Filmas: "Tylos zona" / "The Dead Zone"

Sveiki,

Šiaip esu senųjų Stephen King romanų ekranizacijų gerbėjas, todėl nedvejodamas ėmiausi filmo „Tylos zona“ (angl. The Dead Zone) (1983) su puikiu aktoriumi Christopher Walken. Na, režisierius David Cronenberg nėra naujas atradimas kino industrijoje, jis režisavo begales filmų: „Žvaigždžių žemėlapiai“ (2014), „Pavojingas Metodas“ (2011), „Rytietiški pažadai“ (2007), „Smurto istorija“ (2005) ir kt. Tai nėra prastas režisierius, jis nebijo skirtingų žanrų, eksperimentuoti, moka pritraukti garsius aktorius.

„Tylos zona“ balansuoja tarp misticizmo ir siaubo filmo elementų, neprarasdamas savo Stephen King būdingo vidinės psichologinės personažo įtampos. Režisierius, sakyčiau, visai neblogai „pagavo“ šį personažą, o gal reiktų čia nuopelnus priskirti aktoriui Ch. Walken, bet tenka pripažinti, kad filmas, deja, nebuvo toks įspūdingas, koks buvo romano ekranizacija „Mizerė“ (1990). Pirmoji filmo pusė išties intrigavo – iš komos pabudęs vyrukas tampa aiškiaregiu, netrukus jis įsivelia į rinkiminę kompanija ir juo bandoma spekuliuoti. Tiesą sakant, iki tol, kol personažas neįsivelia į politines machinacijas, tol filmas „iki pirmos žmogžudystės“ atrodo dar labai daug žadantis ir intriguojantis, o vėliau siužetine prasme praslysta paviršiumi ir darosi vis nuobodžiau ir nuobodžiau kaip ir patys politiniai rinkimai, kurie užgožė filmo kuriamą mistinę ir paslaptingą aurą.

Filmą rekomenduočiau nebent patiems S. Kingo gerbėjams arba tiems, kurie mėgsta devinto dešimtmečio kiną, bet kad itin patiks – nepažadu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rojaus dienos" / "Days of Heaven"

Sveiki, kinomanai,

Filmas „Rojaus dienos“ (Days of Heaven) (1978) yra vienas iš tų meninių filmų, kurie pateikia puikų kinematografinį grožį, užburiančius estetinius vaizdus. Galbūt tai ir lėmė amerikiečių režisieriaus Terrence Malick, žinomą tokių filmų kūrėjas kaip „Gyvybės medis“ (2011), „Plona raudona linija“ (1998), sėkmę. Išties šis filmas pasiekė neregėtų aukštumų kaip savitas ir novatoriškas žvilgsnis į dramą, derinant gamtos ir žmogaus paraleles, kas vėliau kine pasirodys taip įprasta ir kasdieniška, be ko mes neįsivaizduotume daugelio draminių filmų. „Rojaus dienos“ vėliau įkvėps ne vieną režisierių kurti gilų ir lėtą kiną, todėl šią juostą jei ne dėl įdomumo, tai dėl kino industrijos pokyčių verta pažiūrėti. Filmas nominuotas „Oskarams“ kaip geriausias operatoriaus darbas, už kostiumus ir garso takelį. Filmas tarptautinėje Kanų festivalyje pelnė geriausio režisieriaus titulą. Nepaisant kai kurių pralaimėjimų, filmas yra laikomas viena labiausiai pripažintų juostų ne tik 1978 –aisiais, bet ir per visą kino gyvavimo erą. Keista, o tiek mažai apie ją esame girdėję Lietuvoje.

Tiesą sakant, man asmeniškai labiau patinka vėlyvieji T. Malick kūriniai, ypatingai „Gyvybės medis“. Štai „Rojaus dienos“ labai skiriasi nuo vėlyvųjų režisieriaus darbų, jis paprastesnis siužeto atžvilgiu, stengiamasi pavergti paprastą istoriją gamtos grožiu. Nepasakyčiau, kad filmas man patiko. Nepaisant suvokimo, kokią įtaką ši juosta turėjo kinui, manau, kad juosta šiomis dienomis mažai ką besudomintų. Žinoma, labiausiai užbūrė spalvų koloritas, nuostabiai gražiai pavaizduotas skurstančiųjų amerikiečių darbas laukuose, daug saulės, geltonos ir tirštai gintarinės spalvos, todėl labai svarbu, kad filmą žiūrėtumėte kokybiškos rezoliucijos, nes, mano galva, didžiausias šio filmo pliusas ir yra juostos estetinė vertė. Na, o drama taip pat ne iš banaliųjų – po laikinuosius darbus keliaujantys įsimylėjėliai apsimeta broliu ir seserimi, kol atkeliauja pas ūkininką, kuris nusižiūrį „sesę“ ir galiausiai ją veda. Išties skaudi drama, bet jos emocinis pliūpsnis manęs nepalietė, jis liko tarsi įstiklintas už tų gražių gamtos vaizdų, toks švelnus ir šilkinis. Pagrindinius vaidmenis sukuria tuokart labai jaunas ir simpatingas Richard Gere, jaunutė Brooke Adams bei Sam Shepard, - ne vienadieniai ir neatsitiktiniai aktoriai, kurie savo karjeroje sukurs neblogų ir ryškių vaidmenų.

Manau, filmas visgi turėtų patikti lėto kino mėgėjams, kurie mėgsta lėtai slenkančius prasmingus vaizdus, gražias spalvas, gilias istorijas. Šį filmą galimą drąsiai priskirti prie vertingųjų juostų, tik labai apmaudu, kad pats nesuradau to santykiu su juosta, kurios galbūt norėjau.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 93/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela