Filmas: "Laisvės garsas" / "Sound of Freedom"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Atsirado daug žmonių, kurie man rekomendavo pažiūrėti šį filmą ir kuo greičiau pasidalyti nuomone, tad susigundžiau ir atidėjęs visus kitus filmus į šalį pažiūrėjau režisieriaus Alejandro Monteverde juostą „Laisvės garsas“ (angl. Sound of Freedom) (2023), kuri remiasi tikra amerikiečio Tim Ballard istorija. Pastarasis tyrė iš trečiųjų Centrinės Amerikos šalių kriminalinį vaikų sekso prekybos tinklą ir išsiaiškino neregėto masto korupcinį tinklą t. y., grobiamus vaikus ir jų pardavinėjamą pasiturintiems baltiesiems amerikiečiams. Apie tai dažnai šioji informacija yra viešojoje erdvėje tildoma arba kiek įmanoma prislopinama. Prisiminkime, kad dėl vaikų išnaudojimo skandalo buvo įsivėlusi ir Hilary Clinton bei Baraco Obamos istorija, šių politikų artimųjų rate keisti kodiniai susirašinėjimai (apie tai galite pasižiūrėti YouTube, jeigu dar neištrinta medžiaga). Pastaroji istorija buvo tiek prislopinta, kad net sąmoningai paversta kaip konspiracinė teorija. Dabar tik velnias žino, kaip ten yra, tačiau apie turtingiesiems priklausančias privačias salas, kur gabenami vaikai tvirkinimui, yra tiesos, o Tim Ballard tą atskleidžia.

 

Timo Ballardo istorija tapo šiuo vaidybiniu filmu, kurį tiesiog kino kritikai sumalė į miltus. Kai kas bando įžvelgti tame tą pačią korupciją t. y., bandymą blokuoti šį filmą plačiojoje rinkoje ir padaryti jį nepatrauklų ir neaktualų. Galimas daiktas, kad tame yra tiesos, nieko negali žinoti. Pati istorija, žiūrint filmą, išties nėra lengva. Kaip parasta ir lengva apgaulės būdu išvilioti vaikus, juos pagrobti ir parduoti. Šokiruojantis faktas, kad per pastaruosius 5 metus vaikų sekso vergovės prekyba išaugo 5000 procentų! Bent jau toks faktas nuskamba filme, tad mastai yra šokiruojantys.

 

Visgi žiūrint patį filmą, atmetus visą tą medžiagą ir biografinį turinį, tenka pripažinti, kad pati režisūra tikrai neblizga. Kadrai ir scenos montuojami labai primityviai, sakyčiau, holivudiškai nulaižyti. Filmas akivaizdžiai naudojasi vaikų prekybos medžiaga kurdamas agento herojaus įvaizdį, kitaip sakant, piešdamas žiūrovui didvyrio portretą. Pokalbiai pilni teatrinių negyvų pauzių, sulėtintų pirmo plano veidų, su veikėjų pritvinkusiomis ašaromis ir pagražinta netikrove. Manding, kažkur dingo tikroji atmosfera ir vaikų skausmas, kuris nebuvo atskleistas. Užtenka įvertinti filmo finalą, kada išvaduoti vaikai muša ritmą ir būgnus, lyg jie nebūtų ištisus mėnesius kasdien prievartaujami ir išnaudojami, lyg būtų tik šio filmo dekoracijos. Žinoma, yra pastanga perteikti pagrindinio veikėjo Timo įsitraukimą ir pasiaukojimą, riziką, kas iš dalies pavyksta, tačiau nuolat galvojau jo motyvo priežastis. Kodėl, po velnių, jis tai daro? Tik dėl to, kad pats turi panašaus amžiaus vaikų? Kažkur prašapo loginės jungtys, užleisdamos vietą filme teatralizuotoms netikroviškoms scenoms, tad visame tame dirbtume pasimetė tikroji mintis – kalbėti apnuogintai ir nemeluojant apie šį korupcinį tinklą. Pagrindinį vaidmenį sukuria „Kristaus kančia“ žvaigždė Jim Caviezel, kuris šiam vaidmeniui labai tinka, tačiau yra apribotas ir įrėmintas holivudinio šabloniško formato.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb: 7.8

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Bela" / "Bella"

Sveiki, 

Perspektyvaus meksikiečių režisieriaus Alejandro Monteverde filmas „Bela“ (ispan. Bella) (2006) daugeliui žiūrovų visgi patiko. Nors po „Bela“ beveik tik po dešimties metų jis pristatė kitą filmą „Mažas berniukas“ (2015), kurį kino kritikai praktiškai sunaikino. „Bela“ – tai, rodos, tipinė istorija, kurioje iškeliamos Lotynų Amerikos socialinės problemos: žūtbūt gauti Majamyje darbo ir bučiuoti šeimininkams kojas, kad leidžia dirbti – primena dešimto dešimtmečio Lietuvą užpuolusias meksikiečių muilo operas. Šį įspūdį sustiprina ir jaunos merginos Ninos, atleistos iš darbo, nepavydėtina situacija: bedarbė, be šeimos ir dar nėščia...

Iš esmės siužetas gana nuspėjamas. Paskui Niną seka jaunas virtuvės šefas, norėdamas atpirkti savo praeities klaidą, todėl jo perdėtas gerumas ir altruizmas iš esmės pateisintas, bet, pripažinkime, filmas labiau primena pasaką, kur lotynų amerikietei nuskyla, nes „gerasis elfas“ seka paskui ją, galiausiai tiek vienam, tiek kitam praeities klaida atsiperka su kaupu ir viskas baigiasi kaip gražioje svajonėje be didesnės provokacijos ar apmąstymų, tarkime, neseniai matytas meksikiečių filmas „Mis Bala“ tiek siužetu, tiek istorija atrodo kur kas patrauklesnis. Dar geriau pamąsčius, filmas atrodo angažuotas savo socialine atmosfera ir kultūra, kuri neatsiejama nuo skurdo, bet „išlupus“ istorijos vingį ir perkėlus, tarkime, į kokį Niujorką, filmas dar labiau suplokštėtų ir tiesiog taptų dar viena nykia ir pigia atpirkimo istorija...

Visgi bravo filmo operatoriui ir režisieriui, kurie gražiai sukomponavo siužetą, o kameros darbas ne saldus ir pakankamai dinamiškas, tačiau techniniai dalykai negali atpirkti pačios istorijos plokštumos. Net neabejoju, jog toks šviesus ir dirbtinio konstrukto filmas labai patiks „teisingo gyvenimo“ stabmeldžiams, pvz., kokioms užkietėjusioms super mamytėms, serialų mėgėjams. Nesakau, kad tokio kino nereikia, priešingai – tos gražios istorijos išties nuskaidrina ir priverčia tikėti geresniu gyvenimu, tačiau būsiu tikriausiai išaugęs iš tokio kino.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela