Filmas: "Laisvės garsas" / "Sound of Freedom"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Atsirado daug žmonių, kurie man rekomendavo pažiūrėti šį filmą ir kuo greičiau pasidalyti nuomone, tad susigundžiau ir atidėjęs visus kitus filmus į šalį pažiūrėjau režisieriaus Alejandro Monteverde juostą „Laisvės garsas“ (angl. Sound of Freedom) (2023), kuri remiasi tikra amerikiečio Tim Ballard istorija. Pastarasis tyrė iš trečiųjų Centrinės Amerikos šalių kriminalinį vaikų sekso prekybos tinklą ir išsiaiškino neregėto masto korupcinį tinklą t. y., grobiamus vaikus ir jų pardavinėjamą pasiturintiems baltiesiems amerikiečiams. Apie tai dažnai šioji informacija yra viešojoje erdvėje tildoma arba kiek įmanoma prislopinama. Prisiminkime, kad dėl vaikų išnaudojimo skandalo buvo įsivėlusi ir Hilary Clinton bei Baraco Obamos istorija, šių politikų artimųjų rate keisti kodiniai susirašinėjimai (apie tai galite pasižiūrėti YouTube, jeigu dar neištrinta medžiaga). Pastaroji istorija buvo tiek prislopinta, kad net sąmoningai paversta kaip konspiracinė teorija. Dabar tik velnias žino, kaip ten yra, tačiau apie turtingiesiems priklausančias privačias salas, kur gabenami vaikai tvirkinimui, yra tiesos, o Tim Ballard tą atskleidžia.

 

Timo Ballardo istorija tapo šiuo vaidybiniu filmu, kurį tiesiog kino kritikai sumalė į miltus. Kai kas bando įžvelgti tame tą pačią korupciją t. y., bandymą blokuoti šį filmą plačiojoje rinkoje ir padaryti jį nepatrauklų ir neaktualų. Galimas daiktas, kad tame yra tiesos, nieko negali žinoti. Pati istorija, žiūrint filmą, išties nėra lengva. Kaip parasta ir lengva apgaulės būdu išvilioti vaikus, juos pagrobti ir parduoti. Šokiruojantis faktas, kad per pastaruosius 5 metus vaikų sekso vergovės prekyba išaugo 5000 procentų! Bent jau toks faktas nuskamba filme, tad mastai yra šokiruojantys.

 

Visgi žiūrint patį filmą, atmetus visą tą medžiagą ir biografinį turinį, tenka pripažinti, kad pati režisūra tikrai neblizga. Kadrai ir scenos montuojami labai primityviai, sakyčiau, holivudiškai nulaižyti. Filmas akivaizdžiai naudojasi vaikų prekybos medžiaga kurdamas agento herojaus įvaizdį, kitaip sakant, piešdamas žiūrovui didvyrio portretą. Pokalbiai pilni teatrinių negyvų pauzių, sulėtintų pirmo plano veidų, su veikėjų pritvinkusiomis ašaromis ir pagražinta netikrove. Manding, kažkur dingo tikroji atmosfera ir vaikų skausmas, kuris nebuvo atskleistas. Užtenka įvertinti filmo finalą, kada išvaduoti vaikai muša ritmą ir būgnus, lyg jie nebūtų ištisus mėnesius kasdien prievartaujami ir išnaudojami, lyg būtų tik šio filmo dekoracijos. Žinoma, yra pastanga perteikti pagrindinio veikėjo Timo įsitraukimą ir pasiaukojimą, riziką, kas iš dalies pavyksta, tačiau nuolat galvojau jo motyvo priežastis. Kodėl, po velnių, jis tai daro? Tik dėl to, kad pats turi panašaus amžiaus vaikų? Kažkur prašapo loginės jungtys, užleisdamos vietą filme teatralizuotoms netikroviškoms scenoms, tad visame tame dirbtume pasimetė tikroji mintis – kalbėti apnuogintai ir nemeluojant apie šį korupcinį tinklą. Pagrindinį vaidmenį sukuria „Kristaus kančia“ žvaigždė Jim Caviezel, kuris šiam vaidmeniui labai tinka, tačiau yra apribotas ir įrėmintas holivudinio šabloniško formato.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb: 7.8

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Speciali vidurnakčio laida" / "Midnight Special"

Sveiki,

Keistų filmų pasitaiko ne taip ir retai. Dažniausiai tokie filmai išties būna labai geri, o štai trečiasis mano akimis matytas Jeff Nichols filmas „Speciali vidurnakčio laida“ (angl. Midnight Special) (2016) vėlgi kažkaip keistai susižiūrėjo. Nesu tikras, ar tai man priimtinas režisierius, nes po jo filmų lieku kažkoks sujauktas, turįs nepagrįstų pretenzijų ir išvis toks retas nepasitenkinimo jausmas. Jo niūri apokaliptinė drama „Slėptuvė“ atrodė panaši į šį filmą, netgi pagrindinis aktorius vėl dirbo prie pagrindinio šturvalo, tad drąsiai galiu pasakyti, kad tikriausiai „Mudas“ man jo priimtiniausias filmas.

„Speciali vidurnakčio laida“ – Dieve, koks nevykęs pavadinimo vertimas, – pasakoja apie mažą berniuką, kuris yra pusiau žmogus, pusiau ateivis. Pasaulio bendruomenė tapo kažin kokiais sektantais, pradėję garbinti nesuvokiamus dalykus, tačiau berniukas pagrobiamas ir visos organizacijos bei karinės pajėgos nori susigrąžinti berniuką tyrimams. Žodžiu, daug kas neapibrėžta, fone mirguliuoja tik nujaučiami apokalipsę primenantys kontekstai ir atrodo ne kaip šių dienų žmonija, bet kažkokia paralelinė, gerokai kitokia, tačiau kaip visada išlieka tas pats stuburas: meilė, atsidavimas, motinos pasirinkimas ir t. t. Ta nežinomybė ir režisieriaus maniera nieko tiksliai neįvardyti, bet piešti kitonišką pasaulį jį iš esmės išskiria iš kitų režisierių, tačiau, bent mane tokia pasakojimo maniera truputį erzina ir kažkaip greitai užsinorėjau, kad filmas pasibaigtų.

Iš esmės filmas nėra prastas, režisūra savita, yra Kirsten Dunst ir Michael Shannon bei Joel Edgerton – gerai žinomi Holivudo aktoriai, į kuriuos visada malonu žiūrėti. Gaila, kad visgi režisierius, kad ir koks jis savitas beatrodytų, man asmeniškai sunkiai priimtinas, bet įtariu, kad fantastikos mėgėjams filmas gali netgi labai patikti, juolab, kad viską stengiamasi pateikti veiksmo trilerio rėmuose su trupučio „Dirbtinio intelekto“ prieskoniais.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela