Rodomi pranešimai su žymėmis Jeff Nichols. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jeff Nichols. Rodyti visus pranešimus

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Filmas: "Lovingai" / "Loving"



Sveiki,

Oskarui nominuota aktorė Ruth Negga už vaidmenį filme „Lovingai“ (angl. Loving) (2016) atliko įsimenantį biografinį vaidmenį. Filmas pasakoja apie sudėtingus įstatymiškai žvelgiant laikus apie juodaodės ir baltaodžio santuokos laikus. Plačiąja prasme filmas apie žmogaus teises, tačiau visas istorijos „sunkis“ kondensuojamas ties viena šeima.

Tiesą sakant, biografines dramas labai mėgstu ir iš „Lovingų“ tikėjausi itin ryškaus akibrokšto, tačiau viskas plaukė ir praplaukė ramiai be didesnių intrigų. Žinoma, filmas (kaip dabar jau įprasta visur sakyti) nufilmuotas estetiškai, tačiau pati draminė juostos pusė, mano manymu, atskleista tik pusėtinai. Daug pauzių, vietos palikta veikėjų nuojautoms vystytis, tačiau ji nelabai įtikina ir iš dramos staiga įvyksta kažkoks pernelyg teatrališkai sustyguotas filmas, kuriame staiga geroje aktorių vaidyboje įgaunamas nenatūralumas, savotiškas negyvumas, kuris ir trukdo įsijausti į įstoriją. Graži estetiška juosta, kuri turėjo sukrėsti JAV galingiausios valstybės žmonių teisių barbariškumu, įgyja tik kažkokios lėtos kasdieniškos problemos ritmo, kuriame veikėjų poelgiai ir sprendimai pernelyg užsispyrusiai nuspėjami.

Nors daug pagyrų sulaukė R. Negga, tačiau man labai stipriai pasirodė aktorius Joel Edgerton – dėmesio vertas aktorius, kuris kine sukuria neatpažįstamai vis kitokius vaidmenis ir nesibaido pačių įvairiausių žanrų. Pats filmas didelio įspūdžio nepadarė, nesujaudino ir nepritrenkė, ko galbūt iš tokio filmo ir norėtųsi. Gal tai nėra problema, nes juk kinas ir neprivalo visada sukrėsti, tačiau žiūrėjau ir pažiūrėjau ir kertu lažybų, kad po kelerių metų imsiu Jūsų klausinėti. „Lovingai“? Kas tai per filmas? Apie ką? Negi iš tikrųjų jį mačiau?

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. liepos 5 d., antradienis

Filmas: "Speciali vidurnakčio laida" / "Midnight Special"




Sveiki,

Keistų filmų pasitaiko ne taip ir retai. Dažniausiai tokie filmai išties būna labai geri, o štai trečiasis mano akimis matytas Jeff Nichols filmas „Speciali vidurnakčio laida“ (angl. Midnight Special) (2016) vėlgi kažkaip keistai susižiūrėjo. Nesu tikras, ar tai man priimtinas režisierius, nes po jo filmų lieku kažkoks sujauktas, turįs nepagrįstų pretenzijų ir išvis toks retas nepasitenkinimo jausmas. Jo niūri apokaliptinė drama „Slėptuvė“ atrodė panaši į šį filmą, netgi pagrindinis aktorius vėl dirbo prie pagrindinio šturvalo, tad drąsiai galiu pasakyti, kad tikriausiai „Mudas“ man jo priimtiniausias filmas.

„Speciali vidurnakčio laida“ – Dieve, koks nevykęs pavadinimo vertimas, – pasakoja apie mažą berniuką, kuris yra pusiau žmogus, pusiau ateivis. Pasaulio bendruomenė tapo kažin kokiais sektantais, pradėję garbinti nesuvokiamus dalykus, tačiau berniukas pagrobiamas ir visos organizacijos bei karinės pajėgos nori susigrąžinti berniuką tyrimams. Žodžiu, daug kas neapibrėžta, fone mirguliuoja tik nujaučiami apokalipsę primenantys kontekstai ir atrodo ne kaip šių dienų žmonija, bet kažkokia paralelinė, gerokai kitokia, tačiau kaip visada išlieka tas pats stuburas: meilė, atsidavimas, motinos pasirinkimas ir t. t. Ta nežinomybė ir režisieriaus maniera nieko tiksliai neįvardyti, bet piešti kitonišką pasaulį jį iš esmės išskiria iš kitų režisierių, tačiau, bent mane tokia pasakojimo maniera truputį erzina ir kažkaip greitai užsinorėjau, kad filmas pasibaigtų.

Iš esmės filmas nėra prastas, režisūra savita, yra Kirsten Dunst ir Michael Shannon bei Joel Edgerton – gerai žinomi Holivudo aktoriai, į kuriuos visada malonu žiūrėti. Gaila, kad visgi režisierius, kad ir koks jis savitas beatrodytų, man asmeniškai sunkiai priimtinas, bet įtariu, kad fantastikos mėgėjams filmas gali netgi labai patikti, juolab, kad viską stengiamasi pateikti veiksmo trilerio rėmuose su trupučio „Dirbtinio intelekto“ prieskoniais.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis

Filmas: "Mudas" / "Mud"




Jūsų Maištinga Siela

Amerikiečiai turi vieną puikų Nepriklausomo kino režisierių, kuris ir vėl Kanų kino festivalyje pelnė bangą ovacijų. Tai Jeff Nichols, kuris pristatė dar vieną naują kūrinį pavadinimu „Mudas“ (Mud) (2012). Prieš tai matyta jo misterinė juosta „Slėptuvė“ pasirodė pernelyg apokaliptiška, nors sukurta talentingai ir su baimingos jausenos apraiškomis, manau, kad „Mudas“ yra labiau vykęs darbas. Bent jau man.

„Mudas“ – tai neabejotinai viena iš tų sunkiųjų amerikietiškų dramų, nufilmuota pelkėse ir šiek tiek priminė „Laiškanešį“ (The Paperboy), tačiau čia kur kas viskas realiau ir gyviau, natūraliau teka veiksmas. Ypatingai gražiose vietose, nors ir labai pavojingose, nufilmuota drama apie besislapstantį nusikaltėlį, kuris visiems laikams pakeičia bręstančių paauglių gyvenimus, netiesiogiai atveria akis pirmosios meilės pažinimui, teisingumui. Tai filmas, kuris sunaikina vaikystę, nutraukia naivumo pančius ir visiems laikams pakeičia gyvenimą. Stiprus siužetas, puikūs aktoriai, nors dėl vaikų šiek tiek galima kai kada abejoti, tačiau ir jiedu padarė pagirtiną darbą. Filme pasirodo daug kam pažįstamas aktorius Matthew MoConaughey, kuris sukuria įtikinamą badaujantį, išsigandusį ir galvą pametusį neatsakingą bėglį, antraeiliame vaidmenyje pasirodo nevienadienį personažą atlikusi Reese Witherspoon, na, ir mažieji berniukai-vyrukai, gerieji chuliganai.

Beveik visos jautrios juostos, kurios pereina per besikeičiančios vaikystės nelengvą formulę – besiskiriančių tėvų sindromą, draugų praradimą, muštynes, meilės paieškas. Kartais atrodo, kad berniukų gyvenimas toks pilkas ir cementinis, pernelyg užslopintas griežto tėvo intonacijos, vasaros darbų, nepamenu, kad aš būčiau patyręs tokią vaikystę. Bet gyvenimas yra gyvenimas ir jame visokiausių vaikysčių ir tėvų būna. Ši gan niūroka juosta neturi apokalipsinio prado, nežengia į žmogaus psichikos gelmes ir jų padarinius, o tik gan iš tolo pasakoja ypatingą vasaros nuotykį, kuri atmiežta mirčių, šiurkštumo ir vaikiško naivumo, kurio turi ne tik vaikai, bet ir suaugę personažai. Tai be jokios abejonės vykęs filmas, nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjau, tačiau po valandos skepsis išgaravo ir netgi priminė rusų režisieriaus Andrejaus Zvyagintsevo filmą-šedevrą „Sugrįžimas“ (2003). Rekomenduoju gero kino gerbėjams!

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 7.4



Jūsų Maištinga Siela