Rodomi pranešimai su žymėmis Stephen Dorff. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Stephen Dorff. Rodyti visus pranešimus

2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Filmas: "Nemirtingieji" / "Immortals"




Sveiki,

Dar viena kažkada šiaip sau pražiopsota drama, pasakojanti apie antikinius mitus, buvo „Nemirtingieji“ (angl. Immortals) (2011). Kažkada filmą visgi stengiausi žiūrėti, bet po pusvalandžio išjungiau – nebegalėjau suvirškinti tos turinio tuštumos, kurią anuomet jaučiau. Gražūs kadrai, kur turinys gilus kaip Tartaro bedugnė. Visgi šiandien filmą pažiūrėjau iš naujo ir vertinu jau ne taip ir blogai. Visų pirma, manau, reikia suvokti žanrą ir pačių mitų pasakojimus, juose nėra kažin ko itin stulbinančio, dažniausiai koks nors Dzeuso sūnus kažkur apsilanko ir pelno tėvo prielankumą ir viskas. Ne išimtis ir pasakojimas apie Tesėją. 

Visgi filmas vietomis nuobodokas, norėjosi didesnės įtampos ir nepatogumo, daugiau ryžto eksperimentuoti su turiniu. Šįkart režisierius puikiai sužaidė vizualizacija, nes filmas estetiškas, prisodrintas Antikos didybės kadrų ir prabangos, kurios net šiais laikais reta, tačiau kartu žiūrovas supranta, kad tai nėra realybę atspindintis Antikos tikrovę. Netgi žemė, sukelti potvyniai yra išgalvoti, kaip ir pati mitologija, aiškinanti tam tikrus gamtos ir pasaulio sutvėrimo reiškinius. Šiaip didinga vizualinė pusė man labai patiko, bet ir vėlgi finalas šiek tiek nuviliantis, kažkaip tikėjausi daugiau iš įkalintų titanų ir grumtynių su dievais. Tai kokie gi tie Olimpo dievai, jeigu jie yra mirtingi? Labiau priminė man herojus su super galiomis, nors kostiumai buvo šaunūs.

Visgi filmą vertinu gana neblogai. Atsižvelgiant į turinį, režisieriui pavyko papasakoti graikų mitologijos pasakojimą, kažin ko itin neatskleisdamas herojų charakteriuose, tačiau skirdamas dideles kūrybines galias Antikos didybės proporcijoms perteikti, išėjo gana neprastas filmas su puikiai žinomais aktoriais, tokiais kaip Henry Cavill ir Mickey Rourke.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis:  46/100
IMDb: 6.1


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis

Filmas: "Kažkur tarp ten ir čia" / "Somewhere"



Sveiki visi,

Noriu pasidalyti įspūdžiais apie kol kas naujausią Sofijos Coppolos filmą „Kažkur tarp ten ir čia“ (Somewhere) (2010 m.). Na, tai paskutinis kol kas buvęs nematytas šios režisierės darbas, prieš tai matyti: „Jaunosios savižudės“, „Pasiklydę vertime“, „Marija Antuanetė“ padarė savotiškus įspūdžius – negaliu sakyti, kad labai sužavėjo, tačiau po filmo visada likdavo ir įdomu, ir kartu prėsku. „Kažkur tarp ten ir čia“ seansas prasidėjo prieš beveik metus, tačiau po 30 minučių ištvermės, nutraukiau, ir sakiau, kad tai kone pats prasčiausias režisierės darbas, bet po „Pasiklydusių vertime“ nutariau sugrįžti ir iš naujo sužiūrėti šį filmą, ir galiu pasakyti, lyg kas būtų man molį nuo akių prakrapštęs, nes mane visai tenkino tai, ką išvydau.

„Kažkur tarp ten ir čia“ tikrai nėra pats geriausias Coppolos darbas, sakyčiau, netgi prastesnė „Pasiklydusių vertime“ versija, per daug panašių detalių: personažai abiejų filmų yra aktoriai, išpaikę nuo turtų, yra be galo vieniši, liūdni, daug laiko filmuojama viešbučiuose – noriu pasakyti, kad detalės, kad ir kitokios, tačiau jos emociniu koloritu ir idėjine prasme yra beveik identiškos. Šiame filme man pasirodė, bent jau filmo pradžioje, per daug pažaista užtemptomis scenomis, kurios pakankamai buvo subalansuotos „Pasiklydę vertimuose“, šįkart be didesnės prasmės per daug ištęstos, tačiau filmas galiausiai įsivažiuoja ir nuotaikos, pasaulio tuštumos jausena, įvyniota į kasdienybės popierėlį, be didesnių šokiruojančių „tragedijų“ išties pavyko. Manau, Coppolai sekasi rašyti ir filmuoti tokio tipo siužetus, kai apie žmogaus skausmus pasakoma ne sukrėtimais, ne ryškiais kulminaciniais epizodais, tačiau eiliniu, liūdnu, melancholija permirkusia kasdienybe, lyg nieko nevyktų ir čia pat žmoguje vertųsi tuštumos ir beprasmybės bedugnės.

2013 metais pasirodys penktasis Coppolos filmas ir tikiuosi, kad režisierė imsis pagaliau naujos medžiagos, tačiau nerizikuos tokiems radikaliems pokyčiams, kaip tai buvo su „Marija Antuanete“, na, bet pagyvensime ir sužinosime. O šiaip šiuo filmu esu pakankamai patenkintas – žavūs aktoriai: didysis Elle Fanning debiutas pagrindiniame vaidmenyje, bei Stephen Droff, vaidmuo patrauklaus aktoriaus, tačiau visiško dvasios skurdžiaus. Jei paklaustumėt, apie ką filmas? Sunku būtų sukramtyti vienu paprastu sakiniu, vieniems jis bus tuščias ir apie nieką, nes nieko jame nevyksta, kitiems tai bus apie gyvenimo atkarpą, kai turi viską ir kartu neturi nieko, dar kitiems šis filmas bus apie materialiųjų turtų destrukcijos galią žmogaus dvasiai... Ir visi daugiau ar mažiau bus teisūs, tik klausimas, kaip patys priimsite šią juostą?

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 6.4


Jūsų Maištinga Siela