Filmas: "Pliušinis burbulas" / "The Beanie Bubble"

 Sveiki,

 

Žiūriu naują amerikietiškų filmų tendenciją ir nišą. Pagaliau išbridome iš slaptųjų agentų perkūrimo dešimtmečio ir, atrodo, jog Holivudas susižavėjo įvairių įmonių susikūrimo, pakylimo ir nuosmukio istorijomis, kuriose žiūrovas nepaklysta detektyvinėse Džeimso Bondo siužetuose, o lengviau sieja savo vaikystės reklamines emblemas ir vartojimą su filmo dokumentiniu kontekstu. Neseniai matytas žaismingas filmas apie kompiuterinį populiarų žaidimą tetrį (filmas „Tetris“) papildo šis naujas pliušinių žaislų rinką nuo 1983 metų vaizduojantis „Pliušinis burbulas“ (angl. The Beanie Bubble) (2023), o mano eilėje laukia dar vienas rinką perteikiantis vaidybinis filmas. Kol kas, neslėpsiu, įdomu žiūrėti šiuos filmus, kol dar nepersisotinau.

 

Žiūrint tokį filmą kaip „Pliušinis burbulas“, manding, visada kyla klausimų, koks tikrovės ir filmo kūrėjų santykis? Kiek tame neatitikimų ir išmonės, nes filmo visgi negalime priimti už gryną pinigą kaip tikrovės dokumentiką. Tikriausiai reiktų domėtis pliušinių žaislų rinka ir pačiais veikėjų prototipais. Tikrovėje iš tikrųjų dar gyvas milijonierius Ty Warner (g. 1944), sukūręs unikaliai sėkmingą pliušinių žaislų rinką, tačiau filme atskleidžiama, jog jis absoliučiai nevykėlis ir aferistas, kurio gyvenime pasitaikė trys svarbios moterys, kurios, tikėdamos Ty kaip partneriu, paaukojo savo idėjas, o Ty jomis kuo puikiausiai pasinaudojo, kad sukurtų savo imperiją. Iš vienos pusės stebina moterų patiklumas, nes be jų verslininkas nesugebėtų net kioske parduoti nė vieno pliušinio.

 

Perteikti keturi charakteriai visgi nudailinti labai holivudiškai, spalvingi rūbai  atitinka laikmečio kostiumus, bet šiame filme visgi yra kažkas „barbiško“, kažkas netikro, pritaikyta nuotykiams ir tikėjimui, jog taip lengva rizikuoti ir kurti panašias imperijas. Nors visos filmo moterys galiausiai sukūrė sėkmingas karjeras, o Ty buvo nuteistas, visgi tomis nesėkmės dienomis, kai Ty akivaizdžiai moterims parodydavo vidurinį pirštą ir laikydavo jas už nieką, tikriausiai nebuvo tokios spalvingos ir gražios kaip filme. Visgi filmas perteiktas iš feministinės pusės, nes Ty galiausiai lieka kvailas traumuotas ir šeimos negalintis susikurti myžnius, o moterys stiprios ir galinčios palikti Ty ir susikurti kitus sėkmingus gyvenimus. Šių dienų klasika, tačiau neatmeskime, kad šioje istorijoje, jei gerai pasidomėsite, yra daug tiesos. Visumoje filmas nėra stebuklas, sukaltas pagal jau įsigalėjusius spalvingus dinamiškus kanonus. Su kolega ginčijomės dėl raudonplaukės aktorės Sarah Snook, kurią jis palaikė Emma Stone. Nė velnio. Ji ir yra Sarah Snook. Dar juokėmės iš filme vaizduojamų vaikų, kurie plėšia ir kriokia prie žaislų lentynų, trokšdami neaiškių formų pliušinių. Šiuolaikinis septynmetis vietoj išmaniojo gavęs tokį pliušinį nesuprastų nei tėvų, nei Kalėdų Senelio. Ot laikai buvo!

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 49/100

IMDb: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trūkstama grandis" / "Missing Link"

Sveiki,

Dar vienas animacinis filmas visai šeimai „Trūkstama grandis“ (angl. Missing Link) (2019) pasakoja XIX amžių, mokslininkų ir tyrėjų revoliucionierių epochą, atmosferiškoje istorijoje bandoma išskleisti darvinišką istoriją apie aptiktą naują su žmogumi susietą didžiapėdžių rūšį. Dėmesio centre – egocentriškas ir ambicingas tyrėjas, kuris įsivelia į lažybas ir atvykęs į JAV be vargo sutinka vieną tokį didžiapėdį...

Tai tikrai nėra šių metų animacinis hitas. Esama iš tikrųjų labai žavių momentų, kuriuos mėgstu ir vaidybiniuose filmuose t. y. laikmečio epochos atributai, tiriamoji medžiaga, atradimai, mistiniai dalykai kaip antai Šambala, net filmo pradžioje rodomas Nesės pabaisos aptikimas ežere. Taip, tai atmosferiškai supažindinama su tos Viktorijos epochos mokslininkų aplinka, kurią jaunasis žiūrovas nesunkiai mokykloje gali susieti su pamokų medžiaga ir išplėsti bei įtvirtinti žinias, bet visumoje vis tiek veikia ne simboliai, bet nuotykių vyksmas, kuris tikriausiai ir tampa pažeidžiamiausia ir nuobodžiausia šio filmo dalimi. Viskas kine jau išbandyta, nuotykiai, meilės duetas, tykantys pavojai ir kiti niuansai nebejaudina, trūksta įmantresnių siužetinių vingių, gilesnės istorijos plėtotės...

Pavyzdžiui, filme „Koko“ viskas dar suveikia, tirštas meksikietiškos kultūros pertepimas per nuotykius patiriančius veikėjus dar jaudina, o „Trūkstamojoje grandyje“, atrodo, viskas daugiau ar mažiau praplaukia paviršutiniškai ir nebepalieka savito, įdomaus ir įvairesnių interpretacijos galimybių paliekančio animacinio filmo. Manau, niekas nesupyks, jeigu pasakysiu, jog pramogai šis filmas tinka, bet nieko neprarasite jo ir nepamatę.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gana juokinga istorija" / "It's Kind of a Funny story"

Sveiki, kinomanai,

Filmas „Gana juokinga istorija“ (angl. It‘s Kind of a Funny Story) (2010) toli gražu nėra jokia juokinga istorija. Apie 16 metų vaikinuką, kuris nori nusižudyti, nes jaučiasi nepripažintas, nemylimas yra apsėstas pavydo geriausiam draugui, nes šis turi jam rūpinčią merginą Mią. Jis patenka į kliniką savaitei, kad atsipeikėtų nuo depresijos, tačiau nė pats nežino, kaip šioji savaitė jam visiems laikams pakeis gyvenimą.

Filmas galėtų būti visai šeimai, jis pozityvus, nors ir pasakoja apie gana keblias situacijas, tačiau nestokojama ironijos. Lengva istorija apie nelengvus dalykus, kas nors kiek išgyveno paauglystės dramas, tas gali pasakyti, kad šitaip ironiškai kalbėti apie savižudybę neverta, bet ar tikrai? Psichiatrinėje ligoninėje jis susipažįsta su nauja mergina ir patiria daug nuotykių, kurie atveda vaikiną į protą. Priminė ištisą balaganą filmų: „Skrydis virš gegutės lizdo“, „Kvailių namai“, „Atskalūno laiškai“ ir dar daug kitų, jau pavadinimais nebeįvardinančių filmų. Šis filmas pasižymi šviesa, jį norisi žiūrėti ir priimti ne tik kaip kūrinį, bet ir naują požiūrį į sergančius. O kad taip viskas būtų lengva gyvenime...

Filme pasirodo puikiai žinomas iš įvairių komedijų aktorius Zach Galifianakis. Ir naujosios kartos aktoriai – Keir Gilchrist bei „Amerikietiškų siaubo istorijų“ žvaigždutė Emma Roberts. Kaip dažniausiai būna, aktoriams neturiu jokių priekaištų, nes jie aiškiai brėžia savo charakteriais filmo punktyrines prasmes. Nors šviežiai ir ironiškai pažvelgti į paauglių problemas bei akcentuoti pozityvias puses, manau, šis filmas kaip tik jums. Ir tai tikrai neprastas filmas!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žmogus-paukštis" / "Birdman"

Sveiki, kino gerbėjai,

Žinote, visai nenustebau, kai šiemet pagrindinį „Oskarą“ pelnė ispanų režisieriaus Alejandro Gonzalez Inarritu filmas „Žmogus-paukštis“ (angl. Birdman) (2014). Nėra nė vieno prasto filmo, kurį pristato šis režisierius. Pradėjęs savo kūrybinį kelią fantastišku debiutu „Meilė – tai kalė“, jis tiesiog tapo tikra kino legenda. Kiekvienas jo filmas tampa tikru vaistu kiekvieno kino gurmano akims. 

„Žmogus-paukštis“ visiškai netikėtas šio režisieriaus darbas, kuris tikriausiai savo specifika, scenarijumi labiausiai skiriasi nuo ankstesniųjų darbų. Vėl darbas su garsiausiais angliškai kalbančiais aktoriais. Vien pažiūrėjus į aktorių sudėtį, svaigsta galva. Sudėtingas montažas šįkart susitelkia ne į įtemptą koliažinį pasakojimą, bet į uždarą, gana izoliuotą teatro pobūdžio kinematografinį pasakojimą. Rodos, niekada nenutrūksta operatoriaus darbas ir viskas filmuojama vienu metu. Labai stiprus scenarijus, pagrindinio aktoriaus Michael Keaton vaidyba, kuri jau įvertinta įvairiomis nominacijomis. Įdomu tai, kad emocinis užtaisas veikia išvien su siužetu, kuris nėra nuobodus. Režisierius balansuoja tarp tikrovės ir iliuzijos, nė akimirkai neleidžia būti įsitikinusiam, kas vyksta iš tikrųjų žmogaus pasąmonėje ir realybėje, o filmo simbolinis finalas išlaiko šią paslaptį netgi pačiam filmui pasibaigus.

Sunku kažką plačiau kalbėti apie šį filmą. Manau, jis buvo vertas „Oskaro“, kaip ir visi šio režisieriaus darbai. Filme buvo malonu sutikti neįtikėtino ryškumo žvaigždės – Naomi Watts, kuri jau dirbo su režisieriumi prie „21 gramas“. Išskirčiau Edward Norton – jo personažas atrodė visada aštrus ir pavojingas. Emma Stone, Andrea Riseborough ir kiti tiesiog atliko antraeilius, bet toli gražu neprastus vaidmenis.

Filmas įspūdingas ir viskas jame daugiau ar mažiau kelia įspūdį, ir aš tiesiog neturiu jokių priekaištų nei scenarijui, nei scenoms, nei aktoriams. Tai vienas iš tų filmų, kai tiesiog nereikia aikčioti ir krūpčioti galvojant, o už ką gi jis galėjo pelnyti „Oskarą“.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb:7.8

Jūsų Maištinga Siela

FIlmas: "Viskas ore!" / "Up in the Air"

Sveiki, kino mėgėjai,

Kanadiečių režisierius Jason Reitmen jau turi tikrai neprastą vardą kino industrijos pasaulyje, jo labiausiai pripažinti pilnametražiai darbai neaplenkė ir Lietuvos kino mėgėjų – „Džuno“, „Ačiū, kad rūkote“, „Jauna pilnametė“ ir kt. Jo filmas „Viskas ore!“ (Up in the Air) (2009) taip pat buvo pastebėtas kino kritikų ir žiūrovų. Režisierius ir toliau, kaip ir „Džunoje“ naudoja lyrišką ir beveik liūdną humorą, čia jaučiasi izoliuoto ir atskirto žmogaus jausena, nors jis ir daug keliaujantis. Filmas klausia, kur yra žmogaus namai, jei jis nuolatos keliauja? Ar įmanoma pabėgti nuo manų ir tuo labiau slėpti faktą nuo savęs, kad jų ilgiesi?

Filmas „Viskas ore“ vykęs įvairiomis prasmėmis. Viena iš jų, kad režisierius puikiai pasirinko erdvę – oro uostus ir lėktuvus, erdvę, kur, rodos, paprastas žmogus niekada nesijaus patogiai ir niekada nesijaus kaip namie. Puikiai išnaudodamas oro uostus, jis kuria kontrastingo ir gan ciniško žmogaus portretą, kurio vaidmenį patiki žaviajam George Clooney ir šitas gražuolio ciniko vaidmuo labai tinka! Jam į kompaniją ateina savotiška sielos draugė aktorė Verga Farmiga, kuri sukuria tikrai sodrų ir spalvingą charakterį. Iki tol šios aktorės tokios įdomios bent jau man neteko matyti. Aišku, filme pasirodo ir per penkerius metus iškilusi žvaigždutė Anna Kendrick, kuriai kruopščios ir reiklios studenčiokės Natali vaidmuo irgi buvo gerai sustyguotas. Apskritai manau, kad ši juosta yra geresnė už „Jauną pilnametę“ ir galgi net patį „Džuno“.

Nebanalus siužetas, saikingas humoras, subtilus ir tylus graudulys, bet tik toks „vyriškas“, be ašarų, tik su melancholiškais pamastymais, kai atsidarai namų duris, kuriuose nebuvai porą mėnesių ir nieko juose nerandi, tada užduoti tą tylų klausimą, o ar aš noriu ką nors juose rasti? Tai filmas apie sąmoningai žmogaus pasirinktą vienatvę, pasineriant į darbą, kuris tampa ir gyvenimo būdu, ir charakteriu. Rekomenduoju šią puikią juostą ne tik kinomanas, gurmanams, ji sukalta tokiu lengvu kalbėjimu, kad tampa labai lengvai prieinama ir suprantama masiniam kino vartotojui, todėl tie, kurie bijo, jog filmas pernelyg rimtas ir gali susukti smegenis, tai galiu atsakyti, kad be reikalo būkštaujat. Dar nematėte „Viskas ore“? Tai ko gi jūs laukiate?

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pagirios 3: velniai žino kur" / "The Hangover Part III"

Sveiki, kino gerbėjai,

Pačiu laiku užsibaigė visų pamėgta „Pagirių“ trilogija su trečiąja dalimi „Pagirios 3: velniai žino kur“ (The Hangover Part III) (2013). Pati šviežiausia dalis ir daugelio laukta kaip labiausiai nustelbianti savo pirmtakus, o filmas visgi leidžiasi čiuožykla žemyn nuo kalniuko ir nepakylėja mūsų trokštamo patirti bent ganėtinai įspūdingo finalo. Pirmoji dalis sau pačiai užsikėlė aukštą kartelę, kurios, mano galva, taip ir nesugebėjo peršokti, kadangi antroji dalis, kad ir gera, bet nieko naujo neišvydome – tą pačią formulę, kurios efektai nebebuvo tokie įspūdingi, veikiau atbukę ir visi jau išgyventi, o trečioji dalis, kuri labiausiai skiriasi iš visų, nė nebepretenduoja būti vadina „Pagiriomis“, nes čia pagirių visai nerasta, ne bet pirmųjų dalių pasekmės su tais pačiais personažais – mielai kvailais, tačiau dėka silpnesnio scenarijaus nebeparuošusio mums konfeti.

Aišku, buvo juokingų situacijų, iki absurdo, kada plyšo burna juokais, tačiau, prisiminus pirmąją dalį, pasidarė šiek tiek liūdnoka, kad trilogijos pabaiga tokia silpna. Manau, kad režisieriui tiesiog reikėjo daugiau laiko ir ilgiau brandinti idėjas, siužetinius vilgius, nes dabar tik po valandos filmo prasideda šioks toks smagumas, kada apsinarkašinęs kinas leidžiasi nuo viešbučio stogo, tada pagalvoji, jog tai išties beprotiška, tačiau visa beprotybė tuo ir pasibaigia, o kriminalinės staigmenos „pakopijuotos“ arba bent primenančios kriminalinius filmus, ne tik, kad nedavė jokio stimulo smagumui, bet ir, sakyčiau, atėmė. Nepaisant visų šių dalykų ir atmetus pirmtakų galybę, visgi tai nėra pati prasčiausia komedija, ji turi neblogą juoko dozę, primena animacinio pobūdžio humorą, nes herojais kartais mąsto ir kalba kaip „Futuramos“ ar „Simpsonų“ herojai, o tai kartu ir žavi. Nežinau, kaip jums, žmonės, bet džiaugiuosi, kad ši trilogija pasibaigė, nes dar vieno nuosmukio, kaip kaskart susilaukia „Absoliutus blogis“, nebeiškęsčiau.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 30/100

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela