Filmas: "Artimi trečiojo laipsnio kontaktai" / "Close Encounters of the Third Kind"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tikriausiai esu matęs kone visus didžiausius Steven Spielberg darbus. Nežinau, kas savo emociniu paveikimu gali pralenkti jo šedevrą „Šindlerio sąrašą“, tačiau jo kiti projektai ne ką mažiau didesni ir ambicingesni. Filmas „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ (angl. Close encounters of the Third Kind) (1977). Kaip ir epopėja „Svetimas“, užsimezgusi aštuntajame dešimtmetyje, taip ir šis filmas yra neabejotinos naujos mistinės siaubo istorijos kino industrijos pagrindas, ant kurio užaugo ištisi filmai apie ateivius, ne visada nusiteikusius draugiškai.

Tiesa, dar nemačiau šio režisieriaus filmo „Ateivis“ (1982), tačiau jis, kaip šis filmas, vertinamas labai aukštai tiek pačių žiūrovų, tiek kino kritikų. „Artimi trečiojo laipsnio kontaktai“ išties įspūdingas filmas, kuris aplenkia daugelį šiuolaikinių filmų apie ateivius. Puikus scenarijus, specialieji efektai, paslaptingumas, įtampa, komedijos elementų intarpai, bet visų genialiausia tikriausia yra tai, kaip papasakota ši istorija. Beveik pustrečios valandos besitęsianti juosta prikausto dėmesį kone nuo pradžių iki pabaigos. Patiko! Ir visai neapsirikau pasirinkdamas tokį seną kiną, priešingai, labai praturtinau savo matyto kino amplitudę. Visgi filmą buvau matęs arba bent dalį matęs vaikystėje, tačiau pažiūrėjau jį visai kaip naują.

Aišku, filmo finalas išties įspūdingas, ypač kalno papėdėje įrengta ateivių nusileidimo aikštelė. Gal pasirodė pabaiga šiek tiek ceremoniškai ištęsta, priminė delegacinį paradą be įvykių, tačiau stebina pats vizualumas, sureikšminimo momentas, kadrai ir montažas. Sakyčiau, pačiame pasakojime taip pat dabar jau esama nereikalingų kadrų, ištęstumo, bet čia tik dėl to, kad esame pripratę prie greitesnio tokio tipažo kino, tačiau sakau Jums, kad filmas tikrai vertas ne tik gurmaniškos akies, jis įdomus turėtų pasirodyti ir paprastam žiūrovui. Praleidau puikiai laiką.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 91/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meksikietis" / "The Mexican"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Meksikietis“ (angl. The Mexican) (2001), kurį režisavo „Karibų piratų“ ir „Skambučio“ režisierius Gore Verbinski. Tiesą sakant, filmą pažiūrėjau dėl reklaminės priežasties – pamačiau, kad jame vaidina Brad Pitt ir Julia Roberts, bet menki kritikų vertinimai ir kiti rodikliai sakė, kad nieko gero pernelyg iš juostos nesitikėti.

Bet velniai rautų, kartais negalima tikėti nei kritikais, nei atsiliepimais. Filmą pažiūrėjau kur kas įdomiau nei kokius „Karibų piratus“ – buvo įdomu ir dėl pagrindinių aktorių amplua, ir dėl scenarijaus, ir dėl Meksikos kultūrinių prieskonių. Kriminalinė komedija, nes drama vargu, ar pavadinsi, gan šaržuoja. Čia sukuriami tipiški smarkiai dėl menkniekių konfliktuojančios poros santykiai, kurie realybėje iškart dėl perdėtų reikalavimų vienas kitam, būtų pasmerkti žlugti, tačiau tik ne „Meksikietyje“. Išties, regis, režisierius nieko naujo charakteriais nepateikia, o siužetas, kuris panašus šiek tiek į kitą filmą „Banditės“ (2006), manęs niekuo nestebino, tačiau taip skaniai susižiūrėjo visa įvykių grandinių, B. Pitt personažo nesėkmės, J. Roberts isterijos bei dabar jau šviesaus atminimo aktorius James Gandolfini, kuris suvaidino tokį minkštą samdomą žudiką.

Gal kitomis aplinkybėmis ir kitais aktoriais filmas man atrodytų pernelyg lėkštas, šabloniškas, tačiau manęs absoliučiai niekas neerzino, netgi mėgavausi tokiomis detalėmis, kaip šviesoforo šviesos, vis kitomis legendinio pistoleto istorijos versijomis, šunimi, kuris vis įsikandęs sukiužusį kamuolį, lekioja... Ai, suskystėjau, bet tebūnie.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela