Filmas: "Plieninės magnolijos" / "Steel Magnolias"

Sveiki, skaitytojai,

Seniai ketinau pažiūrėti šį filmą, bet tiesiog kažkaip vis užkrisdavo, o ir buvau visai praradęs susidomėjimą. Tikra JAV kino klasika tapusi juosta „Plieninės Magnolijos“ (angl. Steel Magnolias) (1989) jau yra sulaukusi ir naujesnio pastatymo, tačiau mane domino būtent šis su daug kam žinomomis puikiomis Holivudo aktorėmis.

Tiesą sakant, filmas pakvipo pelėsiais ir seniena. Ne pačia prasčiausia prasme, bet tos devinto dešimtmečio pabaigos mados, šukuosenos, grožio supratimas... Tiesiog neįtikėtina, kaip viskas pasikeitė per tiek metų. Filmą gali daug kas palaikyti tiesiog „bobišku“ dėl savo kvailų įsitikinimų, kad moterų tauškalai per vestuves kirpykloje gali tikti tik moterims, o vyrams reikia smurto, sekso ir ginklo. Kvaili, aišku, stereotipai. Nepasakyčiau, kad „Plieninės magnolijos“ yra tas filmas, kurį būtina pamatyti. Istorija nelabai mane sujaudino, nors tenka pripažinti, kad scenarijus gana neblogas, intymūs ir moters gyvenimą atspindintys dialogai, bendruomeniškumas ir viena kitos palaikymas išties glaudžiai supresuotas, kad iš tikro primena magnolijų krūmą. Vyrų pasaulis, pagalvojau, kur kas uždaresnis ir vienišesnis. 

Apskritai labai džiaugiausi vėl pamatęs daugybę savo mėgstamų aktorių, įskaitant ir Julia Roberts, kuri pelnė už šį vaidmenį „Auksinį gaublį“, taip pat visada charizma spinduliuojanti Shirley Maclaine, kuri buvo puiki, tačiau tuo pačiu pernelyg bukai komiška, kažkokia dirbtina. Apskritai visas filmas yra apie gėlių sužydėjimą ir praradimą, apie dukters ir motinos ryšį, tačiau istorija pateikta balansuojant tarp komedijos ir dramos, čia liūdna, čia tuoj darosi juokinga, tarsi bijant sužeisti žiūrovą. Toks eklektiškas balansavimas sukuria filme tokią specifinę pozą, kad pasaulis yra įvairių jausmų mikstūrą, tačiau būtent dėl noro jį pavaizduoti įvairų, išėjo kažkoks netikrumas, sintetika. Šiaip ar taip filmas visai patiko, tačiau antro karto nebežiūrėčiau...

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liūtis" / "Cloudburst"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Liūtis“ (angl. Cloudburst) (2011), kurį režisavo Thom Fitzgerald. Na, tai man iki šiol nežinomas režisierius, tačiau niekada, kaip sakant, nevėlu susipažinti. Filmo scenarijus išties beprotiškas – 31 metus nugyvenusios senos lesbietės susiruošia pabėgti iš senelių namų ir išvažiuoti į Kanadą susituokti, pakeliui jos pasiima tranzuojantį abejotinos reputacijos striptizo šokėją ir patiria siaubingai linksmų nuotykių.

Žinote, ką? Žiauriai patiko! Iš tikrųjų net nesitikėjau, bet ir vėl tenka pripažinti, kad apie pagyvenusius ir senus žmones filmai būna kur kas įdomesni, nei apie dvidešimtmečius! Na, neapsigaukite, nors filme yra nemažai komedijos žanro elementų, visgi filmas daugiau draminis. Čia svarbu kalbėti apie gyvenimą plačiąja prasme, o ne apie heteronormatyvinį pasaulį. Iš esmės vėl primenama sena negendanti tiesa, kad svarbi meilė, o ne visuomenės normos. 31 metai kartu, netgi tada, kai viena iš jų yra tik pusaklė, tebėra meilė, pagarba ir rūpinimasis. Na, aišku, viskas šiek tiek filme „pakylėta“ iki idealo, bet vis tiek labai gražu.

 

Kadras iš filmo "Liūtis".

 

Kadras iš filmo "Liūtis", aktorius Ryan Doucette.

Filmas turi tipinę formulę – kelionė, per kurią pasikeičia herojų gyvenimai, bet stebina tikriausiai tai, kokius netipinius personažus režisierius pasirinko šiai istorijai papasakoti. Buvau sujaudintas tiek gamtos vaizdų, tiek personažų vaizduojamais jausmais, tiek aktorių amplua. Aišku, filme labiausiai išryškintas Olympia Dukakis, „Oskaro“ laureatės, netipinis vaidmuo – mačistinė nuolat besikeikianti lesbietė. Nieko neprikiši, atrodo, įdomi!

Filmas toli gražu neskirtas vien tik lesbietėms, priešingai – man tai buvo tikra atgaiva, kaip liūtis iš giedro dangaus. Buvau pasiilgęs gyvenimiškos komedijos, kada suvaikėję senukai iš esmės ima gyventi naują gyvenimą, tik gaila, kad tokį trumpą, lyg paskutinę gulbės giesmę prieš saulėlydį.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb:7.3

Jūsų Maištinga Siela