Filmas: "Žmogus voras: Į naują visatą" / "Spider-Man: Into the Spider-Verse"

Sveiki,

Šiemet „Oskaru“ už geriausią animacinį filmą įvertintas komikso serijos filmas „Žmogus voras: Į naują visatą“ (angl. Spider-Man: Into the Spider-Verse) (2018). Kad ir kaip originaliai beatrodytų neseniai matytas ir „Oskarui“ nominuotas konkurentas „Šunų sala“, man visai suprantama priežastis, kodėl šis filmas nugalėjo. Tai kur kas dinamiškesnis filmas. Kur kas amerikietiškesnis. Kur kas prieinamas labiau masėms. Net aplenkė irgi itin amerikietišką „Nerealieji 2“.

Kitą vertus, didelių priekaištų šiam filmui neturiu, nes jis padarytas išties kokybiškai. Kiek nusibodęs „Žmogus voras“, kurio vaidybinę ekranizaciją tikriausiai žiūrėčiau nebent jeigu kas nors sumokėtų, – visgi animacinį serialą vaikystėje žiūrėjau, tačiau ne ką ten ir pamenu. Nelabai domiuosi komiksų pasauliais... Pabandysiu įvardyti šio filmo privalumus. Visų pirma turinio pateiktis nukreipta ne tiek į dinaminius įvykių veiksmus, kiek į paauglį juodaodį, į jo brandą, baimes, o tai kur kas žmogiškiau ir įdomiau nei, tarkim, tikroji „Žmogaus voro“ serija. Čia iš esmės turime mes didvyrių voriukų naująją kartą, kuri įdomiai siužetiškai suraizgyta – blogio jėgos sudubliuoja paralelines visatas ir veikėjai sutinka save pačius kiek kitokiose versijose. Bet kokiam nors kiek geresniam nei vidutiniam režisieriui dirbti su tokia medžiaga smarkiai finansuojamam būtų tikras sėkmės garantas.

Nepaisant to, kad filmas kiek rimtesnis, sveikai dozuoja – gal net šykšti – juokelių, kokių, tarkim, prisodrintas „Nerealieji 2“, jis vis tiek retkarčiais juokingas. Savo rimtumu filmas tarsi apie paauglio brandą, iš kitos pusės – super didvyrio ir savimi pasitikėjimo pamokėlių komplektas. Tik, Dievas mato, nereikia apsigobus helovyniniu kostiumu šokinėti nuo stogų – tokios sėkmės nesitikėkite ir nusisuksite sprandą net nespėję mirktelti. Kiek artėjant prie kulminacijos jau norėjau snūduriuoti, nes pasakojimo formulė priartėjo prie įprasto (gal net pernelyg įprasto) tokiems herojams finalinės baigties. Blogis įveikiamas, paauglys patenka į suaugusiųjų lygą ir tampa savimi patenkintu ir išbandymus įveikusiu super didvyrių pasaulio dalimi. Ak, ta šabloniška pabaiga gal ir nuvilia, gal net norėjosi, kad viskas tebūtų tik to mokinio rašinio namų darbų pateiktis, tačiau kine, priešingai nei gyvenime, reikia super didvyrio.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb:8.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Papuolei" / "Tag"

Sveiki,

Kai norisi „prastumti laiką“ arba neįpareigojančiai tiesiog pasijuokti, renkuosi dažniausiai amerikietišką komediją. Reaguoju įvairiai, kartais net bukiausia komedija gali sublizgėti įdomiomis spalvomis, gal to ir tikėjausi iš amerikietiškos komedijos „Papuolei“ (angl. Tag) (2018), kuri sukurta pagal tikrą istoriją apie vaikinų gaują, kuri dar nuo kiemo vaikystės laikų žaidžia gaudynes, kurios nusidriekusios per visą jų gyvenimą. Trumpi dokumentiniai kadrai filmo pabaigoje tai patvirtina.

Tačiau pats filmas mažai ką turi bendro su realybe, ji „sukalta“ pagal pramoginį principą, kurioje suaugę vaikinai elgiasi kaip nebrendylos. Aktoriai surinkti iš tipažinių panašių projektų, tokių kaip „Pagirios Las Vegase“ ir kitų filmų, tad net amplua nenustebina, jie nesudėtingi, vienkrypčiai, perdėtai komiški lyg žiūrėtume ne komediją, o perspaustą parodiją. Nieko nuostabaus, nes tokios komedijos tonas amerikiečiams itin būdingas. Visos tos gaudynės ganėtinai smagios, kai kada sublyksi ir viena kita gera dialogo kombinacija, vykęs juokelis, tačiau visumoje filmas atrodo skystokas dėl lėkštų ir vis atsikartojančių su tais pačiais aktoriais charakterių tipažo ir tie amerikietiškos kultūros atributai, be kurių reta komedija neapsieina: be lėkštų seksualinių juokelių, žalytės rūkymo ir kt., ką per tokius filmus jau priimame vos ne kaip savo atpažįstamos kultūros reiškinį.

Visgi tai karnavališkas ir dinamiškas filmas, juk šiaip ar taip tai yra gaudynės. Kai kada smagios, kai kada perspaudimas nesukelia absoliučiai jokios reakcijos, kai kada pernelyg viskas nuspėjama. Tokių komedijų visgi pasirodo kasmet po keliasdešimt, visos jos panašaus tono, panašios dinamikos, tad išskirtinumo ir itin didelio linksmumo nesitikėkite, nebent esate tik išskirtinai tokio masinio kino gerbėjas.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mumija" / "Mummy"

Sveiki

Ko buvo galima tikėtis iš naujosios „Mumijos“ versijos? Dar didesnio niekalo!? Gali būti. Naujoji „Mumija“ (angl. Mummy) (2017) versija pasakoja šiek tiek pakeistą istoriją nuo originalo, prifarširuotą daug egzotinių spalvų, patrauklių vaizdų, specialiųjų efektų, tačiau kažkodėl išėjus iš salės vis tiek nugirdau tą posakį iš vieno vyriško: „šūdų krūva!“. Kodėl? Ko galima tikėtis einant į puikiai žinomos istorijos naują adaptaciją? Tik panašios istorijos sąrangą ir nieko naujo.

Buvau pasiruošęs pačiam prasčiausiam variantui. Kai tik prasidėjo filmas, jaučiausi itin nepatogiai, nes nežinojau, ar man išeiti, ar pasilikti miegoti, nes pirminis veiksmo filmo imituojantis susišaudymą buvo toks neskoningai prastas, kad net pradėjau piktintis, kaip lekiant šimtams kulkų veikėjai dar pasilenkdami geba juokauti, „laidyti bajerius“ ir visaip kitaip menkinti filmą. Tiesiog tipiniai „Mumijos“ charakterio šablonai ir klišių klišės. Pagrindinis veikėjas charizmatiškas chamas, atitinkantis komiksinio lygio tipažą, antraeilininkai taip pat kalba komikso lygio sakiniais ir absoliučiai niekas neįtikina: nei jų bendravimo manieros, nei visas emocijų paketas. Pirmoji filmo pusė, kol jie neatsiduria krentančiame lėktuve, viskas buvo itin žiauriai nyku. Po to, žinoma, kažkiek žiūrovą pagauna tiesiog nuotykių trilerio dvasia ir įsuka į veiksmą ir nori nenori pasiduodi tam karščiui, tačiau greit atsipeikėji tarp nuobodžių scenų ir supranti, kad pamatei iš tikrųjų tą patį, ką kine galėjai pamatyti prieš dvidešimt metų: tie patys juokeliai, ta pati scenarijaus kryptis ir tas pats įvykių sustygavimas, kas kad keičiasi aplinkybės.

Gerai bent jau tai, kad aktorius Tom Cruise neblogai išsilaikęs, nes kitaip jis šiam vaidmeniui būtų ryškiai per senas, tačiau gera fizinė parengtis leido jam atlikti, sakyčiau, ypač jam savimylos tinkantį vaidmenį. Iš esmės keletas itin neblogų kino efektų, veiksmo scenų šiek tiek gelbsti filmą, leidžia patirti tipinį nuotykį, tačiau filmas nepateikia idėjine prasme nieko naujo, viskas sena, tik įpakuota į naują pakuotę. Kaip ir kažkas sakė, tiesiog filmas tuščias, yra viena įvykių formulė, kuri pritaikyta masinio pop filmų žiūrėtojams. Tiesa, nemanau, kad ir senoji filmo versija kažkuo ypatinga, ji tiesiog dar nebuvo paruošta tiems išlepusiems efektų žiūrovams, todėl įspūdžių prasme, kai anuomet mus rečiau pasiekdavo vaizdais prabangūs filmai, atrodo, kad ji buvo kur kas geresnė.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jūros periodo parkas" / "Jurassic World"

Sveiki,

Naujoji „Jūros periodo parko“ (angl. Jurassic World) (2015) epopėjos dalis nei nustebino, nei pribloškė, nei, tiesą sakant, labai nuliūdino. Kalbėsiu trumpai ir iš esmės, aplenkdamas kritikų nuomones, režisierius ir aktorius. Filmas lyg ir žadėjo būti didingas, bet aš tokiu jo nepavadinčiau. Taip, sukišta daug dolerių, daug kompiuterinės grafikos, o visumoje pavyko vos geresnis pramoginis filmas už vidutinį. Pasaulyje jis tapo populiarus ir pritraukė mases, tad galiu sutikti, kad nebent pats reginys ir yra stipriausia naujausios šios epopėjos dalis. O kaip visa kita?

Scenarijus erzina nuo pat pradžių. Kam po paraliais reikėjo tų vaikų? Priminė kažkokį beždžionyną! Nepatiko, kad filmas, kuris turėjo sukelti globalinės mokslinės katastrofos siaubą, tapo kažkokiu saldžiu nuotykių ir meilės prisaldintu pudingu. Personažai vaikai, seksualus vyras, pasikėlusi raudonplaukė... Dieve brangus, negi mums vis dar tai įdomu? Tie tipiniai personažai, kur gale filmo visi apsikabina, nubraukia prakaitą, o naujai iškepta porelė pasibučiuoja, o salė ploja už... dar vieną tokią pačią istoriją? Žmonės, atsibuskite! Scenarijus šiuo atžvilgiu nuobodus ir siaubingas. Nesakau, yra tikrai puikių niuansų ir scenų, pvz., dinozaurų tyrimai, jų pasislėpimas tankumyne, nežinia, kada ką užpuls, tos tamsiosios filmo erdvės puikiai panaudotos, bet, dievaži, viską glumina ir tempia žemyn šeimynai pritaikytas siužetas, kuris nieko gero neparodo.

Tiesą sakant, nė kiek nepergyvenau dėl herojų, nes žinojau, kad visi išliks saugūs ir filmo gale glėbesčiuosis. Nesakau, kad juos turėjo suėsti, kažkas mirti, o juk mirčių tikrai netrūko, bet priimtos žaidimo taisyklės primena tas pačias prieš 25 metus į kiną įvestas žaidimo taisykles. Iš šio filmo norėjosi ne pataikavimo masėms (juk visgi akivaizdu, galvota apie tai, kaip viskas turėtų atsipirkti), bet apie galimybę išplėtoti kitonišką siužetą, pateikti istoriją kitaip, o kol kas viskas skriejo ir praskriejo kaip „Disnėjaus“ filmuose. Iš esmės filmą tikrai galima žiūrėti ir jis neblogas, tačiau kiek mes galime tenkintis vien tik pakitusia grafika, o turiniu vis dar tokiu pačiu?

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vedybų ceremonija" / "Ceremony"

Sveiki visi,

Genamas nežaboto ilgesio vėl pamatyti Umą Thurman, pagaliau ryžausi pamatyti, berods, dar nematytą jos iš lengvosios kūrybos eros filmą „Vedybų ceremonija“ (Ceremony) (2010). Po šio filmo, manau, kad Thurman tiesiog daugiau nei penketą metų tiesiog ilsėjosi arba tyčia „nesirovė“ ant stiprių vaidmenų – truputį, tiesą sakant, dėl to ant jos pykstu. Nors šiuo metu Thurman dar džiaugiasi motinystės atostogomis ir spėjo apsilankyti Kanuose bei įteikti apdovanojimą, tačiau jau sklinda kalbos, kad ši superinė aktorė ruošiasi itin darbingam sezonui ir sklaido stiprius scenarijus. Žinoma, „Nužudyti Bilą 3“, trilogijos pabaigą ji net nemirktelėjusi padeda į būtinų vaidmenų krūvą.

Na, o „Vedybų ceremonija“, mano galva, yra pats prasčiausias jos pasirinktas filmas! Tai bukas, banalus, nuspėjamas, šarmo neturintis nuobodus niekalas. Stipriai nevykęs scenarijus ir niekuo neišsiskirianti standartinė režisūra, aktorius paverčia gatvės šavalkomis, kurie neturi net menkiausios galimybių pasireikšti. Tiesą sakant, per filmą vos neužmigau ir neužparpiau, nes lėtai besivystantis veiksmas, kuris aišku, kaip išsirutulios ir kuo pasibaigs, suteikė labai pagrįstų abejonių, jog, žiūrėdamas šį niekalą, tiesiog švaistau laiką ir galėčiau pasižiūrėti ką nors prasmingesnio. Likus 20 minučių iki pabaigos, neištvėrė mano nervai, ir ėmiau po truputį prasukinėti juostą, nes laikas šiais laikais (kaip ir visais) yra vertinamas.

Romantinė komedija, kuri visai neturi komedijos geno, o romantika tokia subanalinta ir nualinta, bespalvė, kad belieka tik gerti tas narkotines piliules, kaip tai daro du puspročiai filmo herojai, kad prastumtume greičiau šio filmo laiką. Iš esmės niekam nerekomenduoju, bet pabandyti galima.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela