Filmas: "Papuolei" / "Tag"

Sveiki,

Kai norisi „prastumti laiką“ arba neįpareigojančiai tiesiog pasijuokti, renkuosi dažniausiai amerikietišką komediją. Reaguoju įvairiai, kartais net bukiausia komedija gali sublizgėti įdomiomis spalvomis, gal to ir tikėjausi iš amerikietiškos komedijos „Papuolei“ (angl. Tag) (2018), kuri sukurta pagal tikrą istoriją apie vaikinų gaują, kuri dar nuo kiemo vaikystės laikų žaidžia gaudynes, kurios nusidriekusios per visą jų gyvenimą. Trumpi dokumentiniai kadrai filmo pabaigoje tai patvirtina.

Tačiau pats filmas mažai ką turi bendro su realybe, ji „sukalta“ pagal pramoginį principą, kurioje suaugę vaikinai elgiasi kaip nebrendylos. Aktoriai surinkti iš tipažinių panašių projektų, tokių kaip „Pagirios Las Vegase“ ir kitų filmų, tad net amplua nenustebina, jie nesudėtingi, vienkrypčiai, perdėtai komiški lyg žiūrėtume ne komediją, o perspaustą parodiją. Nieko nuostabaus, nes tokios komedijos tonas amerikiečiams itin būdingas. Visos tos gaudynės ganėtinai smagios, kai kada sublyksi ir viena kita gera dialogo kombinacija, vykęs juokelis, tačiau visumoje filmas atrodo skystokas dėl lėkštų ir vis atsikartojančių su tais pačiais aktoriais charakterių tipažo ir tie amerikietiškos kultūros atributai, be kurių reta komedija neapsieina: be lėkštų seksualinių juokelių, žalytės rūkymo ir kt., ką per tokius filmus jau priimame vos ne kaip savo atpažįstamos kultūros reiškinį.

Visgi tai karnavališkas ir dinamiškas filmas, juk šiaip ar taip tai yra gaudynės. Kai kada smagios, kai kada perspaudimas nesukelia absoliučiai jokios reakcijos, kai kada pernelyg viskas nuspėjama. Tokių komedijų visgi pasirodo kasmet po keliasdešimt, visos jos panašaus tono, panašios dinamikos, tad išskirtinumo ir itin didelio linksmumo nesitikėkite, nebent esate tik išskirtinai tokio masinio kino gerbėjas.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kas mūsų tėtis?" / "Father Figures"

Sveiki,

Pasiilgstu ko nors šmaikščiai banalaus, gal dėl to pasirinkau naujesnę komediją „Kas mūsų tėtis?“ (angl. Father Figures) (2017). Baisiai jau norėjau pamatyti Glenn Close, kad ir kokioje banalioje komedijoje ji bepasirodytų. Filmas įtraukia beregint, tačiau beregint ir nuvilia, nes nepateisina geros komedijos lūkesčių.

Visų pirma siužetiškai filmas silpnas, kadangi negali pasiūlyti nieko originalaus ir įdomaus. Apie du brolius dvynius, visiškai nepanašius vienas į kitą, kurie išsiruošia į kelionę ir aplanka (jau tradiciškai) tris vyrus, kurie potencialiai gali būti jų biologiniai tėvai. Iš esmės tai juk muzikinio filmo „Mama Mia“ pirmosios dalies siužetinė linija, kuri buvo jau panaudota ne viename filme. Du broliai leidžiasi į kelionę, kurioje susimuša, išsiaiškina santykius ir galiausiai vėl susitaiko... Tuščiaviduriai griaučiai aplipdyti amerikietiškais jau gerai žinomais juokeliais apie seksą, antrą galą ir, žinoma, apie amerikietiško mentaliteto trūkumus.

Visgi filmas vietomis juokingas, jeigu tikiesi to, ko tikiesi iš prastokos amerikietiškos komedijos. Nei čia stebėtis, nei čia ką, tik kas penkiolika minučių vis dirsčioji, kada toji juosta pasibaigs, nes truputėlį filmas užtęstas, pusvalandžiu galėjo ir sutrumpinti. Visgi sentimentali pabaiga šiek tiek sukirbino ir privertė įsiklausyti į išpažintinius monologus, tačiau tokių gaivališkų scenų per visą filmą vos viena kita. Tiesą sakant, nesigailiu žiūrėjęs, nes būtent tokio tipažo filmo ir tikėjausi, tačiau tai nėra filmas, kurį rekomenduočiau žiūrėti.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 22/100

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Džefas, gyvenantis namuose" / "Jeff Who Lives at Home"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart noriu grįžti į komedijų pasaulį ir pristatyti filmą „Džefas, gyvenantis namuose“ (angl. Jeff who lives at home) (2011), kurią galima laikyti visais atžvilgiais netipine komedija. Kodėl? Visų pirma dėl scenarijaus. Istorija pasakoja apie trisdešimtmetį vyruką, kuris vos sugeba užsirišti batų raištelį, gyvena pas dar dirbančią motiną, sėdi ant sofos, žiūri filmus ir nė iki parduotuvės negali nueiti. Sakytume, sunkus auklėjimo atvejis, tačiau tai istorija apie ypatingą vieną šeimos dieną: brolis atsiduria ties skyrybų slenksčiu, motina savo gimimo dienos progą sulaukia slapto gerbėjo, o Džefas, parūkęs žolės ir prisižiūrėjęs filmų, seka Kevino vardo ženklais...

Situacija daugiau nei absurdiška, ypač keistas atrodo Džefo charakteris, kuris nė kiek neprimina komedijinio personažo ir atrodo nemotyvuotas adaptuotas vaikėzas, neišaugęs nuo motinos žįsto spenio. Liūno personažo linksma istorija, taip galėtume apibūdinti šį filmą, kuris pateikia staigmenų tiek savo istorija, tiek ir netipine komedijos režisūra – kadrai nekomerciniai, dažnai vizualiai svyruojantys, o herojų poelgiai toli gražu neherojiniai, ne tokie naiviai nuaštrinti, kaip būna daugeliame komedijos filmų, todėl priimant ir atpažįstant filmo savitumą, kitoniškus režisierių niuansus, lengviau ir linksmiau žiūrisi.

Filme pasirodo komedijų princas Ed Helms, kuris atlieka gana tipišką vaidmenį. Stebino Susan Sarandon netipinis motinos vaidmuo ir visiškai iki šiol akių neužkabinęs „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ serialo aktorius Jason Segel. Taigi... Šaunioji šeimynėlė per vieną dieną tampa keista didvyrių šeima, pakeitusi savo asmeninius gyvenimus 180 laipsnių kampu. Smagus filmas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kvaišų atostogos" / "Vacation"

Sveiki, skaitytojai, 

Komedijų apie nenusisekusias atostogas tikriausiai yra ne viena dešimtis ir didžioji jų dalis išties labai prastos ir net nejuokingos. Šįkart lyg ir šią tiesą, mano galva, paneigia filmas „Kvaišų atostogos“ (angl. Vacation) (2015), kuri visomis prasmėmis, vėlgi mano nuostaba, buvo juokinga ir vykusi. Žinoma, kaip filmas ganėtinai abejotinos ir gana vidutiniškos produkcijos – kino kritikai jau spėjo įgelti. Tenka pripažinti, kad juosta nėra nei originali, nei čia scenarijus kažkoks ypatingas, nei režisūra... Bet visumoje filmas kaip komedija išties vykęs kūrinys.

Priminė man virtinę gerų komedijų, kuriuos žiūrint pasimiršta, kad žiūri gana prastą amerikietišką pramoginį filmą. Visa ko „Kvaišų atostogų“ stipriausioji pusė – juokeliai ir situacijos, į kurias papuola kitaip sumąsčiusią atostogauti šeimynėlė. Scenaristai šįkart neapsiribojo vien tik keliais pokštais ir pabaigoje švystelėjusia didaktika – ne, čia gana daug apgalvotų juokelių, kurie verčia iš koto, pvz.: pasimylėjimas tarp keturių valstijų sienų arba šeimos maudynės nuotakų griovyje, o ką jau sakyti apie visus tuos šeimynos idilės laužomus kanonus. Buvo išties labai juokinga.

Filme pasirodo visiems puikiai gerai žinoma „Vedęs ir turi vaikų“ žvaigždė Christina Appelgate, kurios, tiesą sakant, beveik niekaip neužtinku didžiajame kine – ir štai, ji toliau tęsia komikinių vaidmenų rolę ir, sakyčiau, gana vykusiai. Lygiai tą patį galiu pasakyti apie „Pagirios Las Vegase“ žvaigždę Ed Helms – tiesiog net veidelis sutvertas būti komiku. 

Apskritai tai žavus filmas, labai nuotaikingas, aišku, filmas nėra itin geras, bet jo nuotaika, juokeliai tiesiog mane papirko. Niekada neičiau į tokį filmą kino teatre, bet penktadienio vakaras namuose su šia juosta gali tapti tiesiog puikus.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pagirios 3: velniai žino kur" / "The Hangover Part III"

Sveiki, kino gerbėjai,

Pačiu laiku užsibaigė visų pamėgta „Pagirių“ trilogija su trečiąja dalimi „Pagirios 3: velniai žino kur“ (The Hangover Part III) (2013). Pati šviežiausia dalis ir daugelio laukta kaip labiausiai nustelbianti savo pirmtakus, o filmas visgi leidžiasi čiuožykla žemyn nuo kalniuko ir nepakylėja mūsų trokštamo patirti bent ganėtinai įspūdingo finalo. Pirmoji dalis sau pačiai užsikėlė aukštą kartelę, kurios, mano galva, taip ir nesugebėjo peršokti, kadangi antroji dalis, kad ir gera, bet nieko naujo neišvydome – tą pačią formulę, kurios efektai nebebuvo tokie įspūdingi, veikiau atbukę ir visi jau išgyventi, o trečioji dalis, kuri labiausiai skiriasi iš visų, nė nebepretenduoja būti vadina „Pagiriomis“, nes čia pagirių visai nerasta, ne bet pirmųjų dalių pasekmės su tais pačiais personažais – mielai kvailais, tačiau dėka silpnesnio scenarijaus nebeparuošusio mums konfeti.

Aišku, buvo juokingų situacijų, iki absurdo, kada plyšo burna juokais, tačiau, prisiminus pirmąją dalį, pasidarė šiek tiek liūdnoka, kad trilogijos pabaiga tokia silpna. Manau, kad režisieriui tiesiog reikėjo daugiau laiko ir ilgiau brandinti idėjas, siužetinius vilgius, nes dabar tik po valandos filmo prasideda šioks toks smagumas, kada apsinarkašinęs kinas leidžiasi nuo viešbučio stogo, tada pagalvoji, jog tai išties beprotiška, tačiau visa beprotybė tuo ir pasibaigia, o kriminalinės staigmenos „pakopijuotos“ arba bent primenančios kriminalinius filmus, ne tik, kad nedavė jokio stimulo smagumui, bet ir, sakyčiau, atėmė. Nepaisant visų šių dalykų ir atmetus pirmtakų galybę, visgi tai nėra pati prasčiausia komedija, ji turi neblogą juoko dozę, primena animacinio pobūdžio humorą, nes herojais kartais mąsto ir kalba kaip „Futuramos“ ar „Simpsonų“ herojai, o tai kartu ir žavi. Nežinau, kaip jums, žmonės, bet džiaugiuosi, kad ši trilogija pasibaigė, nes dar vieno nuosmukio, kaip kaskart susilaukia „Absoliutus blogis“, nebeiškęsčiau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela