Filmas: "Nemirtingieji" / "Immortals"

Sveiki,

Dar viena kažkada šiaip sau pražiopsota drama, pasakojanti apie antikinius mitus, buvo „Nemirtingieji“ (angl. Immortals) (2011). Kažkada filmą visgi stengiausi žiūrėti, bet po pusvalandžio išjungiau – nebegalėjau suvirškinti tos turinio tuštumos, kurią anuomet jaučiau. Gražūs kadrai, kur turinys gilus kaip Tartaro bedugnė. Visgi šiandien filmą pažiūrėjau iš naujo ir vertinu jau ne taip ir blogai. Visų pirma, manau, reikia suvokti žanrą ir pačių mitų pasakojimus, juose nėra kažin ko itin stulbinančio, dažniausiai koks nors Dzeuso sūnus kažkur apsilanko ir pelno tėvo prielankumą ir viskas. Ne išimtis ir pasakojimas apie Tesėją. 

Visgi filmas vietomis nuobodokas, norėjosi didesnės įtampos ir nepatogumo, daugiau ryžto eksperimentuoti su turiniu. Šįkart režisierius puikiai sužaidė vizualizacija, nes filmas estetiškas, prisodrintas Antikos didybės kadrų ir prabangos, kurios net šiais laikais reta, tačiau kartu žiūrovas supranta, kad tai nėra realybę atspindintis Antikos tikrovę. Netgi žemė, sukelti potvyniai yra išgalvoti, kaip ir pati mitologija, aiškinanti tam tikrus gamtos ir pasaulio sutvėrimo reiškinius. Šiaip didinga vizualinė pusė man labai patiko, bet ir vėlgi finalas šiek tiek nuviliantis, kažkaip tikėjausi daugiau iš įkalintų titanų ir grumtynių su dievais. Tai kokie gi tie Olimpo dievai, jeigu jie yra mirtingi? Labiau priminė man herojus su super galiomis, nors kostiumai buvo šaunūs.

Visgi filmą vertinu gana neblogai. Atsižvelgiant į turinį, režisieriui pavyko papasakoti graikų mitologijos pasakojimą, kažin ko itin neatskleisdamas herojų charakteriuose, tačiau skirdamas dideles kūrybines galias Antikos didybės proporcijoms perteikti, išėjo gana neprastas filmas su puikiai žinomais aktoriais, tokiais kaip Henry Cavill ir Mickey Rourke.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis:  46/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija" / "Mirror, Mirror"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“ (Mirror, Mirror) (2012 m.). Kaip visada turiu į savo repertuarą įtraukti šeimyniško, fantastinio ir, tiesą sakant, nuobodaus. Galima pagalvoti, kad esu visai nusistatęs prieš pramoginio turinio filmus, o jų daug pas mane repertuare nėra, bet šįkart ėmiau ir pažiūrėjau, nes trailer‘is pasirodė šmaikštus, o ir teko prieš tai skaityti trumpą interviu su Džiulija Roberds (Julia Roberts) apie tai, kad ji baisiai nenorėjusi piktos pamotės ir raganos vaidmens, nes panašiuose, suprask, nesąmonėse nevaidina ir nenori prasidėti. Pasak aktorės, tik filmo režisierius įtikinėjimo dėkaa, ji nustojo „laužytis“ ir pabandė surizikuoti. Nors filmas skirtas visai šeimai, pati Roberts tikino, kad šio filmo savo dvyniams vaikams nerodysianti, nes jis neatitinka jos auklėjimo pobūdžio turinio. Ir iš tikro filmas galbūt ir skirtas „dideliems“ vaikams ir pramoginio Holivudinių pasakinių ekranizacijų mėgėjams.

Be jokios abejonės filme įvykiai interpretuojami gerokai kitaip nei pasakoje „Snieguolė ir septyni nykštukai“, prifarširuotas įvairiausios standartinio humoro „mėsomis“, kurios balansuoja tarp nuotykinio ir animacinio filmo briaunelių. Šiaip pasakysiu „nevyniodamas į jokią vatą“, kad per visą filmą sudomino tik kelios scenos ir piktoji ragana, kurios vaidmenį sukūrė Dž. Roberts, ji vienintelė man atrodė tokia „atsipūtusi“, charizmatiška ir įdomi, o jau apie Snieguolę ir jos apmokymus nykštukų sektoje geriau iš vis patylėsiu, kaip apie nuogą princą, kurį vargšą vertė nekartą po triusikais stovėti prieš kameras. Man kur kas labiau patiko filmas „Raudonkepuraitė“, kurį mačiau prieš metus su siaubo filmo elementais. Šis spalvingas, margas, pagal skonį šmaikštus filmas galbūt patiks pramoginio filmo mėgėjams, o galbūt ir tiems, kurie nori tik šiaip atsipūsti, prastumti valandas. Žiūrėjosi iš pradžių lyg ir įdomiai, tačiau po to filmas „užvilkino“ savo laiką ir pačią istoriją ir buvau bepradėjęs snūduriuoti, bet galų gale sulaukiau pabaigos, kuri mane šiek tiek nužudė – indiško Bolivudo šokiai karalystėje, kai blogoji ragana pranyko skradžiai žemės. To ir betrūko – reikėjo dar tik sarių ir paslaptingo gymio merginų. Dabar belieka tikėtis, kad kita versija „Snieguolė ir medžiotojas“, kuri jau atėjo į kino teatrus, bus kur kas geresnė.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bekraštė istorija" / "The Fall"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Bekraštė istorija“ (The Fall) (2006 m.) Kažkaip ilgą laiką voliojosi šis filmas mano kompiuteryje, vengiau žiūrėti fantastinę pasakaitę apie ligonio ir mergaitės kuriamą pasakojimą. Bet nebuvo iš serijos „kas veikti“, tai ėmiau ir pažiūrėjau... Koks įspūdis? Visų pirma, gražiai nufilmuota juosta, labai estetiška ir miela akiai. Tai pasakojimas apie vieną pirmųjų kaskadininkų, kuris dėl nelaimingos meilės ryžtąsi savižudybei ligoninėje, gražiomis pasakaitėmis jis prisijaukina mergaitę, kuri jam tiekia vaistus savižudybei...

Filmo pasakojimas daugiasluoksnis, nukeliantis mus į dvidešimto amžiaus pirmąją pusę ir kartu sumitindamas herojus, nukelia į egzotišką Indiją, kur vyksta pasakų motyvais paremti įvykiai, kurie realiai kaskadininkui jau seniai įvykę gyvenime. Na, iš tikro viskas gražu ir puiku, tačiau ypatingai manęs ši istorija nesužavėjo, nors ir puiki režisūra, neblogai suvyniotos ir supainiotos istorijos, tačiau tikriausiai tai ne mano žanro filmas, o gal pats nusiteikimas mane lydėjo per filmą? Sunku pasiaiškinti, tačiau istorija tikrai patiks daugeliui žiūrovų, o kas žino, galbūt ir sujaudins. Kai kurios scenos, kad ir pav. mergaitės operacija pavaizduota iš lėlių, tokį sprendimą jau esu matęs filme „Frida“. Iš pradžių mums atrodo, kad mergaitė Aleksandra ir yra centrinė pasakojimo figūra, nes ją nuolat rodo vaikščiojant su gipsu ir maldaujančią už tabletes papasakoti istorijos tęsinį (dievaži, šiuolaikinė „Tūkstantis ir viena naktis“ realizacija), tačiau istorija gimsta iš vyruko, kuris nebenori gyventi... Suaugusio žmogaus ir mažos mergaitės filosofijos sankirta sulydyta viename filme.

Skausmas gimdo gražias istorijas ir nebūtinai jos turi būti gražios ir su laiminga pabaiga. Filmo atomazga irgi netikėta – nelaimi niekas, nei pasakoje, nei XIX amžiaus realybėje. Gražūs kadrų perėjimai ir t.t. Apskritai labai nepriekaištinga režisūra, sakyčiau, visai vykęs filmas, tik gaila, kad jis taip ir neįstrigo į mane patį. O iš Jūsų nemažai dalei turėtų patikti toks filmo pasakojimo pobūdis ir sprendimas.

Mano įvertinimas: 7/10 
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela