Filmas: "Anė Hol" / "Annie Hall"

 

Sveiki,

 

Dar vienas klasikinis kino pavyzdys – Woodžio Alleno vienas žinomiausių darbų „Anė Hol“ (angl. Annie Hall) (1977), kurį nusprendžiau pažiūrėti prieš tikriausiai paskutinį režisieriaus darbą „Širdies posūkiai“ (2023), kurį esu numatęs netolimoje ateityje. Šiam kultiniam režisieriui kitąmet sukaks 90 metų, kai kas kalba, kad „Širdies posūkiai“ paskutinis jo darbas, tad nusprendžiau Leonido Donskio tekstų paskatintas pažiūrėti „Anę Hol“. Pasirodo, filmą buvau vaikystėje matęs, nes atgaminau kai kurias komiškas situacijas ir prisiminiau scenas.

 

Pradėjęs savo kino karjerą itin komiškų situacijų komedijomis Woody Allenas jau „Anė Hol“ filmą, sakyčiau, susiformuoja kaip klasikinis savo kino korifėjus. Filme galima atsekti tai, nuo ko Allenas niekada nebepabėgs – nuo intelektualiai ir komiškai plepių dialogų, kurie pavirsta amerikietiškos (taigi ir mūsų pačių) tikrovės atspindžiais. Dėmesio centre – irzlus išsiskyręs žydas Alvis, kuris visas nepatogias situacijas dėl įvairių kompleksų bando paaiškinti antisemitizmu. Pats Allenas yra žydų kilmės, todėl šmaikštauti apie žydus gali tik patys žydai, o kas ne žydai – tai jau laikoma antisemitizmu (apie tai rašo ir Leonidas Donskis). Prisiminiau ir puikų izraeliečio režisieriaus Nadav Lapid „Šūvis į Ahedės kelį“ (2021), kuris absoliučiai suvartė savo žydų tautą šiuolaikiniame kontekste, todėl filmą būtina pamatyti kaip įdomų žydų išskirtinį reiškinį, nes vieni kitus galime kritikuoti ir netgi pašiepti, o žydų ne, aišku, dėl istorinių jautrių kontekstų...

 

Visgi Woody Allenas pašiepia savo personažą, kurį, beje, pats ir suvaidina. Filmas kurtas jau po Seksualinės revoliucijos sprogimo, kuris absoliučiai pakeitė kino ir televizijos situaciją. Tad ir filme analizuojamos Anės ir Alvio santykiai, dažnai komiškai, konstruojant scenas kaip komiškų serialų situacijas, perteikiant seksualiniais vyro ir moters anekdoniais niuansais. Kas labiausiai žavi? Kad Alleno kine dažniausiai vaizduojamas kompleksuotas intelektualus vyrukas, kuris pasižymi erzinančiais ir tuo pačiu žavinčiais charakterio bruožais. Anė ir Alvis nesuderinami, todėl jiems nelemta būti kartu, kitaip sakant, filmas griauna idealių ir romantinių santykių miražą, priartina prie skirtybių ir individualybių, kurios tiesiog pasmerktos dėl savo vidinių įsitikinimų nugyventi gyvenimą vienišiems. Įdomus pagrindinis personažas, kuris trokšta pripažinimo, tačiau mėgaujasi situacijomis, kuriose lieka autsaideriu, kuris nenori būti išskirtas kaip žydas, tačiau pats viską aiškiai stereotipizuoja ir suskirsto į kategorijas pagal išankstinius įsitikinimus. Puikus žydo kaip veikėjo veidrodis, kuris labai tinka ir lietuviams, kurie keliauja į vakarus su įsitikinimu, kad kiekvienas prancūzas ar britas turi jį gerbti ir suteikti sąlygas, tačiau grįžę į Lietuvą keikia imigrantus, gėjus ir nekenčia visko, kas nėra stereotipiškai sava.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 92/100

IMDb: 8.0

 

Maištinga Siela

Filmas: "Žvaigždžių karai IV: nauja viltis" / "Star Wars: Episode IV A New Hope"

Sveiki, skaitytojai ir kino žiūrovai,

Ko gero „Žvaigždžių karų“ bumas vėl sugrįžto, todėl nutariau pažiūrėti nuo pradžios iki galo chronologine seka visus šios serijos filmus, todėl pradėjau tikriausiai nuo paties geriausiai įvertinto filmo t. y. pirmosios dalies, kurią režisavo George Lucas „Žvaigždžių karai IV: Nauja viltis“ (angl. Star Wars) (1977). Šis filmas brėžia ryškų populiariosios kultūros naują žymę, kuri padarė didžiulę įtaką fantastinių filmų bumui ir buvo ilgą laiką pats populiariausias visų laikų filmas, uždirbęs anuomet beveik 800 milijonus dolerių. Po to, žinoma, sekė kitos dalys.

Kaip yra su ta numeracija ir istorijos chronologija? Pirmiausia filmas pasirodė kaip „Star wars“ ir tik pasirodžius kitoms dalimis, teko filmui suteikti aiškinamąjį prierašą, jog tai ketvirtasis epizodas visoje istorinėje epopėjoje, nors ir sukurtas kaip pirmasis filmas. Belaukiant naujausios dalies, kuri pasirodė šių metų pabaigoje, nutariau užgriebti visas dalis ir po pirmos dalies šiek tiek pristabdžiau, nes tikėjausi iš šio filmo kur kas daugiau! Nors scenarijus gana neblogas, tačiau viskas pateikta holivudinėse klišėse. Princesės Lėjos gelbėjimas ir brėžinių ieškojimas tapo toks nuotykių lygmenyje naivus, kad tiesiog akys išvirto, kaip viskas pateikta vaikiškai, ypač tie begaliniai susišaudymai su priešais, kai priešininkų kariaunos amžinai šaudo pro šalį, o mūsų herojai visada pataiko... 

Nepaisant to holivudinio naivumo ir lengvumo, filmas stulbina savo laikmečio technologijomis, neskubėjimu nustebinti žiūrovą, lėtas ir kartu aštuntą dešimtmetį atliepianti pramoginio kino dvasia anuomet tikrai turėjo ilgam įsirėžti į atmintį tos kartos žiūrovams, todėl nenuostabu, kad iš kitų dalių buvo reikalaujama vis daugiau ir daugiau... Nors esama gerų kokybiškų kosmologinių vaizdų, bet kartu matai aktorių su gumine paprasta kauke, vaidinantį kažkokį ateivį kosmoso užkampio bare – ir truputį juokinga, ir truputį įdomu, kaip toli nuėjo mūsų technologijos, kuriant fantastinį kiną.

Filmą visgi pažiūrėjau smagiai, vertinu kaip klasiką – lengvą kiną, nors ir pelnė 10 „Oskaro“ nominacijų, septyni iš jų laimėti. Žiūrėti tikrai galima, bet nereiktų būti pernelyg pretenzingais.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 92/100

IMDb: 8.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Artimi trečiojo laipsnio kontaktai" / "Close Encounters of the Third Kind"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tikriausiai esu matęs kone visus didžiausius Steven Spielberg darbus. Nežinau, kas savo emociniu paveikimu gali pralenkti jo šedevrą „Šindlerio sąrašą“, tačiau jo kiti projektai ne ką mažiau didesni ir ambicingesni. Filmas „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ (angl. Close encounters of the Third Kind) (1977). Kaip ir epopėja „Svetimas“, užsimezgusi aštuntajame dešimtmetyje, taip ir šis filmas yra neabejotinos naujos mistinės siaubo istorijos kino industrijos pagrindas, ant kurio užaugo ištisi filmai apie ateivius, ne visada nusiteikusius draugiškai.

Tiesa, dar nemačiau šio režisieriaus filmo „Ateivis“ (1982), tačiau jis, kaip šis filmas, vertinamas labai aukštai tiek pačių žiūrovų, tiek kino kritikų. „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ išties įspūdingas filmas, kuris aplenkia daugelį šiuolaikinių filmų apie ateivius. Puikus scenarijus, specialieji efektai, paslaptingumas, įtampa, komedijos elementų intarpai, bet visų genialiausia tikriausia yra tai, kaip papasakota ši istorija. Beveik pustrečios valandos besitęsianti juosta prikausto dėmesį kone nuo pradžių iki pabaigos. Patiko! Ir visai neapsirikau pasirinkdamas tokį seną kiną, priešingai, labai praturtinau savo matyto kino amplitudę. Visgi filmą buvau matęs arba bent dalį matęs vaikystėje, tačiau pažiūrėjau jį visai kaip naują.

Aišku, filmo finalas išties įspūdingas, ypač kalno papėdėje įrengta ateivių nusileidimo aikštelė. Gal pasirodė pabaiga šiek tiek ceremoniškai ištęsta, priminė delegacinį paradą be įvykių, tačiau stebina pats vizualumas, sureikšminimo momentas, kadrai ir montažas. Sakyčiau, pačiame pasakojime taip pat dabar jau esama nereikalingų kadrų, ištęstumo, bet čia tik dėl to, kad esame pripratę prie greitesnio tokio tipažo kino, tačiau sakau Jums, kad filmas tikrai vertas ne tik gurmaniškos akies, jis įdomus turėtų pasirodyti ir paprastam žiūrovui. Praleidau puikiai laiką.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 91/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela