staiga visi ėmė apie tai kalbėti, o kinas ir serialai – ne išimtis. Europoje, deja, apie tai nelabai kalbama, įtariu, kad taip pat galingose korporacijų įmonėse, politikoje, žiniasklaidoje moterys taip pat patiria panašius dalykus.

 

Taigi serialas pasakoja apie itin populiarų nacionaliniu lygmeniu „Rytinis šou“ laidą, kuri tikriausiai atitiktų mūsų „Labas rytas!“, rodomą per LRT. Amerikos visuomenė itin mėgsta parodomąjį veidą, viešuosius žmones su nepriekaištinga reputacija, geru humoro jausmu ir puikiais asmeniniais šeiminiais santykiais. Neduok Dieve, Amerikoje būti žinomu ir viešai patirti nuopuolio skandalus, apie tai mes puikiai žinome iš geltonosios spaudos. Vienas pagrindinių veikėjų pirmajame sezone – „Ryto šou“ žymusis vedėjas Mičas Kesleris (aktorius Steve Carell) jau 15 metų drauge su savo kolege Aleks Live (aktorė Jennifer Aniston) veda populiariausią TV rytinę laidą. Charizmatiškas, malonus ir visų mėgstamas vyras, gyvenime auginantis kelis mažus vaikus, iš tikrųjų ilgą laiką darė darbe savo kolegėms seksualinį spaudimą, mezgė slaptus romanus, kurie, prasidėję #metoo judėjimui, sunaikino ir paties Mičo karjerą. Mičas vieną rytą tiesiog buvo pašalintas iš laidos, o vietoj jo įdarbinta liberaliųjų pažiūrų maištingoji reporterė Bredli Džekson (aktorė Reese Witherspoon).

 

Serialas rodo senbuvės Aleks ir naujokės Bredli sunkiai besiklostančius darbinius santykius, intrigas. Kol Mičas bando nuplauti savo skandalus ir kaip nors sugrįžti į eterį, studijoje perteikiami vidaus galios žaidimai, persitvarkymai. Dėmesio centre – Bredli ir Aleks nesutarimai dėl laidos formato ir eksperimentavimo. Akivaizdu, jog serialo draminis fonas nori atkreipti dėmesį į tai, kad tokios panašios laidos kaip „Rytinis šou“ yra labai gerai ir politkorektiškai apgalvotas žaidimas, kurį valdo iš esmės žiniasklaidos kompanijos magnatai, palaikydami galingus politikus ir iš žinių darydami pelną. Kitaip sakant, juk tai istorija, kaip moterys griauna ir pertvarko patriarchalinius galios žaidimus, pačios klysdamos ir bandydamos atrasti naują vaidmenį besikeičiančiame pasaulyje. Atsiradusi Bredli, kuri tiesioginiame eteryje neapsikentusi ištaria, kad penkiolikos metų turėjo pasidaryti abortą, sukelia tikrą audrą. Moterys vėl matomos, nors sulaukia ir pasmerkimo, tačiau visas serialo centras sukasi apie tai, kiek kiekviena moteris viešai pasisakydama ir kalbėdama apie asmenines patirtis prisideda prie visuomeninio pokyčio, dažnai atiduodamos galgi net savo karjeras ir asmeninio gyvenimo ramybę.

 

Nors serialas turi tris pagrindinius veikėjus (Mičą, Aleks ir Bredli), tačiau sezone plėtojamos ir šalutinės istorijos, pavyzdžiui, akcentuojama dirbti pasilikusių moterų psichologija, traumos ir emocinės būsenos po Mičo skandalo, kurios turėjo intymių santykių su juo. Taip pat išskirčiau ir vyrų žaidimų reikalus. Novatoriško šelmio Korio (aktorius Billy Crudup) ir Čipo (aktorius Mark Duplass) bandymai išsiveržti iš kieto kompanijos savininko kontrolės. Sezone nemažai įtampos tarp stovyklų pasiskirstymo, kas palaiko senbuvę Aleks, o kas novatoriškąją Bredli, bandoma organizuoti vidinius politinius pačios laidos pokyčius, griaunant nustatytus standartus ir politkorektiškumo ribas.

Kadrai iš pirmojo sezono "Rytinis šou".

 

Serialas buvo pastebėtas ir įvertintas įvairių prestižinių apdovanojimų, pelnė daug nominacijų, tačiau šiame sezone mane labiausiai nustebino kultinio serialo „Draugai“ aktorė Jennifer Aniston, kuri šiaip jau labiau laikoma komedijos žanro aktore (turint galvoje, kiek nemažai ji nusifilmavo romantinių komedijų filmuose), tačiau jos draminius sugebėjimus galėjome įvertinti jos pasirodyme „Pyragas“ 2015, kada ji pirmąkart buvo nominuota kaip draminė aktorė „Oskarui“ (beje, geras filmas, rekomenduočiau). Šiame seriale, manau, ji iš naujo atgaivino savo kaip aktorės vardą ir pelnė SAG apdovanojimą kaip geriausia draminė aktorė. Jos Aleks personažas sudėtingas, moteris su ryškiais karjeristės bruožais, narcizė staiga susvyruoja, nebežino, kas ji tokia, griūna jos santuoka, dukra nusisuka, ji pikta darbe, bet drauge pamažu „išsilukštena“ ir išsigrynina, evoliucionuoja kaip veikėja, todėl šiuo atveju man jos personažė visame sezone buvo pats įdomiausias reikalas. Visi kiti maždaug nuspėjami, tipažiniai, tačiau, kiek žinau, kituose sezonuose bus galimybė atsiskleisti ir kitiems personažas, kurie net bus įvertinti „Emmy“ apdovanojimu.

 

Noriu pasakyti, kad man patiko šis serialas. Įtraukė, suintrigavo. Galbūt tikėjausi netgi šiek tiek lengvesnio ir į pramogą linkusį istorijos toną, daugiau komiškų situacijų, tačiau ne, serialas išties dramatiškai sudėliotas, scenarijus labai geras, o sezone pasirodo visas pulkas puikiai pripažintų aktorių. Visgi momentais serijose pagaudavo didaktinio elemento patosas, toks visgi teisingumo perteikimo troškimas, pvz., kai veikėjai lyg ir turėtų savanaudiškai kibti vienas kitam į atlapus, visgi tam tikrais momentais drėgnomis akelėmis, žiūrėdami vienas į kitą, atveria prie taurės vyno sielas, nors ateina rytojus ir vėlei tenka konkuruoti, grumtis, dalyvauti viename didžiuliame industriniame intrigų dvare. Klausimų kilo ir dėl aštuntos serijos, kuri „išgriebta“ iš retrospekcijos, pasakoja apie Mičo praeitį iki skandalo. Matomai, kad toji serija buvo pilotinė ir nufilmuota anksčiau, nes dar nesusiformavęs Aleks personažas. Toji serija išties pristabdo sezono pagreitį, bet iš esmės ir paruošia tramplynui – paskutiniosioms dvi, kurios užbaigia sezono #metoo probleminį epicentrą.

 

Kiek jau peržiūrėjau šiemet nematytų serialų pirmųjų sezonų, šis ir dar „Sekso terapija“ yra tie, prie kurių, manau, tikrai drąsiai grįšiu anksčiau ar vėliau, tačiau norisi dar keliems nematytiems serialams suteikti progą. „Rytinis šou“ paliko išties neblogą įspūdį.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kur pradingai, Bernadeta?" / "Where'd You Go, Bernadette"

Sveiki,

Po „Auksinių gaublių“ vakaro susizgribau, kad noriu pažiūrėti ką nors iš šių nominantų ir pasirinkau beveik į akis nekrentantį režisieriaus, kuris, mano akimis, jau įėjo į kino istoriją, Richard Linklatero ekranizuotą juostą „Kur pradingai, Bernadeta?“ (angl. Where‘d You Go, Bernadette?) (2019). „Saulėlydžio“, „Saulėtekio“ ir „Vaikystės“ režisierius šįkart ekranizavo istoriją apie išgalvotą architektę, kuri išgyvena krizę, yra galimai priklausoma nuo įvairių psichotropinių vaistų, jai kyla panikos priepuoliai, moteris vengia masinių žmonių...

Vaizdelis toks, kad tai visai ne E. Linklaterio sukurtas filmas, o kažin kokio nelabai perspektyvaus režisieriaus vidutinis blynas. Tiesą sakant, įdomi filme tebuvo už šį vaidmenį „Auksiniam gaubliui“ kaip geriausia aktorė nominuota Cate Blanchette, į kurią išties buvo įdomu žiūrėti pirmąją filmo dalį. Prastos reputacijos išsikvėpusi architektė kalbasi su savimi ir įrašinėja į programėlę mintis, bando būti gera ir teisinga mama, tačiau nelabai sekasi, nes ji atrodo kažin kokia kuoktelėjusi. Ir atrodo, kad čia ir bus tas įdomusis filmo raktas, tos priežastys, tie keisti ir nestandartiniai C. Blanchette perteikti personažo elgsenos ypatumai, kuriais jau maniausi ėmęs ir susižavėjęs, tačiau antrojoje filmo pusėje ima viskas ir subliūkšta.

Veikėja paslapčiomis, nenorėdama užsidaryti reabilitacijos klinikoje, pabėga į... Antarktidą, kurioje atranda savo kūrybinį potencialą iš naujo. Kas per nesąmonė? Filmas iš probleminio lauko staiga „sprunka“ į keisto nuotykio terapinį pasakojimą: motiną bando susigrąžinti tėvas ir dukra, kurie kaskart per plauką prasilenkia su Bernadeta... Bet tai vaikų kino žanro elementai, o filmo pabaiga, kad ir kokia atrodytų super įkvepianti, vis tiek labiau skirta „Liūto karaliaus“ ir „Pelenės“ gerbėjams, nei gurmaniško kino žiūrovams, kurie iš šio režisieriaus, jeigu ir nesitikėjo paties geriausio filmo jo karjeroje, bet tikrai ne tokio primityvoko filmo scenarijaus adaptacijos. Visumoje filmas kiek smagus, šviesus, skaidrus, tačiau mano kaip žiūrovo lūkesčių žinant, ką geba ir gali R. Linklateri, manau, absoliučiai nepateisino.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žaklina" / "Jackie"

Sveiki,

Su šiuo unikaliu režisieriumi reikia atsargiai, nes jis tiesiog bombarduoja tiesiai į širdį. Niekaip negalėjau atsigauti „Kino pavasaryje“ Pablo Larrain filmo „Klubas“ (2015), kad jo režisūrine galia nė neabejojau, kaip ir neabejojau, kad susitvarkys su „Žaklina“ (angl. Jackie) (2016) ir, regis, įnoringus biografinių ir istorinių filmų kritikus šis jo darbas patenkino su kaupu, bet ar jis patenkina eilinį žiūrovą?

Kiek filmų sukurta apie lemtingą šūvį į prezidentą Kenedį? Taip, begalės ir kaskart jis vis kitoks. Filmas iš Žaklinos, Kenedžio žmonos pozicijos, tačiau istorija vis tiek liko ne apie Jackie, o apie tą patį prezidentą Kenedį – toli režisieriui pabėgti nepavyko. Kad ir kaip jis stengtųsi nevaizduoti Kenedžio, visos emocijos per Žakliną pasakoja daugiau apie patį prezidentą, o ne moters istoriją ir daryk tu ką nori. Kas tam turi įtakos? Pasirinktas vienas centrinis įvykis – prezidento mirtis, apie kurį ir sukasi visas byrantis Žaklinos pasaulis, kad žiūrovui nuolat kyla klausimas: kiek pačioje Žaklinoje yra pačios Žaklinos, o kiek to Pirmosios Ponios ir prezidento sukurto šešėlio? Aš bent pats klausiau: kiek mane jaudina šiame filme subyrėjusios moters tragedija? O tai ne taip jau ir gerai, turint galvoje, kad turėjau pamiršti bet kokius klausimus.

Pats filmas, tiesą sakant, žiūrisi vidutiniškai, visa jo esmė yra genialioji Natalie Portman vaidyba, ant kurios ir laikosi visas filmas. Daug emocijų ir energijos įdėjusi į filmą aktorė sulaukė daug dėmesio įvairiuose kino festivaliuose, ko nepasakysi apie paskutiniųjų metų veteranių mėginimus įsikūnyti, pvz., Nicole Kidman į Grace Kelly ar Naomi Watts į princesę Dianą. Tai kur N. Portman sėkmės priežastis? Tikriausiai režisieriuje, kuris strategiškai surėdė įtikinamą moters portretą, kuris iš esmės patenkino amerikiečių nacionalistų širdis: moteris, kuri drąsiai „atstovėjo“ tragedijos akivaizdoje, slėpdama po baldakimais ašaras. Tipiška. Ir tai amerikiečiai itin mėgsta kine – neslėpkime. Iš esmės visumoje filmas pasirodė vidutiniškas ir vertas žiūrovo dėl emocionaliosios Natalie Portman.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svetimas: Covenant" / "Alien: Covenant"

Sveiki, skaitytojai,

Ką mėgstu, tai tikrai visas „Svetimas“ filmo serijos dalis, todėl bene labiausiai tarp tų didžiųjų fantastinių juostų, pasirodžiusių šiemet, laukiau naujausio Ridley Scott „Svetimas: Covenant“ (angl. Alien: Covenant) (2017). Nežinau, kodėl filmo platintojai nesiryžo išversti viso filmo pavadinimo ir elgiasi, kaip jiems patinka, tačiau yra kaip yra ir tenka pripažinti, kad šioji filmo dalis ne visiems patiko išlepusiems filmo vaizdo efektais, kurie vis labiau nuvertina didžiųjų didžiojo kino meistrų kūrinius – tą aš jau su susižavėjimu ir sakau.

Taigi mes buvome sustoję ties „Prometėjumi“, kuris kažkada pasakojo „Svetimas“ priešistorę ir jau buvo kalbama, kad bus „Prometėjo“ tęsinys, tačiau režisierius pasirinko viską perteikti per „Svetimas“ prizmę. Tiesą sakant, filmas labiau savo jausenomis ir pasakojimo struktūra atitiktų „Prometėjo“ pozicijas, nei „Svetimo“. Viskas iš esmės su šiuo filmu yra gerai – scenarijus išvystytas iki įtempto veiksmo trilerio su siaubo ir fantastikos prieskoniais. Nusileidusi kosmonautų komanda susiduria su prieš dešimt metų dingusiu „Prometėjo“ erdvėlaivio likučiais ir evoliucionuojančiais ateiviais – čia režisierius tampa filosofiškai literatūriškas, bando remtis senaisiais antikiniais raštais apie dievų ir kūrinių santykį ir lyg kuria viską remdamasis antikine įvykių formule – kūriniai sukyla prieš savo kūrėjus. 

Filmas perteiktas vizualiai niūrus ir taip, kaip ir ankstesnėse dalyse – viskas daugiau ar mažiau išlaikoma rėmuose. Dalis gal ir ne pati geriausia, tačiau ji atitinka „Svetimas“ lūkesčius ir tęsia serijų pasakojimą, tačiau galbūt man kaip žiūrovui norėjosi kažkokio siurprizo, netikėto sprendimo, išmušančios tuos rėmus, keičiant ar pasakojimo braižą, ar tą nuoseklų jau nujaučiamą trilerio formulę – ateivis patenka į laivą, pamažu viskas aštrėja, bandoma jo atsikratyti ir t. t. Šiuo atžvilgiu neseniai matytas panašaus tipažo filmas „Gyvybė“ man patiko labiau, tačiau „Svetimas: Covenant“ yra nepalyginamai geresnis už nevykusią kosmologinę dramą „Pakeleiviai“. Filmą vertinčiau tiesiog kaip gerai sukonstruotą veiksmo trilerį.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela