Rodomi pranešimai su žymėmis Bryce Dallas Howard. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Bryce Dallas Howard. Rodyti visus pranešimus

2015 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Filmas: "Jūros periodo parkas" / "Jurassic World"




Sveiki,

Naujoji „Jūros periodo parko“ (angl. Jurassic World) (2015) epopėjos dalis nei nustebino, nei pribloškė, nei, tiesą sakant, labai nuliūdino. Kalbėsiu trumpai ir iš esmės, aplenkdamas kritikų nuomones, režisierius ir aktorius. Filmas lyg ir žadėjo būti didingas, bet aš tokiu jo nepavadinčiau. Taip, sukišta daug dolerių, daug kompiuterinės grafikos, o visumoje pavyko vos geresnis pramoginis filmas už vidutinį. Pasaulyje jis tapo populiarus ir pritraukė mases, tad galiu sutikti, kad nebent pats reginys ir yra stipriausia naujausios šios epopėjos dalis. O kaip visa kita?

Scenarijus erzina nuo pat pradžių. Kam po paraliais reikėjo tų vaikų? Priminė kažkokį beždžionyną! Nepatiko, kad filmas, kuris turėjo sukelti globalinės mokslinės katastrofos siaubą, tapo kažkokiu saldžiu nuotykių ir meilės prisaldintu pudingu. Personažai vaikai, seksualus vyras, pasikėlusi raudonplaukė... Dieve brangus, negi mums vis dar tai įdomu? Tie tipiniai personažai, kur gale filmo visi apsikabina, nubraukia prakaitą, o naujai iškepta porelė pasibučiuoja, o salė ploja už... dar vieną tokią pačią istoriją? Žmonės, atsibuskite! Scenarijus šiuo atžvilgiu nuobodus ir siaubingas. Nesakau, yra tikrai puikių niuansų ir scenų, pvz., dinozaurų tyrimai, jų pasislėpimas tankumyne, nežinia, kada ką užpuls, tos tamsiosios filmo erdvės puikiai panaudotos, bet, dievaži, viską glumina ir tempia žemyn šeimynai pritaikytas siužetas, kuris nieko gero neparodo.

Tiesą sakant, nė kiek nepergyvenau dėl herojų, nes žinojau, kad visi išliks saugūs ir filmo gale glėbesčiuosis. Nesakau, kad juos turėjo suėsti, kažkas mirti, o juk mirčių tikrai netrūko, bet priimtos žaidimo taisyklės primena tas pačias prieš 25 metus į kiną įvestas žaidimo taisykles. Iš šio filmo norėjosi ne pataikavimo masėms (juk visgi akivaizdu, galvota apie tai, kaip viskas turėtų atsipirkti), bet apie galimybę išplėtoti kitonišką siužetą, pateikti istoriją kitaip, o kol kas viskas skriejo ir praskriejo kaip „Disnėjaus“ filmuose. Iš esmės filmą tikrai galima žiūrėti ir jis neblogas, tačiau kiek mes galime tenkintis vien tik pakitusia grafika, o turiniu vis dar tokiu pačiu?

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 59/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Filmas: "Tarnaitė" / "The Help"


Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Tarnaitė“ (The Help) (2011 m.). Net nežinau, nuo ko pradėti. Nesitikėjau tokio filmo, nes buvau išgirdęs visokiausių nuomonių apie jį, tai tikėjausi kažko kontraversiško, bet nieko panašaus nenutiko. Dar kažkas komentaruose burnojo, kad veltui išmetė pinigus į balą ir nuėjo į filmą skirtą boboms. Drįstu nesutikti, kad tai bobiškas filmas. Taip, jo centre – moterys, tačiau tai filmas, kuris gvildena sudėtingas amerikiečių socialines praeities problemas.

Žinot, buvau kažką panašaus matęs. Ir tas filmas vadinosi „Paslaptingas bičių gyvenimas“, kuris taip pat pasakoja apie sudėtingą spalvotosios rasės žmonių padėtį praėjusio amžiaus viduryje. Filmas „Tarnaitė“ šiais metais kaip tik nominuotas „Oskarui“, dar šį mėnesį pamatysime, ar jis nuskins „Oskaro‘ statulėlę ar ne. Ir išties, manau, kad vertas šis filmas apdovanojimo, juolab, kad man labai patiko pati narstoma tema, pagrindinių personažų charakteriai totaliai skirtingi ir charizmatiški. Nėra kažkokio „lyderio“ ar didžio herojaus, kuris savo krūtine nustumtų visus vargus ir pats negautų už tai per snukį. Atvirkščiai, viskas klostosi organiškai, be didelių kulminacijų ar atomazgų.

Skaudžiausiai žiūrovui per širdį kerta tarnaičių pasakojimai ir patirtys. O jų gyvenimas iš tikrųjų nelengvas, kai turi prižiūrėti ir čiūčiuoti baltaodžių vaikelius, o savuosius palikti namuose. Už tai, kad gramdai šūdą, atsiprašant, tau net į tualetą neleidžia nueiti, nes galvoji, kad bakterijomis apkrėsi tualeto kraštelius. Juk tai absurdas! Natūralu, kad tokia situacija Amerikoje negalėjo ilgai tęstis. O Misisipės valstija buvo viena aršiausių skirstymo į baltuosius ir spalvotuosius ginėja. Nemažai filme emocinio graudulio, tačiau jis toks suvaldytas, natūralus, ne taip, kaip kokia mūza iš serialo „Vergė Izaura“, kuri raudojo 10 minučių eterio, apsikabinusi medį ir viena pati su savimi šnekėjosi. Ne, čia moterys išdidžios, jos žino savo vietą ir tam eteriui laiko neskirta.

Žmogaus pažeminimas ir skirstymas į rases buvo ilga kančia. Norėčiau, kad dabar sukurtų filmą atvirkštiniu variantų, kuris parodytų tai, kad baltieji dabar spaudžiasi į kampą, nes viskuo aprūpinti juodukai, labai lengvai gali apkaltinti rasizmu bet kurį ne taip pažiūrėjusį ar nepriėmusį į darbą baltaodį. Taip, dabar situacija Amerikoje per 50 metų labai pasikeitusi, tačiau filmas gi ne apie tai...

Labai patiko pagrindinės aktorės, kaip minėjau, personažų charakteristika labai skirtinga, todėl labai įdomu stebėti dramą tarp pačių herojų, kurie gan gyvenimiški ir realūs, nors tos moterys, kurios žaidė su kortomis klube ir buvo nusiteikusios prieš lygybę ir atrodė šiek tiek pižoniškai patetiškos, šiek tiek nenatūralios. Man tik vis įdomu, kaip patys juodosios rasės atstovai vertina šį filmą, ta jaunesnioji karta ir ta senesnioji karta. Tai tikriausiai tas pats, kas mums dabar kalbėti apie tremtį ir besikeičiantį Sovietų Sąjungos klimatą. Taigi, filmas ir yra nebloga galimybė žvilgtelėti į tai, kas dėjosi Amerikoje, prieš susiliejant rasėms ir įstatymams į vienovę. Tai, ką aš pamačiau, mane totaliai patenkino tiek emocionaliai, tiek istoriškai, tiek pasakojimu, tiek vaidyba, tiek režisūra, todėl negaila duoti ir maksimalų įvertinimą.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis:  62/100
IMDb: 8.1



Jūsų Maištinga Siela