Serialas: "Rytinis šou" / "The Morning Show" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tęsiu savo atsirinktų serialų peržiūras ir vienas iš tokių šį rudenį tapo populiarus amerikiečių serialas „Rytinis šou“ (angl. The Morning Show). Serialas debiutavo prieš pat pandemiją, 2019 metais, iškart po to, kai per pasaulį nuaidėjo #metoo skandalai, kalbantys apie seksualinius moterų išnaudojimo ir prievartos atvejus įvairių institucijų darbo vietose. Serialas remiasi amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Brian Stelter 2013 metais pasirodžiusi romanu „Top on the Morning“. #metoo itin populiari tema, į kurią ne visi norėjo atkreipti dėmesį, tačiau prasidėję susivienijusių moterų liudijimai šį procesą pavertė grėsminga kalnų sniego lavina, staiga visi ėmė apie tai kalbėti, o kinas ir serialai – ne išimtis. Europoje, deja, apie tai nelabai kalbama, įtariu, kad taip pat galingose korporacijų įmonėse, politikoje, žiniasklaidoje moterys taip pat patiria panašius dalykus.

 

Taigi serialas pasakoja apie itin populiarų nacionaliniu lygmeniu „Rytinis šou“ laidą, kuri tikriausiai atitiktų mūsų „Labas rytas!“, rodomą per LRT. Amerikos visuomenė itin mėgsta parodomąjį veidą, viešuosius žmones su nepriekaištinga reputacija, geru humoro jausmu ir puikiais asmeniniais šeiminiais santykiais. Neduok Dieve, Amerikoje būti žinomu ir viešai patirti nuopuolio skandalus, apie tai mes puikiai žinome iš geltonosios spaudos. Vienas pagrindinių veikėjų pirmajame sezone – „Ryto šou“ žymusis vedėjas Mičas Kesleris (aktorius Steve Carell) jau 15 metų drauge su savo kolege Aleks Live (aktorė Jennifer Aniston) veda populiariausią TV rytinę laidą. Charizmatiškas, malonus ir visų mėgstamas vyras, gyvenime auginantis kelis mažus vaikus, iš tikrųjų ilgą laiką darė darbe savo kolegėms seksualinį spaudimą, mezgė slaptus romanus, kurie, prasidėję #metoo judėjimui, sunaikino ir paties Mičo karjerą. Mičas vieną rytą tiesiog buvo pašalintas iš laidos, o vietoj jo įdarbinta liberaliųjų pažiūrų maištingoji reporterė Bredli Džekson (aktorė Reese Witherspoon).

 

Serialas rodo senbuvės Aleks ir naujokės Bredli sunkiai besiklostančius darbinius santykius, intrigas. Kol Mičas bando nuplauti savo skandalus ir kaip nors sugrįžti į eterį, studijoje perteikiami vidaus galios žaidimai, persitvarkymai. Dėmesio centre – Bredli ir Aleks nesutarimai dėl laidos formato ir eksperimentavimo. Akivaizdu, jog serialo draminis fonas nori atkreipti dėmesį į tai, kad tokios panašios laidos kaip „Rytinis šou“ yra labai gerai ir politkorektiškai apgalvotas žaidimas, kurį valdo iš esmės žiniasklaidos kompanijos magnatai, palaikydami galingus politikus ir iš žinių darydami pelną. Kitaip sakant, juk tai istorija, kaip moterys griauna ir pertvarko patriarchalinius galios žaidimus, pačios klysdamos ir bandydamos atrasti naują vaidmenį besikeičiančiame pasaulyje. Atsiradusi Bredli, kuri tiesioginiame eteryje neapsikentusi ištaria, kad penkiolikos metų turėjo pasidaryti abortą, sukelia tikrą audrą. Moterys vėl matomos, nors sulaukia ir pasmerkimo, tačiau visas serialo centras sukasi apie tai, kiek kiekviena moteris viešai pasisakydama ir kalbėdama apie asmenines patirtis prisideda prie visuomeninio pokyčio, dažnai atiduodamos galgi net savo karjeras ir asmeninio gyvenimo ramybę.

 

Nors serialas turi tris pagrindinius veikėjus (Mičą, Aleks ir Bredli), tačiau sezone plėtojamos ir šalutinės istorijos, pavyzdžiui, akcentuojama dirbti pasilikusių moterų psichologija, traumos ir emocinės būsenos po Mičo skandalo, kurios turėjo intymių santykių su juo. Taip pat išskirčiau ir vyrų žaidimų reikalus. Novatoriško šelmio Korio (aktorius Billy Crudup) ir Čipo (aktorius Mark Duplass) bandymai išsiveržti iš kieto kompanijos savininko kontrolės. Sezone nemažai įtampos tarp stovyklų pasiskirstymo, kas palaiko senbuvę Aleks, o kas novatoriškąją Bredli, bandoma organizuoti vidinius politinius pačios laidos pokyčius, griaunant nustatytus standartus ir politkorektiškumo ribas.

Kadrai iš pirmojo sezono "Rytinis šou".

 

Serialas buvo pastebėtas ir įvertintas įvairių prestižinių apdovanojimų, pelnė daug nominacijų, tačiau šiame sezone mane labiausiai nustebino kultinio serialo „Draugai“ aktorė Jennifer Aniston, kuri šiaip jau labiau laikoma komedijos žanro aktore (turint galvoje, kiek nemažai ji nusifilmavo romantinių komedijų filmuose), tačiau jos draminius sugebėjimus galėjome įvertinti jos pasirodyme „Pyragas“ 2015, kada ji pirmąkart buvo nominuota kaip draminė aktorė „Oskarui“ (beje, geras filmas, rekomenduočiau). Šiame seriale, manau, ji iš naujo atgaivino savo kaip aktorės vardą ir pelnė SAG apdovanojimą kaip geriausia draminė aktorė. Jos Aleks personažas sudėtingas, moteris su ryškiais karjeristės bruožais, narcizė staiga susvyruoja, nebežino, kas ji tokia, griūna jos santuoka, dukra nusisuka, ji pikta darbe, bet drauge pamažu „išsilukštena“ ir išsigrynina, evoliucionuoja kaip veikėja, todėl šiuo atveju man jos personažė visame sezone buvo pats įdomiausias reikalas. Visi kiti maždaug nuspėjami, tipažiniai, tačiau, kiek žinau, kituose sezonuose bus galimybė atsiskleisti ir kitiems personažas, kurie net bus įvertinti „Emmy“ apdovanojimu.

 

Noriu pasakyti, kad man patiko šis serialas. Įtraukė, suintrigavo. Galbūt tikėjausi netgi šiek tiek lengvesnio ir į pramogą linkusį istorijos toną, daugiau komiškų situacijų, tačiau ne, serialas išties dramatiškai sudėliotas, scenarijus labai geras, o sezone pasirodo visas pulkas puikiai pripažintų aktorių. Visgi momentais serijose pagaudavo didaktinio elemento patosas, toks visgi teisingumo perteikimo troškimas, pvz., kai veikėjai lyg ir turėtų savanaudiškai kibti vienas kitam į atlapus, visgi tam tikrais momentais drėgnomis akelėmis, žiūrėdami vienas į kitą, atveria prie taurės vyno sielas, nors ateina rytojus ir vėlei tenka konkuruoti, grumtis, dalyvauti viename didžiuliame industriniame intrigų dvare. Klausimų kilo ir dėl aštuntos serijos, kuri „išgriebta“ iš retrospekcijos, pasakoja apie Mičo praeitį iki skandalo. Matomai, kad toji serija buvo pilotinė ir nufilmuota anksčiau, nes dar nesusiformavęs Aleks personažas. Toji serija išties pristabdo sezono pagreitį, bet iš esmės ir paruošia tramplynui – paskutiniosioms dvi, kurios užbaigia sezono #metoo probleminį epicentrą.

 

Kiek jau peržiūrėjau šiemet nematytų serialų pirmųjų sezonų, šis ir dar „Sekso terapija“ yra tie, prie kurių, manau, tikrai drąsiai grįšiu anksčiau ar vėliau, tačiau norisi dar keliems nematytiems serialams suteikti progą. „Rytinis šou“ paliko išties neblogą įspūdį.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Malonė" / "Mercy"

Sveiki,

Šįkart visai nesididžiuodamas pasakysiu, kad pažiūrėjau vieną iš tų „pigesnių“ siaubo filmų, kuris vadinasi „Malonė“ (angl. Mercy) (2014) ir visomis prasmėmis yra labai keistas. Pasakojimas apie demono apsėstą močiutę, kuri jaunystėje labai norėjo susilaukti vaikelio ir todėl ėmėsi burtų, todėl dabar atėjo metas sumokėti skolas.

Kai močiutė nusiveda anūką (filmo pradžioje) prie prosenelės kapo ir ten pasirodo barškuolė, kuri negali tokiose vietovėse veistis, (nes dar apskritai šaltas metų laikas vaizduojamas, net aktoriai su striukėmis), tada močiutė paduoda smuiką berniukui, kad šis pagrotų gyvatei... Galiausiai gyvatė, jau kompiuterizuota, ir labiau panaši į žaltį, nebe barškuolę, prašliaužia pro kojas. Tada supratau, šachas, matas ir šakės (trys viename), kad nieko čia su tuo filmu gero nebus. Vėliau tas, žinoma, ir pasitvirtino. Pradėkime nuo to, kad visi suaugę dienos metu, kurie nepanašūs į alkoholikus (neskaitant dėdės), vos tik susitikę maukia viskį iš stiklinių be užsigėrimo prie mažamečių vaikų (tradicija, Verga, tradicija); tada močiutė, paklaikusi pargabenama iš prieglaudos, ir visi iki tol ją pažinoję jos bijo kaip velnias kryžiaus, bet taip artimiesiems, kurie turėtų močiutę labiausiai pažinoti, ir nepaaiškinama, kad ji pardavusi sielą, atrodo, neįtikėtina, dar baisiau už patį siužetą.

Jau nebekalbėsiu apie vaikų vaidybą, kuri apgailėtinai teatrališka, nenatūrali, kai kurios veido išraiškos suvaidinamos jau po ištariamų frazių, tik „tarp kitko“, na, o finale visa šeimynėlė, kuri turėjo, liaudiškai tariant, būti „triedusi iki kulno“, be jokio emocinio šoko užkasa burtų knygutę ir gražiai saulėtą dieną apsikabina, įprasmindama pačius banaliausius ir labiausiai nusidėvėjusius siaubo filmo finalinius šablonus.

Tai filmas – katastrofa, bet, jeigu mėgstate katastrofų filmus, (čia perkeltine prasme), žinoma, mėginkite ir bandykite, aš tai pabaigoje jau prasukinėdamas žiūrėjau, nes, Dievas mato, laikas – pinigai. Tai tiek to šauniojo S. Kingo apsakymo „Motušė“ ir beliko.

Mano įvertinimas: 2/10

IMDb:5.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Auklė Tulė" / "Tully"

Sveiki,

Gerų ir labai gerų filmų „Džuno“, „Darbo diena“, „Ačiū, kad rūkote“ bei „Viskas ore“ režisierius neseniai pristatė naujausią savo filmą pavadinimu „Auklė Tulė“ (angl. Tully) (2018), kuris tikriausiai yra moteriškiausias režisieriaus darbas, jeigu kiną būtų galima skirstyti į moterišką ir vyrišką, tačiau visgi sunku patikėti, kad šį filmą režisavo vyras. Bet tiek to.

„Auklė Tulė“ pasakoja apie trečio vaiko ką tik susilaukusią ir mirtinai pavargusią motiną, kuri neišsimiega, yra apsunkusi, išsipūtusi, nepatirianti nei gyvenimo, nei motinystės, nei jokio kito džiaugsmo. Tuščia motina atrodo kaip išspausta citrina, netgi galima suabejoti jos motinystės instinktais. Artimieji jai pasiūlo naktinę auklę, kad ji galėtų bent kiek išsimiegoti. Atrodo, kad siužetas išties paliks motinoms, kurios per visą tą perėjo kaip ir filme su Uma Thurman „Motinystė“, bet gana tamsokame ir niūriame filme atrodo, kad tuojau kažkas įvyks netikėto ir katastrofiško. Vienas iš scenarijų, kuris pradėjo bent man suktis galvoje, žiūrint kaip Charlize Theron vaidinamą heroję, kuri sunkiai grumiasi su motinyste, buvo, kad toji motina sužvėrės, tiesiog nepakels motinystės naštos ir ji atsikratys savo vaikais, tačiau atsitinka kai kas kita.

Naujoji auklė Tulė tampa niūriosios mamytės drauge ir išsigelbėjimu. Gerai, mano galvoje jau kitas scenarijus. Toji keistuolė Tulė tiesiog pamažu išstums mamytę, užims jos vietą kaip mamytė ir kaip žmona, bet ir čia vėl siužetas tampa netikėtas, toks netikėtas, kad iš realizmo pereinama prie magiško pasaulio... Iš esmės filmą smagu žiūrėti, jis turi plonytį pavojaus ledą, kuriuo eina žiūrovas, rizikuodamas kaip ir pagrindinė veikėja. Daugybę svorio šiam vaidmeniui priaugusi Ch. Theron verta išties pagyrų – tai vienas geresnių jos vaidmenų karjeroje, kuri, dievaži, tikrai dar greitai nesibaigs, nes aktorė ji nuostabi. Visgi filmui pasibaigus švelniame variante, galvoju, kad koks nors itin šokiruojantis akcentas būtų kur kas paveikesnis nei tas mitologizuotas variantas, kurį pateikia režisierius. Nors jis originalus, tačiau bent aš jau mačiau galimybę šioje istorijoje viską kur kas labiau užaštrinti ir padaryti netgi šokiruojančią dramą, kur gali nuvesti motinystės reiklumo kultas šiandieniniame pasaulyje. Tačiau filmas yra filmas ir aš esu tik žiūrovas, o ne režisierius.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tavo sesers sesuo" / "Your Sister's Sister"

Sveiki,

Tikriausiai daug kam filmas „Tavo sesers sesuo“ (angl. Your Sister‘s Sister) (2011), kurį režisavo Lynn Shelton, pasirodė itin šmaikštus ir gerai „sukaltas“. Tiesą sakant, žiūrėjau jau antrą šios režisierės darbą, pirmasis buvo su Keira Knightley „Užstrigusi paauglystėje“ (angl. Laggies), ir galiu pasakyti, kad tai nėra itin mano mėgstama režisierė, apskritai ji keistoka. Ji turi savo stilių, mėgsta kurioziškas scenarijų padiktuotas situacijas, bet kartu filmuose justi kažkoks keistas netikrumas, paviršutiniškumas, lyg norėtų „tempti“ roges į dramos pusę, bet iškart lyg ir šaržuoja pagrindiniais banaliosios komedijos elementais. Išeina išties keistas filmo poskonis, kuris tikriausiai daug kam patiks, tačiau mane ne itin sudomino ankstesnis filmas, šis taip pat, nors ir neužtęstas laiko atžvilgiu, vis tiek praplaukė taip lėtai, kad norėjosi, jog kuo greičiau baigtųsi.

Filmą, tiesą sakant, žiūrėjau, prisipažinsiu, dėl aukštų kritikų įvertinimų ir aktorės Emily Blunt, kuri kaip visada tokia šilta ir gyva kadruose, kad tiesiog neįmanoma ja nepatikėti, tačiau filme atradau ir pastebėjau kitus aktorius – Rosemarie DeWitt, kuri suvaidino lesbietę seserį, buvo išties organiška, neprastai atrodė ir komikas Mark Duplass, tačiau gerai tarpusavyje bendraujančių ir organiškai vaidinančių aktorių man neužteko, pristigo „normalesnio“ scenarijaus, nes viskas atrodė pernelyg naiviai paviršutiniška, lyg herojai į viską žiūrėtų per rožinius akinius, nors čia pat supranta gyvenimo rimtumą ir atsakomybės svarbą...

Šiaip filmas nėra iš prastųjų, jį žiūrėti tikrai galima ir vertinti galima aukštai, jeigu pavyksta pasimėgauti tomis „gėlytėmis“ ir idėjomis, kurias duoda režisierės savitumas, tačiau man buvo sunkoka tuo mėgautis, nors, vėl prisipažinsiu, kai kurios scenos man tikrai patiko.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džefas, gyvenantis namuose" / "Jeff Who Lives at Home"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart noriu grįžti į komedijų pasaulį ir pristatyti filmą „Džefas, gyvenantis namuose“ (angl. Jeff who lives at home) (2011), kurią galima laikyti visais atžvilgiais netipine komedija. Kodėl? Visų pirma dėl scenarijaus. Istorija pasakoja apie trisdešimtmetį vyruką, kuris vos sugeba užsirišti batų raištelį, gyvena pas dar dirbančią motiną, sėdi ant sofos, žiūri filmus ir nė iki parduotuvės negali nueiti. Sakytume, sunkus auklėjimo atvejis, tačiau tai istorija apie ypatingą vieną šeimos dieną: brolis atsiduria ties skyrybų slenksčiu, motina savo gimimo dienos progą sulaukia slapto gerbėjo, o Džefas, parūkęs žolės ir prisižiūrėjęs filmų, seka Kevino vardo ženklais...

Situacija daugiau nei absurdiška, ypač keistas atrodo Džefo charakteris, kuris nė kiek neprimina komedijinio personažo ir atrodo nemotyvuotas adaptuotas vaikėzas, neišaugęs nuo motinos žįsto spenio. Liūno personažo linksma istorija, taip galėtume apibūdinti šį filmą, kuris pateikia staigmenų tiek savo istorija, tiek ir netipine komedijos režisūra – kadrai nekomerciniai, dažnai vizualiai svyruojantys, o herojų poelgiai toli gražu neherojiniai, ne tokie naiviai nuaštrinti, kaip būna daugeliame komedijos filmų, todėl priimant ir atpažįstant filmo savitumą, kitoniškus režisierių niuansus, lengviau ir linksmiau žiūrisi.

Filme pasirodo komedijų princas Ed Helms, kuris atlieka gana tipišką vaidmenį. Stebino Susan Sarandon netipinis motinos vaidmuo ir visiškai iki šiol akių neužkabinęs „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ serialo aktorius Jason Segel. Taigi... Šaunioji šeimynėlė per vieną dieną tampa keista didvyrių šeima, pakeitusi savo asmeninius gyvenimus 180 laipsnių kampu. Smagus filmas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lozoriaus efektas" / "The Lazarus Effect"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai noriu pakomentuoti kino filmą „Lozoriaus efektas“ (angl. The Lazarus Effect) (2015), kurį režisavo David Gelb. Tai jo debiutinis pilno metražo vaidybinis filmas, iki tol režisierius kūrė trumpas istorijas, dokumentiką, prisidėjo prie TV serialų projektų. Tiesą sakant, labai iškalbingas su ryškia aliuzija į Jėzaus Kristaus galią prikelti iš numirusiųjų šio filmo pavadinimas nelabai pateisina lūkesčių. Filmas iš dalies nuviliantis...

„Visai nieko siužetas“, turintis mokslinės fantastikos užuomazgų apeliuoja į tai, kas ir įprasta tokiose siaubo filmuose – žaidimas su mirtimi ir pasikėsinimas į amžinybę, kitaip sakant, ryškus sąlytis su pomirtinio pasaulio lygmeniu, kurio žmogus nepajėgus suvaldyti. Į kūną suleidžiamas serumas prikelia iš mirusiųjų. Frankeinšteino efektas, o ne Lozoriaus visgi turėjo vadintis šis filmas. Tačiau siužeto įdomumas tuoj pat pasibaigia, nes jis praktiškai nebepateikia jokių staigmenų, o specialieji efektai gana įprasti, gana menko biudžeto filmas drąsiai pritraukiantis mases, bet, deja, nepateisinantis lūkesčius. Siužetas, tiesą sakant, nuobodokas, nors minties lyg ir būta, personažų veiksmai vėlgi nuspėjami kartu su įvykiais. Žiūrėjau, laukiau tos staigmenos ir pamiršau, kad turėjau išsigąsti, todėl filmas net siaubo nelabai pateisina. Labai vidutiniška režisūra, neturinti jokio išskirtinumo ar savitumo, toks jausmas, kad režisierius pažiūrėjo 10-20 panašių filmų ir sukūrė dar vieną panašų produktą liaudžiai patenkinti.

Na, daugelis filmą žiūrėjo ir žiūrės dėl gražuolės aktorės Olivia Wilde arba bent jau „Amerikietiška siaubo istorija“ aktoriaus Evan Peters, tačiau jų personažai nuobodūs, aktorių kūnai ir balsai dirba, bet kai filmas negyvybingas, aktorių žinomumas nieko nepadės, nebent tik pritrauks mases. Filmą rekomenduočiau žiūrėti nebent tik tada, kai neturite ką veikti ir apskritai norite žiūrėti vidutinišką niekalą, kad galva prasiblaivytų, tada šis filmas tinka visu 100 procentu.

Mano įvertinimas: 3.5/10

Kritikų vidurkis: 31/100

IMDb: 5.2

Jūsų Maištinga Siela