Rodomi pranešimai su žymėmis Luke Evans. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Luke Evans. Rodyti visus pranešimus

2026 m. balandžio 15 d., trečiadienis

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 15 d. – gimė Leonardas da Vinčis, nuskęsta "Titanikas", pasirodo pirmasis garsinis kinas, įkurta Pasaulio prekybos organizacija ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Lietuvoje svarbiausi įvykiai, įvykę balandžio 15 dieną.

1542 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas vedė Elžbietą Habsburgaitę, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I dukterį.

1590 m. – Karalius Žygimantas Vaza suteikė Kėdainiams Magdeburgo teises (savivaldą) ir herbą.

1920 m. – prasidėjo pirmieji Lietuvoje demokratiniai Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo kertinis valstybingumo įtvirtinimo etapas.

1921 m. – Kaune veiklą pradėjo Kredito bankas.

1989 m. – įkurta Lietuvos lenkų sąjunga.

1990 m. – Sovietų Sąjungos kariniai komisariatai Lietuvoje paskelbė priverstinį šaukimą į tarybinę armiją. Aukščiausioji Taryba paragino Lietuvos jaunuolius netarnauti okupacinėje kariuomenėje ir pažadėjo jiems teisinę apsaugą.

2006 m. – Seimas balandžio 15-ąją oficialiai įteisino kaip Kultūros dieną.

Svarbūs įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 15 dieną.

1912 m. – po vidurnakčio Šiaurės Atlante nuskendo „nepaskandinamas“ laineris „Titanikas“. Žuvo apie 1 500 žmonių.

1989 m. – Hilsboro stadiono tragedija Anglijoje: futbolo rungtynių metu dėl spūsties žuvo 97 sirgaliai.

2013 m. – Bostono maratono sprogdinimai: prie finišo linijos susprogdinus dvi bombas, žuvo 3 žmonės, šimtai buvo sužeisti.

2019 m. – didžiulis gaisras nusiaubė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris), sugriuvo jos smailė ir stogas.

1452 m. – gimė italų genijus Leonardo da Vinci. Būtent dėl jo gimtadienio balandžio 15-oji minima kaip Pasaulinė meno diena.

1707 m. – gimė Leonhard Euler, vienas iškiliausių visų laikų matematikų.

1923 m. – Niujorke pirmą kartą viešai pademonstruotas garsinis kinas.

1935 m. – Vašingtone pasirašytas Rericho paktas – pirmoji tarptautinė sutartis skirta kultūros vertybių apsaugai karo ir taikos metu.

1952 m. – Niujorko „Franklin Bank“ išdavė pirmąsias pasaulyje kreditines korteles.

1955 m. – Ilinojaus valstijoje (JAV) Ray Kroc atidarė pirmąjį „McDonald's“ restoraną pagal franšizę.

1994 m. – Maroke pasirašyta sutartis, kuria oficialiai įkurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Žymūs žmonės, gimę balandžio 15 dieną.

Neda Malūnavičiūtė (g. 1971) – džiazo vokalistė ir fleitininkė, viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos atstovių.

Edmundas Malūkas (g. 1945) – populiarus rašytojas, kriminalinių ir istorinių romanų (tokių kaip „Kraujo skonis“, „Šiukšlyno žmonės“) autorius.

Stasys Domarkas (g. 1939) – dirigentas, ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Leonardo da Vinci (1452–1519) – italų renesanso genijus: tapytojas, skulptorius, architektas, inžinierius ir išradėjas.

Leonhard Euler (1707–1783) – genialus šveicarų matematikas ir fizikas, padėjęs pagrindus šiuolaikinei matematinei analizei.

Nikolajus Gumiliovas (1886–1921) – rusų poetas, akmeistas, keliautojas (buvęs Anos Achmatovos vyras).

Emma Watson (g. 1990) – britų aktorė, išgarsėjusi Hermionos Įkyrėlės vaidmeniu „Hario Poterio“ filmuose, aktyvistė.

Emma Thompson (g. 1959) – dukart „Oskaro“ laimėtoja, britų aktorė ir scenaristė („Protas ir jausmai“, „Tegyvuoja meilė“).

Claudia Cardinale (g. 1938) – italų kino ikoną, vaidinusi tokiuose šedevruose kaip „8½“ ir „Kartą Vakaruose“.

Seth Rogen (g. 1982) – kanadiečių komikas, aktorius ir režisierius („Kietakiaušiai“, „Pineapple Express“).

Luke Evans (g. 1979) – velsiečių aktorius, žinomas iš filmų „Hobitas“, „Gražuolė ir pabaisa“.

Maisie Williams (g. 1997) – britų aktorė, geriausiai žinoma kaip Arija Stark iš serialo „Sostų karai“.

Nikita Chruščiovas (1894–1971) – SSRS vadovas Šaltojo karo metais. Nors vertinamas kontroversiškai, jis inicijavo „atšilimo“ laikotarpį ir destalinizaciją.


Maištinga Siela


2021 m. gegužės 18 d., antradienis

Filmas: "Mano angelas" / "Angel of Mine"

 Sveiki,

Pasiilgusiems mistinių trilerių, tikriausiai bet koks kino maistas su šiuo žanru yra skanus, todėl nusprendžiau pasižiūrėti Kim Farrant režisuotą filmą „Mano angelas“ (angl. Angel of Mine) (2019), kuris pasakoja apie moterį, kuri psichiškai įstrigusi jau daugel metų dėl savo dukters netekties. Moteris po reabilitacijos bando stotis ant kojų, bet netyčia pamačiusi vienos moters dukrelę įsikala į galvą, kad tai jos dukra, na, o tada ir prasideda toji didžiulė beprotybė: persekiojimas, spaudimas darbe, nesutarimai su buvusiu vyru, dėmesio stoka sūnui...

Šiame mistiniame trileryje, iš pradžių lyg ir įtraukiančiame pasakojime, išryškėja viena erzinanti ir atbukusi siužetinė linija, o kita – intriguojanti. Pripažinkime, kad filmų apie motinos skausmą ir beprotybę praradus vaiką yra tiek sukurta, kad net sunku apsakyti, koks turėtų būti filmas stiprus ir kiek jis turėtų būti kitoks, kad iš tikrųjų kalbėtų savitai ir kitoniškai. Taip, turime labai mėgstamą draminį siužetą, kone šabloną: po kūdikio netekties motinai pakrinka nervai, suyra santuoka. Kažkur skaičiau, kad beveik visos santuokos subyra praradus vaiką, nes šeimoje atsiveria bedugnė. Panašiai ir šiame pasakojime. Bet iš kitos pusės, galima žavėtis maniakišku motinos užsispyrėlišku tikėjimu, kad svetima mergytė yra jos dukra. Filmas lyg ir bando kalbėti apie motinos ir vaiko mistinį ryšį, netgi idealizuoti.

Žinoma, filmo finalas nenustebino, nors ir pozityvus, nors ir motinos naudai, visgi tai labai neįtikėtina istorija, labiau fantazija. Žinoma, šio filmo stipriausia pusė yra ne režisūra ir ne pats siužetas, kurį galėčiau įvardinti ganėtinai standartiniu ir pramoginiu trileriu, bet būtent pagrindinės aktorės Noomi Rapace pasirodymas, kuriai itin tinka tokie draminiai vaidmenys. Beveik net neabejoju, jeigu ši aktorė „užšoks“ ant tikrai talentingo režisieriaus ir gero bei įtaigaus scenarijaus, jai gresia absoliutus „Oskaras“. Deja, „Mano angelas“ filmas visomis kitomis savo sąrangos dalimis yra pernelyg vidutiniškas, kad būtų įsimenamas.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.4

 


Jūsų Maištinga Siela 


2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Filmas: "Ma" / "Ma"


Sveiki,

Siaubo trileris „Ma“ (angl. Ma) (2019) tikriausiai daugelį viliojo į kino teatrus patirti  tos įtampos, kurią žadėjo filmo anonsas, tačiau, kaip ir daugelis tokio žanro filmų, linkę mus apvilti, nuliūdinti, graužtis išmetus pinigus į balą... Amerikietiško komercinio stiliaus trilerio centre – apkūni veterinarijos darbuotoja, iš praeities turinti daugybę mokyklinių nuoskaudų, kurių iki šiolei negali pamiršti. Vakar kaip tik perskaičiau visai įdomų straipsnį, kad pažeminimas yra didžiausia žmogui psichologinė trauma, kuri dažnai priveda prie savižudybės ar noro kerštauti.

Keršto filme pagrindiniu smuiku griežia „Oskaru” įvertinta aktorė Octavia Spencer, kuri šiam vaidmeniui vėlei, atrodo, be didesnių pastangų atlieka sutrikusios, įskaudintos ir sadistiškai besielgiančios matronos vaidmenį. Visgi žvelgiant į filmo visumą, tą bandymą sukelti įtampą ir kartu nepadorų gėdos jausmą, kai suaugusi moteris girdo mokyklinio amžiaus jaunuolius, atrodo, išties veikia, tačiau jau nuo pat pradžių galima pasigesti įdomesnių ir gilesnių Ma elgesio analizės ir motyvų pateikimų. Viskas pusiau helovyninė pramoga: truputį nuotykis, truputį kraupu, o visa tai galėjo virsti išties į kažin kokį neblogą trilerį apie žmogų, kurį mokyklinės patyčios pavertė monstru. Paviršutiniu žvilgsniu, atrodo, kad taip ir yra, tačiau pramoginio žanro diskursas neleidžia išties būti pačia Ma, leidžia tik ja bodėtis, šlykštėtis, jausti nerimą, įtampą, bet neleidžia iki galo išgyventi jos patirties, kaip, pavyzdžiui, geba lengvai daryti europietiškasis kinas...

Filmas apie jaunuolių nebrendylų gaują, kurie gauna į kaulus nuo sadistės matronos, gal ir pritrauks ne vieną masinio kino žiūrovą, tačiau pasitenkinimo visumine istorija, kažin, ar paliks įsimintiną. Be pagrindinės aktorės natūros tikriausiai likusios filmo sudedamosios dalys bus pernelyg paviršutiniškos, labiau nuotykis siaubų kambarėlyje, kuriame tik atsainiai užgaunamos nagiukais psichologinės arfos stygos – na, nesuskamba gerai šioji muzika, nesuskamba...

Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 5.7


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis

Filmas: "Profesorius Marstonas ir Nuostabioji Moteris" / "Professor Marston and Wonder Women"


Sveiki,

Šiandien pasaulis vėl kraustosi iš proto dėl super herojės Nuostabiosios Moters. O jeigu ir nesikrausto, tai bent komercinis kinas visada tikisi, kad kraustosi. Iš užmaršties prikeltas komiksų personažas sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau retas, kuris galėtų daugiau papasakoti apie tai, kaip į rinką atėjo šis išgalvotas personažas.

Apie melo detektoriaus atsiradimą, apie Nuostabiosios Moters gimimą pasakoja amerikiečių biografinė drama „Profesorius Marstonas ir Nuostabioji Moteris“ (angl. Professor Marston and Wonder Women) (2017), dėl kurio paskutiniu metu alpsta mano pažįstami facebukiečiai. Nutariau neatsilikti ir pažiūrėti aš, dėl ko čia taip verta aikčioti.

Kaip ir daugelis biografinių holivudinių pasakojimų, taip ir šis, turi iš esmės tvarkingai surėdytą literatūrinę išraišką, kuri renkasi tą pačią perspektyvą – pasakoti biografinę istoriją, kurio centre būtinai savam laikmety nesuprastas herojus. Šiuokart keista poligaminė šeimynėlė apskritai paneigia viską, kas krikščioniška ir tai pateikta kaip delikatesas. Dėl moralinio lygmens man viskas aišku ir nieko čia šokiruojančio ar itin jaudinančio neįžvelgiau, ko jau nebūčiau matęs ir žinojęs. Tiesą sakant, pasigedau toje estetinėje visumoje, skirtoje masiniam žiūrovui gomurį tenkinti, nebent natūralumo. Daugelis scenų atrodo tiek susintetintos ir nebegyvos, kad veikiau primena teatrą, paviljone nufilmuotą pasakojimą. Tai iš esmės nieko blogo, juk tai Holivudas, bet kad pristigo ir novatoriškumo, ir kibirkšties. Kelios jausmingesnės scenos išties vertė suklusti, bet didžioji filmo dalis visgi slydo paviršutiniškai ir priminė begalę jau matytų filmų apie feministes, seksualinę revoliuciją ir kitus panašius išsilaisvinimo iš moralinių primestų štampų filmų.

Gražūs ir žinomi aktoriai savaime puošia filmą ir tik jam pasibaigus parodomos veikėjų tikrieji prototipai – šįkart nė iš tolo neprimena seksualaus ir patrauklaus filmo varianto, įtariu, kad ir pati istorija pernelyg numuilinta ir pritaikyta masiniam žiūrovui. Man asmeniškai filmas buvo įdomus tik dėl istorinių momentų, nes knietėjo sužinoti, kaip tame meilės trikampyje užgimė fetišistinė Nuostabioji Moteris. Regis, informaciją gavau, bet kas dėl pačių herojų asmeninio gyvenimo vingių, manęs toli gražu neįtikino ir čia aktoriai, kurie tikrai gerai pasirodė, nekalti, kalta, sakyčiau, tiesiog pasirinkta pasakojimo maniera ir perspektyva.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 68/1100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. birželio 8 d., ketvirtadienis

Filmas: "Gražuolė ir pabaisa" / "Beauty and the Beast"

Sveiki,

Tikriausiai viena pasakos laukiamiausių ekranizacijų buvo „Gražuolė ir pabaisa“ (Beauty and the Beast) (2017), kuri tikriausiai turėjo lenkti visas prieš tai buvusias kino ekranizacijas, o jų, pasirodo, būta pačių įvairiausių. Prieš keletą metų matėme prancūzų versiją, kuri labiau priminė siaubo trilerį ir atmosfera jos buvo kiek kitokia, kurioje jautėsi tikra paslaptinga meilė, o štai šioji amerikietiška paskutinė versija labiau pritaikyta plačiajam masei, ypač, jeigu jūs renkatės kokį nors šeimos vakarą, tai tokia filmo versija išties labai tiks, nes ji marga, spalvinga, žaisminga, daug techninių apgalvotų variantų ir, žinoma, Emma Watons, kuri labai patinka jauniesiems žiūrovams dar nuo Hario Poterio laikų.

Kuo ši pasakos versija skiriasi nuo kitų? Visų pirmiausia, išsigandau pirmųjų penkių minučių, nes tiesiog labai vargina dainuojantys aktoriai, o miuziklas apskritai ne mano žanras, tačiau ne viskas taip blogai, nes vėliau pasaka „įsivažiuoja“ ir galima jausti malonumą tiesiog prisiminant pasakų pasaulio taisykles. Filmas žaižaruoja pasakų pasaulio atmosfera, čia nestinga stebuklų, daug dėmesio skiriama rūmų dvariškiams, paverstiems daiktams, kurie tampa gražuolės pagalbininkais. Filmų kūrėjai saikingai šįkart naudojo humorą, nes stengėsi išlaikyti tarp rimtumo ir humoro pusiausvyrą ir, manau, jiems pavyko neblogai.

Jeigu man pačiam reiktų rinktis, kurią versiją žiūrėti antrąkart, tai tikriausiai rinkčiausi prancūzišką, kadangi ten kur kas daugiau mistikos, paslapties, mažiau „disnėjaus“ meilumo, kuris tiks mažiesiems. Nors prancūziška versija nesulaukė tiek gerų kritikų atsiliepimo, kiek šioji, tačiau manau, abi versijos yra pakankamai geros ir žiūrimos. Visgi žiūrėdami, galvokite, kad tai pramoginis filmas, skirtas įvairaus amžiaus tarpsnio žmonėms tiesiog praleisti laiką.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.5



Jūsų Maištinga Siela

2017 m. vasario 20 d., pirmadienis

Filmas: "Mergina traukiny" / "The Girl on the Train"



Sveiki, skaitytojai,

Labai ilgai atidėliojau šį filmą, nes kilo visokiausių abejonių prisiskaičius komentarų ir recenzijų. Tačiau norisi vis grįžti prie psichologinio trilerio žanro, kurį esu jau kuris laikas apleidęs. Gal dėl to tokiomis šviesiomis akimis sužiūrėjau filmą „Mergina traukiny“ (angl. Girl on the Train) (2016), kuris sulaukė gana nemenko dėmesio ir neaplenkė mūsų kino teatrų. Na, filmas ekranizacija pagal to paties romano pavadinimą, kurį turime išsivertę į lietuvių kalbą. Po šio filmo skaityti kūrinį jau tikrai niekada nebenorėsiu, nors gal knyga ir pranoksta.

Iš esmės filmas prasideda gana tipiškai, kaip koks trileris vaizduoja sumišusios alkoholikės sąmonę ir veiksmus, viskas sukarpoma ir klijuojama padrikai. Tai iš esmės erzina, nes jau galima numanyti visą eigą, tačiau viskas gana pateikiama suprantamai ir kažkur matytai: moteris negalėjusi susilaukti kūdikio lyg pamišėlė trinasi aplink buvusio vyro namus. Aišku, lauk nelaimės ir, aišku, lauk tai, kad alkoholikė vienaip ar kitaip kažką atkas ir bus teisi, o ja niekas nepatikės, nes ji ir taip puolęs angelas. Nors veiksmų ir atoveiksmių grandinė jau aiški po pusvalandžio, kažkodėl šį filmą žiūrėti buvo vis tiek įdomu, nes kiek siužetiškai „išmėsinėtas“ ir sukonstruotas pasakojimas toli gražu ne pats prasčiausias – čia tikriausiai reiktų dėkoti knygos autorei.

Be mįslės įminimo, kas būdinga trileriui, viena stipriausių filmo pusių, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo aktorės Emily Blunt vaidyba, kuri šįkart atlieka pagrindinį alkoholikės Reičel vaidmenį. Įtikinama vaidyba ir vidutiniškas siužetas apie kūdikių praradimus ir sąmonės aptemimus lyg ir jau kažkur tikrai regėta, bet tikriausiai buvau pernelyg išsiilgęs tokių dramų, tai vertinsiu filmą kiek aukštėliau nei galbūt būčiau vertinęs trilerių srauto grūstyje.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 48/100
IMDb: 6.6



Jūsų Maištinga Siela

2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Filmas: "Nemirtingieji" / "Immortals"




Sveiki,

Dar viena kažkada šiaip sau pražiopsota drama, pasakojanti apie antikinius mitus, buvo „Nemirtingieji“ (angl. Immortals) (2011). Kažkada filmą visgi stengiausi žiūrėti, bet po pusvalandžio išjungiau – nebegalėjau suvirškinti tos turinio tuštumos, kurią anuomet jaučiau. Gražūs kadrai, kur turinys gilus kaip Tartaro bedugnė. Visgi šiandien filmą pažiūrėjau iš naujo ir vertinu jau ne taip ir blogai. Visų pirma, manau, reikia suvokti žanrą ir pačių mitų pasakojimus, juose nėra kažin ko itin stulbinančio, dažniausiai koks nors Dzeuso sūnus kažkur apsilanko ir pelno tėvo prielankumą ir viskas. Ne išimtis ir pasakojimas apie Tesėją. 

Visgi filmas vietomis nuobodokas, norėjosi didesnės įtampos ir nepatogumo, daugiau ryžto eksperimentuoti su turiniu. Šįkart režisierius puikiai sužaidė vizualizacija, nes filmas estetiškas, prisodrintas Antikos didybės kadrų ir prabangos, kurios net šiais laikais reta, tačiau kartu žiūrovas supranta, kad tai nėra realybę atspindintis Antikos tikrovę. Netgi žemė, sukelti potvyniai yra išgalvoti, kaip ir pati mitologija, aiškinanti tam tikrus gamtos ir pasaulio sutvėrimo reiškinius. Šiaip didinga vizualinė pusė man labai patiko, bet ir vėlgi finalas šiek tiek nuviliantis, kažkaip tikėjausi daugiau iš įkalintų titanų ir grumtynių su dievais. Tai kokie gi tie Olimpo dievai, jeigu jie yra mirtingi? Labiau priminė man herojus su super galiomis, nors kostiumai buvo šaunūs.

Visgi filmą vertinu gana neblogai. Atsižvelgiant į turinį, režisieriui pavyko papasakoti graikų mitologijos pasakojimą, kažin ko itin neatskleisdamas herojų charakteriuose, tačiau skirdamas dideles kūrybines galias Antikos didybės proporcijoms perteikti, išėjo gana neprastas filmas su puikiai žinomais aktoriais, tokiais kaip Henry Cavill ir Mickey Rourke.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis:  46/100
IMDb: 6.1


Jūsų Maištinga Siela