Filmas: "Anė Hol" / "Annie Hall"

 

Sveiki,

 

Dar vienas klasikinis kino pavyzdys – Woodžio Alleno vienas žinomiausių darbų „Anė Hol“ (angl. Annie Hall) (1977), kurį nusprendžiau pažiūrėti prieš tikriausiai paskutinį režisieriaus darbą „Širdies posūkiai“ (2023), kurį esu numatęs netolimoje ateityje. Šiam kultiniam režisieriui kitąmet sukaks 90 metų, kai kas kalba, kad „Širdies posūkiai“ paskutinis jo darbas, tad nusprendžiau Leonido Donskio tekstų paskatintas pažiūrėti „Anę Hol“. Pasirodo, filmą buvau vaikystėje matęs, nes atgaminau kai kurias komiškas situacijas ir prisiminiau scenas.

 

Pradėjęs savo kino karjerą itin komiškų situacijų komedijomis Woody Allenas jau „Anė Hol“ filmą, sakyčiau, susiformuoja kaip klasikinis savo kino korifėjus. Filme galima atsekti tai, nuo ko Allenas niekada nebepabėgs – nuo intelektualiai ir komiškai plepių dialogų, kurie pavirsta amerikietiškos (taigi ir mūsų pačių) tikrovės atspindžiais. Dėmesio centre – irzlus išsiskyręs žydas Alvis, kuris visas nepatogias situacijas dėl įvairių kompleksų bando paaiškinti antisemitizmu. Pats Allenas yra žydų kilmės, todėl šmaikštauti apie žydus gali tik patys žydai, o kas ne žydai – tai jau laikoma antisemitizmu (apie tai rašo ir Leonidas Donskis). Prisiminiau ir puikų izraeliečio režisieriaus Nadav Lapid „Šūvis į Ahedės kelį“ (2021), kuris absoliučiai suvartė savo žydų tautą šiuolaikiniame kontekste, todėl filmą būtina pamatyti kaip įdomų žydų išskirtinį reiškinį, nes vieni kitus galime kritikuoti ir netgi pašiepti, o žydų ne, aišku, dėl istorinių jautrių kontekstų...

 

Visgi Woody Allenas pašiepia savo personažą, kurį, beje, pats ir suvaidina. Filmas kurtas jau po Seksualinės revoliucijos sprogimo, kuris absoliučiai pakeitė kino ir televizijos situaciją. Tad ir filme analizuojamos Anės ir Alvio santykiai, dažnai komiškai, konstruojant scenas kaip komiškų serialų situacijas, perteikiant seksualiniais vyro ir moters anekdoniais niuansais. Kas labiausiai žavi? Kad Alleno kine dažniausiai vaizduojamas kompleksuotas intelektualus vyrukas, kuris pasižymi erzinančiais ir tuo pačiu žavinčiais charakterio bruožais. Anė ir Alvis nesuderinami, todėl jiems nelemta būti kartu, kitaip sakant, filmas griauna idealių ir romantinių santykių miražą, priartina prie skirtybių ir individualybių, kurios tiesiog pasmerktos dėl savo vidinių įsitikinimų nugyventi gyvenimą vienišiems. Įdomus pagrindinis personažas, kuris trokšta pripažinimo, tačiau mėgaujasi situacijomis, kuriose lieka autsaideriu, kuris nenori būti išskirtas kaip žydas, tačiau pats viską aiškiai stereotipizuoja ir suskirsto į kategorijas pagal išankstinius įsitikinimus. Puikus žydo kaip veikėjo veidrodis, kuris labai tinka ir lietuviams, kurie keliauja į vakarus su įsitikinimu, kad kiekvienas prancūzas ar britas turi jį gerbti ir suteikti sąlygas, tačiau grįžę į Lietuvą keikia imigrantus, gėjus ir nekenčia visko, kas nėra stereotipiškai sava.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 92/100

IMDb: 8.0

 

Maištinga Siela

Filmas: "Kas mūsų tėtis?" / "Father Figures"

Sveiki,

Pasiilgstu ko nors šmaikščiai banalaus, gal dėl to pasirinkau naujesnę komediją „Kas mūsų tėtis?“ (angl. Father Figures) (2017). Baisiai jau norėjau pamatyti Glenn Close, kad ir kokioje banalioje komedijoje ji bepasirodytų. Filmas įtraukia beregint, tačiau beregint ir nuvilia, nes nepateisina geros komedijos lūkesčių.

Visų pirma siužetiškai filmas silpnas, kadangi negali pasiūlyti nieko originalaus ir įdomaus. Apie du brolius dvynius, visiškai nepanašius vienas į kitą, kurie išsiruošia į kelionę ir aplanka (jau tradiciškai) tris vyrus, kurie potencialiai gali būti jų biologiniai tėvai. Iš esmės tai juk muzikinio filmo „Mama Mia“ pirmosios dalies siužetinė linija, kuri buvo jau panaudota ne viename filme. Du broliai leidžiasi į kelionę, kurioje susimuša, išsiaiškina santykius ir galiausiai vėl susitaiko... Tuščiaviduriai griaučiai aplipdyti amerikietiškais jau gerai žinomais juokeliais apie seksą, antrą galą ir, žinoma, apie amerikietiško mentaliteto trūkumus.

Visgi filmas vietomis juokingas, jeigu tikiesi to, ko tikiesi iš prastokos amerikietiškos komedijos. Nei čia stebėtis, nei čia ką, tik kas penkiolika minučių vis dirsčioji, kada toji juosta pasibaigs, nes truputėlį filmas užtęstas, pusvalandžiu galėjo ir sutrumpinti. Visgi sentimentali pabaiga šiek tiek sukirbino ir privertė įsiklausyti į išpažintinius monologus, tačiau tokių gaivališkų scenų per visą filmą vos viena kita. Tiesą sakant, nesigailiu žiūrėjęs, nes būtent tokio tipažo filmo ir tikėjausi, tačiau tai nėra filmas, kurį rekomenduočiau žiūrėti.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 22/100

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Fangų šeimynėlė" / "Šeimynėlė" / "The Family Fang"

Sveiki,

Dar viena romano ekranizacija pavadinimu „Fangų šeimynėlė“ (angl. The Family Fang) (2015), kai kur dar verčiama kaip „Šeimynėlė“. Jį režisavo aktorius Jason Bateman, kuris šiame filme dar ir atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų, pasikviesdamas kolegę Nicole Kidman ir legendinį Christopher Walken.

Filmą, kaip ir knygą, tikriausiai galėtume apibūdinti kaip mažų mažiausiai tiesiog keistą. Tai istorija, kuri pasakoja apie suaugusius vaikus, kurių auklėjimas turėjo rimtų padarinių tiek jų dabarties likimui, tiek sudėtingiems santykiais su tėvais. Vaikai buvo „naudojami“ meno tikslams, netipiniam perfomanso žanrui, siekiant išprovokuoti aplinkinių reakciją, netgi šokiruoti, todėl vaikystėje vaikai elgdavosi taip, kaip liepdavo tėvai, kas šių dienų auklėjimui tiesiog prieštarautų vaikų teisėms. Tam tikros nesuvoktos trauminės patirtys tebėra įsismelkusios brolio ir sesers likimuose, kurie lyg ir bando pabėgti, bet kartu bando ir priimti tą savasties dalį, kol vieną dieną jų tėvai inicijuoja žmogžudystę kaip dar vieną perfomansą ir dingsta, tada prasideda detektyvinė istorija, kuri retrospektyviai grąžina pagrindinius veikėjus į vaikystę.

Iš esmės ne tipinė komedija, todėl vien dėl siužeto, keisto gyvenimo būdo verta pažiūrėti, kokių gyvenime gali pasitaikyti žmonių. Netipinį vaidmenį sukūrė tiek J. Bateman, tiek N. Kidman. Žinoma, filmas lyg ir lengvai šokiruoja, tačiau komedijos proporcijos išlaikytos taip, kad visa tai atrodo ne kaip svajinga menininkų iniciacija, kiek viena didelė šeimos tragedija, grįsta absurdiškų įsitikinimų motyvais. Iš esmės tas išgautas geras skonis, pilnas prieštaravimų, einančių iš pačių žiūrovų, sukuria po komedijos skraiste traumuojančių žmonių patirties ryšių žemėlapį. Nors IMDb puslapyje filmas gerokai nuvertintas, aš šią netipinę komediją linkęs įvertinti tikrai gerai.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 67 /100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tylos zona" / "The Dead Zone"

Sveiki,

Šiaip esu senųjų Stephen King romanų ekranizacijų gerbėjas, todėl nedvejodamas ėmiausi filmo „Tylos zona“ (angl. The Dead Zone) (1983) su puikiu aktoriumi Christopher Walken. Na, režisierius David Cronenberg nėra naujas atradimas kino industrijoje, jis režisavo begales filmų: „Žvaigždžių žemėlapiai“ (2014), „Pavojingas Metodas“ (2011), „Rytietiški pažadai“ (2007), „Smurto istorija“ (2005) ir kt. Tai nėra prastas režisierius, jis nebijo skirtingų žanrų, eksperimentuoti, moka pritraukti garsius aktorius.

„Tylos zona“ balansuoja tarp misticizmo ir siaubo filmo elementų, neprarasdamas savo Stephen King būdingo vidinės psichologinės personažo įtampos. Režisierius, sakyčiau, visai neblogai „pagavo“ šį personažą, o gal reiktų čia nuopelnus priskirti aktoriui Ch. Walken, bet tenka pripažinti, kad filmas, deja, nebuvo toks įspūdingas, koks buvo romano ekranizacija „Mizerė“ (1990). Pirmoji filmo pusė išties intrigavo – iš komos pabudęs vyrukas tampa aiškiaregiu, netrukus jis įsivelia į rinkiminę kompanija ir juo bandoma spekuliuoti. Tiesą sakant, iki tol, kol personažas neįsivelia į politines machinacijas, tol filmas „iki pirmos žmogžudystės“ atrodo dar labai daug žadantis ir intriguojantis, o vėliau siužetine prasme praslysta paviršiumi ir darosi vis nuobodžiau ir nuobodžiau kaip ir patys politiniai rinkimai, kurie užgožė filmo kuriamą mistinę ir paslaptingą aurą.

Filmą rekomenduočiau nebent patiems S. Kingo gerbėjams arba tiems, kurie mėgsta devinto dešimtmečio kiną, bet kad itin patiks – nepažadu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Elnių medžiotojas" / "The Deer Hunter"

Sveiki, kino žiūrovai,

Amerikiečių režisierius Michael Cimino iš dalies remdamasis Remarko romanu „Trys draugai“ sukuria filmą „Elnių medžiotojas“ (angl. The Deer Hunter) (1978), kuris laikomas vienu geriausiu tų metų filmu. Filmas gavo daugybę apdovanojimų, o jame pagrindinius vaidmenis sukuria legendiniai Holivudo veteranai: Robert de Niro, Meryl Streep, Christopher Walken ir kt. Tikriausiai negalėjau nepamatyti šios juostos, nors ilgai atidėliojau, kadangi labai gąsdino trijų valandų seansas, tam reikia tikrai nusiteikti, ypač, kai žiūri originalo kalba.

„Elnių medžiotojas“ gana toli nuo romano, kurį irgi yra tekę skaityti, sakyčiau, paimti tik atmosfera ir keletas motyvų, tačiau tai visai kita istorija. Iš pradžių jausmas buvo gana keistas. 40 minučių trunkančios vestuvių scenos, su palaiminimu, baliumi ir visišku nusilakimu. 40 minučių džiaugsmo, fiestos, kurios toli gražu nebeprimena santūrių šiuolaikinių vestuvių. Džiaugsmo atmosfera begalinė, bet jau tada aišku, kad filmo pabaigoje herojams teks verkti. Kita valandos pusė susmūgiuoja emociškai. Jaunoji karta, jaunoji vyrukai paimami į karą Vietname, kur sukrečiantys įvykiai, mirtys ir „Rusiškos ruletės“ žaidimai galutinai palaužia jaunuolių psichiką. Netektys, praradimai, kraujas atima iš jų tai, ko jie šioji karta turėjo geriausio.

Kadras iš filmo "Elnių medžiotojas".

Paskutinė valanda skirta susitaikymui, vilties susėmimui, tačiau pasaulis niekada veikėjams nebeatrodys toks, koks buvo. Jie pasikeitė ir moterys, mylimosios, kurios liko namie, tai jaučia, bet nežino, kaip padėti savo vyrams. Tai ištisa amerikiečių epocha, kai karas nusineša viltį... Ilgas, gilus filmas su gera režisūra, puikia aktorių vaidyba. Nors filmas šiek tiek užtęstas, bet tai tikriausiai pasirinkta sąmoningai, norint pajausti pasikeičiančios epochos slenksčius. Holivudo veteranai neįtikėtinai jauni, gražūs ir talentingi. Meryl Streep – ak, koks grožis, netgi brutalusis Robert de Niro man šįkart patiko. 

Filmas neabejotinai iš klasikinės prabos, kuriam reikia atsidėti, reikia nusiteikti, nes nuotaikos keičiasi tik kas valandą, reikia mėgautis tėkme, draugystės idile, jos praradimais, meile, kuri bus pažeista ir niekada nebus tokia, kokios nusipelnė herojai. Šiaip iš tikrųjų stipri juosta, leidžianti patirti gero kino malonumą.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela