Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 15 d. – gimė Leonardas da Vinčis, nuskęsta "Titanikas", pasirodo pirmasis garsinis kinas, įkurta Pasaulio prekybos organizacija ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Lietuvoje svarbiausi įvykiai, įvykę balandžio 15 dieną.

1542 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas vedė Elžbietą Habsburgaitę, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I dukterį.

1590 m. – Karalius Žygimantas Vaza suteikė Kėdainiams Magdeburgo teises (savivaldą) ir herbą.

1920 m. – prasidėjo pirmieji Lietuvoje demokratiniai Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo kertinis valstybingumo įtvirtinimo etapas.

1921 m. – Kaune veiklą pradėjo Kredito bankas.

1989 m. – įkurta Lietuvos lenkų sąjunga.

1990 m. – Sovietų Sąjungos kariniai komisariatai Lietuvoje paskelbė priverstinį šaukimą į tarybinę armiją. Aukščiausioji Taryba paragino Lietuvos jaunuolius netarnauti okupacinėje kariuomenėje ir pažadėjo jiems teisinę apsaugą.

2006 m. – Seimas balandžio 15-ąją oficialiai įteisino kaip Kultūros dieną.

Svarbūs įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 15 dieną.

1912 m. – po vidurnakčio Šiaurės Atlante nuskendo „nepaskandinamas“ laineris „Titanikas“. Žuvo apie 1 500 žmonių.

1989 m. – Hilsboro stadiono tragedija Anglijoje: futbolo rungtynių metu dėl spūsties žuvo 97 sirgaliai.

2013 m. – Bostono maratono sprogdinimai: prie finišo linijos susprogdinus dvi bombas, žuvo 3 žmonės, šimtai buvo sužeisti.

2019 m. – didžiulis gaisras nusiaubė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris), sugriuvo jos smailė ir stogas.

1452 m. – gimė italų genijus Leonardo da Vinci. Būtent dėl jo gimtadienio balandžio 15-oji minima kaip Pasaulinė meno diena.

1707 m. – gimė Leonhard Euler, vienas iškiliausių visų laikų matematikų.

1923 m. – Niujorke pirmą kartą viešai pademonstruotas garsinis kinas.

1935 m. – Vašingtone pasirašytas Rericho paktas – pirmoji tarptautinė sutartis skirta kultūros vertybių apsaugai karo ir taikos metu.

1952 m. – Niujorko „Franklin Bank“ išdavė pirmąsias pasaulyje kreditines korteles.

1955 m. – Ilinojaus valstijoje (JAV) Ray Kroc atidarė pirmąjį „McDonald's“ restoraną pagal franšizę.

1994 m. – Maroke pasirašyta sutartis, kuria oficialiai įkurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Žymūs žmonės, gimę balandžio 15 dieną.

Neda Malūnavičiūtė (g. 1971) – džiazo vokalistė ir fleitininkė, viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos atstovių.

Edmundas Malūkas (g. 1945) – populiarus rašytojas, kriminalinių ir istorinių romanų (tokių kaip „Kraujo skonis“, „Šiukšlyno žmonės“) autorius.

Stasys Domarkas (g. 1939) – dirigentas, ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Leonardo da Vinci (1452–1519) – italų renesanso genijus: tapytojas, skulptorius, architektas, inžinierius ir išradėjas.

Leonhard Euler (1707–1783) – genialus šveicarų matematikas ir fizikas, padėjęs pagrindus šiuolaikinei matematinei analizei.

Nikolajus Gumiliovas (1886–1921) – rusų poetas, akmeistas, keliautojas (buvęs Anos Achmatovos vyras).

Emma Watson (g. 1990) – britų aktorė, išgarsėjusi Hermionos Įkyrėlės vaidmeniu „Hario Poterio“ filmuose, aktyvistė.

Emma Thompson (g. 1959) – dukart „Oskaro“ laimėtoja, britų aktorė ir scenaristė („Protas ir jausmai“, „Tegyvuoja meilė“).

Claudia Cardinale (g. 1938) – italų kino ikoną, vaidinusi tokiuose šedevruose kaip „8½“ ir „Kartą Vakaruose“.

Seth Rogen (g. 1982) – kanadiečių komikas, aktorius ir režisierius („Kietakiaušiai“, „Pineapple Express“).

Luke Evans (g. 1979) – velsiečių aktorius, žinomas iš filmų „Hobitas“, „Gražuolė ir pabaisa“.

Maisie Williams (g. 1997) – britų aktorė, geriausiai žinoma kaip Arija Stark iš serialo „Sostų karai“.

Nikita Chruščiovas (1894–1971) – SSRS vadovas Šaltojo karo metais. Nors vertinamas kontroversiškai, jis inicijavo „atšilimo“ laikotarpį ir destalinizaciją.

Maištinga Siela

Filmas: "Meilė pagal iškvietimą" / "Good Luck to You, Leo Grande"

 Sveiki,

Kur nusifilmuoja britų aktorė Emma Thompson, tą filmą būtinai turiu pasižiūrėti, nes ji britų komedijos žanro (ir ne tik!) karalienė. Tokios energijos, sveiko proto ir humoro retas derinys, kuris išlaiko tą balansą, kurį atneša ir duoda savo kuriamoms veikėjoms. Gal dėl to pamaniau, kad neapsiriksiu, jog pažiūrėsiu su šia aktore naujausią jos komediją „Meilė pagal iškvietimą“ (angl. Good Luck to You, Leo Grande) (2022), nors filmas tikriausiai turėtųsi verstis „Sėkmės, Leo Grande“.

Trumpai apie pačią istoriją. Filmas pasakoja apie 55 metų amžiaus tikybos mokytoją Nensę, kuri po vyro mirties bando pratęsti savo gyvenimą, nors visą gyvenimą buvo konservatyvi, nepatyrė nė vieno orgazmo ir užaugino itin skirtingus bei lūkesčių nepateisinusius vaikus. Ji nusiperka sekso paslaugas už daug daug jaunesnio jaunuolio ir užsako viešbučio kambarį...

Tiesą sakant, filmas banalokų apsukų ir siužetine prasme nieko jame įspūdingo ar nenuspėjamo nerasite. Konservatyviai mokytojai reikia pralaužti ledus ir (kaip spėjau, taip įspėjau) reikia ne tiek sekso (nors ir to), kiek psichoterapijos. Praktiškai nesuklysite, jeigu iš šio filmo tikėsitės sudėtingų temų komedinio varianto. Tiek eskorto vaikinas, tiek mokytojos pokalbiai yra būtini, norint patirti malonumą, nes kitaip klientės laukia eilinis nusivylimas. Suprasti savo santykius su vyru, vaikais, savo pačios nusistatytais tabu tampa ilgų mokytojos ir eskorto santykių diskusija, kol pralaužius ledus pasiekiamas tiek dvasinis išsilaisvinimas, tiek orgazmas... Ir tai taip teisingai sukalta, kad kitokio filmo negalima tikėtis. Ar banalu? Taip, bet tai filme kažkaip vis tiek stebuklingai veikia!

Visgi stipriausias dalykas nebuvo Emmos Thompson savo nuogo kūno tyrinėjimas veidrodyje (drąsu ir savaime aktorei tikriausiai suveikė kaip psichoterapija!), bet pastebėjau, kad mano draugas nuolat striksėjo komentuodamas, kaip šiai aktorei reikia atsinaujinti, kokių plastinių, kad atrodytų kitaip... Nė velnio! Pats filmo turinys ir mintis sako, kad nustokime dairytis į stereotipus ir savęs nekęsti, nes tobulumo nėra, kaip nėra ir tobulo amžiaus išgyventi nuotykius! Emma Thompson vėl buvo nuostabi, nors filmas nenustebino ir netgi vietomis atrodė pernelyg pigus, hermetiškas, nufilmuotas viename viešbučio kambarėlyje, tačiau nemažai ką atperka neblogai sukalti literatūriniai dialogai, pedagogės ir žigolo pamokos, kurios tiesiogiai apeliuoja į patį žiūrovą: orgazmą, laisvę ir tikrą gyvenimą patirsime tik tada, kai išsivaduosime iš savo pačių susikurtų melo kalėjimo grotų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 78/10

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kruela" / "Cruella"

Sveiki,

Po antrosios karantino bangos daugelis kinomano tikriausiai jau svajoja ar bent jau suspėjo sugrįžti į kino sales ir pasižiūrėti ką nors nuotaikingo, kas leistų nupūsti per žiemą ir šaltą pavasarį dulkes nuo apkerpėjusios rutina kasdienybės. Vienas iš šių vėlyvo pavasario ir vasaros pradžios kino hitų, be jokios abejonės, bus Craig Gillespie režisuotas filmas „Kruela“ (angl. Cruella) (2021), kuris pasakoja priešistorę apie siaubūnę mados imperatorienę Kruelą, geriau žinoma kaip maniakę šunų medžiotoją kailiams iš juostos „101 dalmatinas“.

Holivudas jau kuris laikas atrodė truputį išsisėmęs. Vis sulaukdavome naujų modernesnių filmų versijų kaip antai „Gražuolė ir pabaisa“, „Pelenė“, „Raganos“. Arba bandymų visiškai iš šalies naujų interpretacijų ir moderniu stiliumi papasakoti, kad ir „Jonuko ir Grytutės“ istoriją, tačiau medžiaga, su kuria dirbo režisieriai buvo nebe nauja. Ką mes žinome apie Kruelą? Apie jos istoriją? Ogi beveik nieko, todėl filmo kūrėjams teko sukurti įtikinamą Kruelos praeities istoriją ir ji, sakyčiau, gana vykusiai pavyko.

Visgi filmo kūrėjai pasakodami apie Kruelą nestokoja ir žmogiškųjų faktorių. Kruela nėra apsėsta vien tik šunų kailių manija, šioje istorijoje ji ir našlaitė, o jos atsisakiusi motina tikra tironė. Valkataudama su savo draugais per dešimt metų ji įvaldo ne vieną apsukrumą, todėl yra ne tik vikri ir sumani, bet ir turi polinkį skoningai kurti rūbus.

Visgi, nepaisant viso to spalvingo įspūdžio ir likimo draskomo žmogaus, filmas labai literatūriškai pagal pasakos motyvus sudaigstytas. Čia turime itin paprastą, kone primityviais šabloniniais likimo pjūviais perteiktą keršto, meilės, nuskriaustos mergaitės tampomą gyvenimą, o tam perteikti pasirinkti visi tvarkingi istorijos pasakojimo segmentai, kulminacija ir atperkanti teisingumu atomazga, todėl nerasite čia kokių nors pamąstymų, ar už kadrų likusių interpretacijų. Visgi „Kruela“ atitiktų pasakos su „Savižudžių būrys“ elementais ir grimu miksą.

Žinoma, filmas „veža“ dėl pompastikos. O jau kokie rūbai! Spalvos! Tai pasigėrėjimo verti vaizdiniai, kuriuos paakstina dvi superinės aktorės – Emma Stone ir Emma Thompson. Jeigu Kruelą būtų galima lyginti su „Savižudžių būrio“ Harle Kvin, tai E. Thompson vaidmenį lyginčiau su Maryl Streep pasirodymu „Ir velnias dėvi Pradą“. Jų atlikti personažai charizmatiški, įsimenami, hiperbolizuoti, teatrališki ir šiam filmui, sakyčiau, labai tinkantys, nes visgi tai karikatūrinis žanras, kurio tikslas ekspresija ir visiems puikiai žinomi istorijos elementai. Lyg ir nieko naujo, lyg ir nieko išmoningo, tačiau kaip gerai žiūrisi!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 7.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paskutinės Kalėdos" / Lost Christmas"

Sveiki, skaitytojai,

Kai artėja svarbiausios metų šventės, kurias mėgsta tie, kurie net savo gimtadienio negali pakęsti, norisi kažko, kas pakeltų ūpą. Komedijos meistrą Paul Feig laikai vienu juokingiausių pastarųjų dešimtmečių komedijos žanro kūrėjo. Jau ko vertas jo kultinis serialas „Biuras“ ar tokie filmų hitai, nuo kurių plyšo skruostai „Dvi kulkos, vienas šūvis“ (2013), „Sunokusios pamergės“ (2011) ar „Ji – šnipė“ (2015). Vienas naujesnių režisieriaus darbų – duoklė kalėdinio kino tradicijai „Paskutinės Kalėdos“ (angl. Last Christmas) (2019), kurį įkvėpė labai garsus pop muzikos atlikėjas George Michael. Jo dainos nuolat skamba šiame filme, pagal jo „Last Christmas“ frazes ir sukurtas alternatyvus šio filmo siužetas, kurį parašė legendinė britų aktorė Emma Thompson. Beje, aktorė už scenarijaus rašymą yra pelniusi „Oskarą“, ji čia atlieka paliegusios depresyvios motinos iš buvusios Jugoslavijos vaidmenį.

 

Filmas absoliutus kalėdinis hitas, tik gal ne toks linksmas, kokio tikėjausi. Atsižvelgiant, kaip režisierius geba parodijuoti, šis filmas atrodo pernelyg sąžiningas ir holivudiškai dirbtinai nuoširdus – viso, ko reikia šeimai prie televizijos ekranų. Depresiją serganti, išgerianti ir į vienadienius sekso santykius linkusi veikėja, dirbanti kalėdinių suvenyrų parduotuvėje, susitinka azijietį vaikiną Tomą Vebsterį, tačiau jų santykiai klostosi kaip kokiame romantiškame Brodvėjaus miuzikle. Galiausiai tampa aišku, kad čia kažkas ne taip ir optimizmo nestokojantis vaikinas arba pats serga depresija, arba turi kažkokią labai didelę paslaptį... Viso filmo gražumas galiausiai yra finalinėje tiesos pateikime, kurią daugmaž jau galima numatyti įpusėjus filmui. Tai ne tas Happy End filmas, bet savotiškas stebuklingas kalėdinis apsireiškimas, kuris pakelia nuotaiką, gydo, verčia tiesiog švęsti gyvenimą, netgi tada, kai atrodo viskas prisvilę...

 

Filmo „Sostų karų“ žvaigždutė Emilia Clarke suvaidinta veikėja nepaprastai trapi, plačios šypsenos žmogus, tiesiog elfiško naivumo mergina, kuri, manau, daug kam suteiks džiaugsmo. Kai kurie dejuoja dėl „neteisingos“ pabaigos, bet negi viskas turi baigtis per Kalėdas tarsi pasakoje ir iš serijos „Vienas namuose“? Visgi tai standartais, klišėmis, perdėtu naivumu sukurtas filmas, toks, kokio ir norėjau!

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėlyvas vakaras" / "Late Night"

Sveiki,

Kaip pasiilgau komedijų! Tiesiog gero juoko ir tonuso kine, kai galima be priežasties juoktis. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau pradedu vertinti šį žanrą kaip gydomojo poveikio turintį kiną. Aišku, reiktų truputį susirūpinti turiniu, kad nesuplokštėtum kaip plekšnė, tačiau tai nutinka gana retai, nes komedija retas svečias. Paskutinįkart tikriausiai gerą komediją mačiau suomių filmą „Aurora“ (2019) Scanoramos festivalyje. Panašius gerus ir pozityvius jausmus sukėlė filmas „Vėlyvas vakaras“ (angl. Late Night) (2019), kurioje pasakojama apie TV šou vedėjos televizinės karjeros saulėlydį...

Iš tikrųjų siužetiškai filmas nėra įmantrus, jis remiasi klasikine Holivudine proporcija: populiarioje įmonėje įsidarbina kompetencijų neturinti darbuotoja, kuri dėl savo vidinės charizmos ir netakto pridaro iš pradžių sau bėdos, o vėliau išsprendžia visas problemas. Taip, filmas turi viską, ką turi visos „Bjauriojo ančiuko“, bjaurios asistentės istorijos. Kitą vertus, filmas labai priminė kultinę knygos ekranizaciją „Ir velnias dėvi Pradą“ (2006), kuriame Meryl Streep atliko gana analogišką Emmos Thompson vaidmenį – šiurkščios, savimi susirūpinusios ir su kitais prastais besielgiančios galingos moters tipažą. Antra vertus, Karetinos vaidmenį atlikusi E. Thompson kur kas atviresnė ir gyvesnė, kadangi ji siužetiškai gniuždoma, išaiškėja jos meilės romanai, jos netgi šiek tiek gaila...

Auksiniam gaubliui už šį vaidmenį nominuota Emma Thompson yra vienas iš tų rodiklių, kada gana vidutiniškoje ir kiek pabodusioje „ofisinio“ stiliaus komedijoje veikėjas gali „pražysti“ gyviau: kiek charizmatiškai perspaustas, tačiau būtent dėl to šarmingumo ir įdomus žiūrovui. Jau nekalbėsiu apie pozityvų filmo tonusą, apie tų juokelių efektingumą, nes šįkart esu dėl komedijos bado savo gyvenime itin šališkas, tačiau, kiek kalbėjau su pažįstamais, jiems ši komedija irgi žiūrėjosi gana neblogai. Žinoma, ne šedevras, bet tikrai ne prasčiausias reikalas kine.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trūkstama grandis" / "Missing Link"

Sveiki,

Dar vienas animacinis filmas visai šeimai „Trūkstama grandis“ (angl. Missing Link) (2019) pasakoja XIX amžių, mokslininkų ir tyrėjų revoliucionierių epochą, atmosferiškoje istorijoje bandoma išskleisti darvinišką istoriją apie aptiktą naują su žmogumi susietą didžiapėdžių rūšį. Dėmesio centre – egocentriškas ir ambicingas tyrėjas, kuris įsivelia į lažybas ir atvykęs į JAV be vargo sutinka vieną tokį didžiapėdį...

Tai tikrai nėra šių metų animacinis hitas. Esama iš tikrųjų labai žavių momentų, kuriuos mėgstu ir vaidybiniuose filmuose t. y. laikmečio epochos atributai, tiriamoji medžiaga, atradimai, mistiniai dalykai kaip antai Šambala, net filmo pradžioje rodomas Nesės pabaisos aptikimas ežere. Taip, tai atmosferiškai supažindinama su tos Viktorijos epochos mokslininkų aplinka, kurią jaunasis žiūrovas nesunkiai mokykloje gali susieti su pamokų medžiaga ir išplėsti bei įtvirtinti žinias, bet visumoje vis tiek veikia ne simboliai, bet nuotykių vyksmas, kuris tikriausiai ir tampa pažeidžiamiausia ir nuobodžiausia šio filmo dalimi. Viskas kine jau išbandyta, nuotykiai, meilės duetas, tykantys pavojai ir kiti niuansai nebejaudina, trūksta įmantresnių siužetinių vingių, gilesnės istorijos plėtotės...

Pavyzdžiui, filme „Koko“ viskas dar suveikia, tirštas meksikietiškos kultūros pertepimas per nuotykius patiriančius veikėjus dar jaudina, o „Trūkstamojoje grandyje“, atrodo, viskas daugiau ar mažiau praplaukia paviršutiniškai ir nebepalieka savito, įdomaus ir įvairesnių interpretacijos galimybių paliekančio animacinio filmo. Manau, niekas nesupyks, jeigu pasakysiu, jog pramogai šis filmas tinka, bet nieko neprarasite jo ir nepamatę.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karalius Lyras" / "King Lear"

Sveiki,

Šekspyras! Šekspyras! Šekspyras! Kiek spektaklių, kiek filmų, kiek improvizacijų ir interpretacijų dėl jo pjesių! Štai dar vienas britų mėginimas pateikti novatoriškai pjesę „Karalius Lyras“ (angl. King Lear) (2018), kuriame pasirodo auksinis britų aktorių elitas, kad vien dėl jų norisi šį filmą pamatyti, neskaitant to, kad jis ir sukritikuotas, ir jo IMDb reitingas nežiba puikiu rodikliu.

Istoriją apie pakvaišusį karalių Lyrą, kuris šiurkščiai elgiasi su dukromis, nebesuvokia adekvačiai savo veiksmų, – tikriausiai daugelis iš mūsų nors kiek girdėjo apie tai. Kaip šioji istorija atrodo naujausioje kino ekranizacijoje? Tiesą sakant, kiek nustebau, kad vietomis išlaikomas originalus Šekspyro pjesės tekstas ir vietomis aktorių monologai iš tikrųjų skamba kaip poezija, tačiau viskas tviska šiuolaikiškai – kostiumai, karinė technika, rūmai, pabėgėlių stovykla ir t. t. Ar reikia žinoti nors kiek šią pjesę, norint žiūrėti šį filmą? Nebūtina, tačiau įdomiau žiūrėti žinant.

Visgi nieko pernelyg išmoningo šiame filme nėra, nors turinys išlaikytas daugmaž pagal Šekspyro tekstą, įdomesnės interpretacijos filme nerasite, nes filmas arti klasikinio varianto. Gali pasirodyti, kad šiuolaikinio pasaulio atributika atrodo labai jau „žiauriai kietai“, tačiau tai ne pirmas kartas, kada Šekspyro pjesės „įvelkamos“ į šiuolaikinio pasaulio kontekstą, pavyzdžiui, 1999 metais J. Taymor pristatytas filmas „Titas“ pagal Šekspyro „Titas Andronikas“ (beje, ten taip pat pagrindinė vaidmenį atliko A. Hopkins) atrodo kur kas dinamiškesnis, originalesnis ir įdomesnis už šį variantą. „Karalius lyras“ teatralizuotas filmas, kur viskas labai sąlygota, bandoma seną išprotėjusio karaliaus tragediją asociatyviai sujungti su diktatoriška valdžia, kaip galia šiuolaikinės politikos eroje paverčią žmogų išprotėjusiu žudiku, kuris net savo dukterų nebemyli.

Žinoma, šio filmo pažibos yra garsūs britų aktoriai, kurie itin išraiškingai naudojasi suteiktais vaidmenimis, tačiau visų briliantas visgi yra Anthony Hopkins, kuris tiesiog maudosi šiame teatralizuotame bepročio vaidmenyje ir nustelbia net Emma Thompson, Emily Watson. Kai kurios scenos išties prikausto vien dėl aktorių, tačiau atsitokėjus tampa akivaizdu, kad filmo medžiaga ir jos pateikimas atrodo ganėtinai vidutiniškai.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Meilės punčas" / "The Love Punch"

Sveiki,

Amerikietiška komedija su pritrenkiamai talentinga britų aktore Emma Thompson „Meilės punčas“ (angl. The Love Punch) (2013), bet pats filmas toli gražu nėra pritrenkiantis filmas. Iš pažiūros atpažįstamas vienas prastesnių holivudinių komedijos braižų, papasakota istorija nekelia didelių sentimentų ir jausmų, nors kai kurios anekdotinės situacijos ir privers nusikvatoti, tačiau visumoje filmas ganėtinai plokščias ir lėkštas.

Pradėkime nuo to, kad Džemso Bondo berniukas Pierce Brosnan atrodo kaip sustabarėjusi teksasietiško sukirpimo šaknis, negyvas ir absoliučiai netalentingas. Ką daro E. Thompson, sunku pasakyti, nors ir žavi ir charizmatiška, tačiau lėkštumo prislėgtame filme atrodo šiek tiek senstelėjusi ir įsprausta į perdėtos komikės rėmus. Visumoje filmas kaip koks meilės kurortinis romanas, kuriame dalyvauja sena sutuoktinių pora, kadais išsiskyrusi, tačiau per nuotykius vėl ir vėl prisimenanti savo aistringą prigimtį. Visa filmo „filosofija“ ta, kad meilė ir nuotykiai, priartėjus prie pensijinio amžiaus gali atrodyti kur kas saldesni ir juokingesni, nei jaunystės metuose, jeigu tik tu neprarandi noro džiaugtis gyvenimu – tokių filmų, deja, esu matęs ne vieną ir ne du, tad jau tik prasidėjus, žinojau, kuo visa tai baigsis.

Brilianto vagystė, noras išsaugoti savo pensiją ir bendras išsiskyrusiosios poros tikslas jau pamirštamas, rodos, nuo pirmųjų akimirkų, nes kur kas smagiau visa tai planuoti ir organizuoti, nei gauti iš tikrųjų. Nors situacijos nuotaikingos, bet tiesmukos ir neoriginalios, nors aktoriai žinomi, bet jie rėmuose, nors filmo siužetas dinamiškas, tačiau realiai nuspėjamas ir klaikiai atpažįstamas, kad atrodo, jog filmą tiesiog užsakė, nes reikėjo užkimšti kažkuo kino pasiūlos repertuarą pagal jau lengvai atpažįstamą repertuarą. Taigi, tiek žinių.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb:5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gražuolė ir pabaisa" / "Beauty and the Beast"

Sveiki,

Tikriausiai viena pasakos laukiamiausių ekranizacijų buvo „Gražuolė ir pabaisa“ (Beauty and the Beast) (2017), kuri tikriausiai turėjo lenkti visas prieš tai buvusias kino ekranizacijas, o jų, pasirodo, būta pačių įvairiausių. Prieš keletą metų matėme prancūzų versiją, kuri labiau priminė siaubo trilerį ir atmosfera jos buvo kiek kitokia, kurioje jautėsi tikra paslaptinga meilė, o štai šioji amerikietiška paskutinė versija labiau pritaikyta plačiajam masei, ypač, jeigu jūs renkatės kokį nors šeimos vakarą, tai tokia filmo versija išties labai tiks, nes ji marga, spalvinga, žaisminga, daug techninių apgalvotų variantų ir, žinoma, Emma Watons, kuri labai patinka jauniesiems žiūrovams dar nuo Hario Poterio laikų.

Kuo ši pasakos versija skiriasi nuo kitų? Visų pirmiausia, išsigandau pirmųjų penkių minučių, nes tiesiog labai vargina dainuojantys aktoriai, o miuziklas apskritai ne mano žanras, tačiau ne viskas taip blogai, nes vėliau pasaka „įsivažiuoja“ ir galima jausti malonumą tiesiog prisiminant pasakų pasaulio taisykles. Filmas žaižaruoja pasakų pasaulio atmosfera, čia nestinga stebuklų, daug dėmesio skiriama rūmų dvariškiams, paverstiems daiktams, kurie tampa gražuolės pagalbininkais. Filmų kūrėjai saikingai šįkart naudojo humorą, nes stengėsi išlaikyti tarp rimtumo ir humoro pusiausvyrą ir, manau, jiems pavyko neblogai.

Jeigu man pačiam reiktų rinktis, kurią versiją žiūrėti antrąkart, tai tikriausiai rinkčiausi prancūzišką, kadangi ten kur kas daugiau mistikos, paslapties, mažiau „disnėjaus“ meilumo, kuris tiks mažiesiems. Nors prancūziška versija nesulaukė tiek gerų kritikų atsiliepimo, kiek šioji, tačiau manau, abi versijos yra pakankamai geros ir žiūrimos. Visgi žiūrėdami, galvokite, kad tai pramoginis filmas, skirtas įvairaus amžiaus tarpsnio žmonėms tiesiog praleisti laiką.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tėvo vardu" / "Vardan tėvo" / "In the Name of The Father"

Sveiki, kino mėgėjai, 

Apie istorinę šiaurės airių nesantaiką su britais sukurta begalės filmų ir kasmet jų vis pateikiama įvairesnių, įmantresnių su vis labiau šokiruojančiais biografiniais faktais. Vienas senesnių filmų šia tema – „Tėvo vardu“ kai kur verčiama kaip „Vardan tėvo“ (angl. In the Name of The Father) (1993) pasakoja apie neteisingai apkaltintus, sulaikytus ir vėliau nuteistus iki gyvos galvos jaunuolius, kurie neįvykdė išpuolio, tiesiog reikėjo, kad taptų atpirkimo ožiais. Filmas nominuotas septyniems „Oskarams“, manau, daugelį nepaliks abejingo ir sujaudins bei istoriškai galbūt praplės suvokimą apie kitus politinius kovos procesus pasaulyje.

Filmas prasideda kaip eilinis hipiškas vaizdelis apie vagiliaujančius jaunuolius, kurie nepaklūsta savo tėvams. Tiesą sakant, lyg ir nieko naujo nežadėtų iki to nelemto įvykio, kuris sugriauna šeimų gyvenimą. Žiūrint filmą, tiesiog sunku patikėti, kad toji britiška teisėsaugos sistema pavaizduota tiesmukai banaliai korumpuota, o ypač policija. Teismo procesai, parodymų davimai ir liudijimai labiau primena raganų teismą nei XX amžiaus antrosios pusės teismo eigą. Nors visiškai neabejoju, kad ir šiomis dienomis teisingumo kartais ne tik teisme nėra, bet ir „kai reikia“ taip pat surandami atpirkimo ožiai, turiu galvoje tuos teroristinius teismus... Iš esmės žiūrovas yra priverstas šia istorija piktintis, nepasitikėti teismų sistema ir tai, manau, yra gerai, kadangi netgi dienos šviesoje veisiasi kirmėlės ir teismas nėra šventovė, kuri neklysta. Pagrindinis herojus Džeris pasmerkiamas mažiausiai 30 metų kalėjimo ir ten praleidžia beveik 15 metų, kol galiausiai advokatė įrodo, jog visas tada buvęs teismas iš esmės buvo brutalių ir neteisėtų policijos veiksmų dangstymas.

Nors filmas smarkiai politizuotas ir jis lyg turėjo atkartoti realius faktus ir įvykius (kas iš dalies ir yra), bet akivaizdu, kad filmo kūrėjams buvo kur kas svarbiau atskleisti ne istorinį momentą, kiek žmogiškuosius šios situacijos faktorius, ypač neteisingumo gniuždomus tėvo ir sūnaus santykius. Emocionalus filmas su stipria istorine biografiška istorija ir puikiu Daniel Day-Lewis pasirodymu, kuris kine sukūręs ne vieną įsimintiną vaidmenį, šiuo metu kiek atsitraukęs nuo kino ilsisi. Šiaip ar taip, manu, filmas vertas pagyrų.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela