Filmas: "Speciali vidurnakčio laida" / "Midnight Special"

Sveiki,

Keistų filmų pasitaiko ne taip ir retai. Dažniausiai tokie filmai išties būna labai geri, o štai trečiasis mano akimis matytas Jeff Nichols filmas „Speciali vidurnakčio laida“ (angl. Midnight Special) (2016) vėlgi kažkaip keistai susižiūrėjo. Nesu tikras, ar tai man priimtinas režisierius, nes po jo filmų lieku kažkoks sujauktas, turįs nepagrįstų pretenzijų ir išvis toks retas nepasitenkinimo jausmas. Jo niūri apokaliptinė drama „Slėptuvė“ atrodė panaši į šį filmą, netgi pagrindinis aktorius vėl dirbo prie pagrindinio šturvalo, tad drąsiai galiu pasakyti, kad tikriausiai „Mudas“ man jo priimtiniausias filmas.

„Speciali vidurnakčio laida“ – Dieve, koks nevykęs pavadinimo vertimas, – pasakoja apie mažą berniuką, kuris yra pusiau žmogus, pusiau ateivis. Pasaulio bendruomenė tapo kažin kokiais sektantais, pradėję garbinti nesuvokiamus dalykus, tačiau berniukas pagrobiamas ir visos organizacijos bei karinės pajėgos nori susigrąžinti berniuką tyrimams. Žodžiu, daug kas neapibrėžta, fone mirguliuoja tik nujaučiami apokalipsę primenantys kontekstai ir atrodo ne kaip šių dienų žmonija, bet kažkokia paralelinė, gerokai kitokia, tačiau kaip visada išlieka tas pats stuburas: meilė, atsidavimas, motinos pasirinkimas ir t. t. Ta nežinomybė ir režisieriaus maniera nieko tiksliai neįvardyti, bet piešti kitonišką pasaulį jį iš esmės išskiria iš kitų režisierių, tačiau, bent mane tokia pasakojimo maniera truputį erzina ir kažkaip greitai užsinorėjau, kad filmas pasibaigtų.

Iš esmės filmas nėra prastas, režisūra savita, yra Kirsten Dunst ir Michael Shannon bei Joel Edgerton – gerai žinomi Holivudo aktoriai, į kuriuos visada malonu žiūrėti. Gaila, kad visgi režisierius, kad ir koks jis savitas beatrodytų, man asmeniškai sunkiai priimtinas, bet įtariu, kad fantastikos mėgėjams filmas gali netgi labai patikti, juolab, kad viską stengiamasi pateikti veiksmo trilerio rėmuose su trupučio „Dirbtinio intelekto“ prieskoniais.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Plieninės magnolijos" / "Steel Magnolias"

Sveiki, skaitytojai,

Seniai ketinau pažiūrėti šį filmą, bet tiesiog kažkaip vis užkrisdavo, o ir buvau visai praradęs susidomėjimą. Tikra JAV kino klasika tapusi juosta „Plieninės Magnolijos“ (angl. Steel Magnolias) (1989) jau yra sulaukusi ir naujesnio pastatymo, tačiau mane domino būtent šis su daug kam žinomomis puikiomis Holivudo aktorėmis.

Tiesą sakant, filmas pakvipo pelėsiais ir seniena. Ne pačia prasčiausia prasme, bet tos devinto dešimtmečio pabaigos mados, šukuosenos, grožio supratimas... Tiesiog neįtikėtina, kaip viskas pasikeitė per tiek metų. Filmą gali daug kas palaikyti tiesiog „bobišku“ dėl savo kvailų įsitikinimų, kad moterų tauškalai per vestuves kirpykloje gali tikti tik moterims, o vyrams reikia smurto, sekso ir ginklo. Kvaili, aišku, stereotipai. Nepasakyčiau, kad „Plieninės magnolijos“ yra tas filmas, kurį būtina pamatyti. Istorija nelabai mane sujaudino, nors tenka pripažinti, kad scenarijus gana neblogas, intymūs ir moters gyvenimą atspindintys dialogai, bendruomeniškumas ir viena kitos palaikymas išties glaudžiai supresuotas, kad iš tikro primena magnolijų krūmą. Vyrų pasaulis, pagalvojau, kur kas uždaresnis ir vienišesnis. 

Apskritai labai džiaugiausi vėl pamatęs daugybę savo mėgstamų aktorių, įskaitant ir Julia Roberts, kuri pelnė už šį vaidmenį „Auksinį gaublį“, taip pat visada charizma spinduliuojanti Shirley Maclaine, kuri buvo puiki, tačiau tuo pačiu pernelyg bukai komiška, kažkokia dirbtina. Apskritai visas filmas yra apie gėlių sužydėjimą ir praradimą, apie dukters ir motinos ryšį, tačiau istorija pateikta balansuojant tarp komedijos ir dramos, čia liūdna, čia tuoj darosi juokinga, tarsi bijant sužeisti žiūrovą. Toks eklektiškas balansavimas sukuria filme tokią specifinę pozą, kad pasaulis yra įvairių jausmų mikstūrą, tačiau būtent dėl noro jį pavaizduoti įvairų, išėjo kažkoks netikrumas, sintetika. Šiaip ar taip filmas visai patiko, tačiau antro karto nebežiūrėčiau...

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šalis" / "Country"

 

Sveiki,

Toliau sėkmingai tęsiu aktorės Jessica Lange filmografijos peržiūrą. Šįkart dar vienas jos filmas, dėl kurio ji sulaukė dar vienos „Oskaro“ nominacijos kaip geriausia pirmo plano aktorė. Filmas vadinasi „Šalis“ (angl. Country) (1984), kuris pasakoja apie 1980 metais JAV vykdomą žemės reformą, dėl kurios didelė dalis ūkininkų nukentėjo, prarasdami ne tik savo žemę, bet ir namus. Iš esmės tai filmas apie jauną ūkininkų šeimą, kurią užgula plėšri kapitalizmo krūtinė. Dėl ištiktų finansinių nelaimių griūva ne tik ūkis, bet prasideda vidinis šeimos yrimas, kuris išbando ir patikrina šeimos santykių elastingumą.

Filmas savu metu sulaukė didelio visuomeninio atgarsio, nes į jį smarkiai reagavo politikai, kurie šį kūrinį pasitiko kaip atsaką prieš jų priimtą vidutinį ūkininką naikinančią reformą. Apie šį filmą kalbėjo net tuometinis JAV prezidentas, o aktorė J. Lange buvo iškviesta viešai liudyti ir pasisakyti apie to meto įvykius, bet tai jau kitos „Šalies“ istorijos.

„Šalis“ yra neabejotinai tas filmas, kuris parodo, kad ne tik savo šalyje pranašu nebūsi, bet šalis gali atsigręžti prieš tave patį ir sumaitoti. Kas ta šalis? Jų žemė, metai ir įdirbis ar didelis klanas pasipelnyti sumaniusių verslininkų? Tai vyksta toje žemėje, ant kurios tu stovi ir tik vieningumas bei drąsa leido šiai šeimai laimėti bylų maratoną ir iškovoti teisę likti savo ūkyje. Tai filmas, kuris sukurtas pagal tikrus faktus.

Ar man patiko ši juosta? Savotiškai. Vėjuota lygumų atšiauri atmosfera, šeimos pastangos atsilaikyti ir čia pat po kojomis dūžtančios viltys. Tai išties jaudina. Žinoma, neblogai išvystyti personažai. Smagu, kad režisieriui pavyko suderinti tiek politinį aspektą, tiek psichologinę šeimos vidinę įtampą. Na, ir žinoma, nuostabioji Jessica Lange – jai kaip visada neturiu jokių priekaištų. Gal tai nėra man jos mėgstamiausias filmas, tačiau neblogas.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.8 

Anonso, deja, nepavyko aptikti.

Jūsų Maištinga Siela