Filmas: "Ponas Tolkinas" / "Tolkienas" / "Tolkien"

 

Sveiki,

 

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nebūtų girdėjęs „Žiedų valdovo“ – vieni labiau šią pasakojimo epopėją žino kaip „Oskarais“ apipiltą ekranizaciją, dar kiti kaip literatūros kūrinį. Pirmąkart „Hobito“ serijos knyga originalo kalba pasirodė 1937 metais ir ją parašė britų rašytojas Tolkienas ir tik daug vėliau pasirodė ekranizacijos. Iš tikrųjų Tolkien praplėtė fantastikos literatūros žanrą, sukūrė savitą mistinį viduramžių epocha ir legendomis bei mistinėmis būtybėmis paremtą pasaulį. Tiesa, filmas ne apie „Hobito“ sukūrimą, bet apie rašytojo gyvenimą „Ponas Tolkinas“ (angl. Tolkien) (2019).

 

Filme pasakojama, kaip dar būdamas paaugliu Tolkienas su motina ir jaunėliu broliu išsikrausto į naujus namus. Išgyvenęs tėvo netektį, Tolkienas netrukus praranda ir motiną, tačiau bažnyčios tarnai suranda jam ir broliukui naujus globėjus, ten jis susipažįsta su kita globotine ir jai jaučia simpatiją. Filme vaizduojami jo jaunystės metai, kaip jis mokėsi berniukų mokykloje ir ten susirado draugų, netrukus jis tampa ambicingu studentu, tačiau ateina Pirmasis pasaulinis karas ir Tolkienas pašaukiamas karo tarnybon. Iš tikrųjų sekdami Tolkieno gyvenimo jaunystės vingiais tikrieji tolikinistai gali lengvai surasti priežastis, kurios turėjo įtakos „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ atsiradimui.

 

Ypač ryškūs kino kūrėjo užmojai pavaizduoti Pirmojo pasaulinio karo fronto judėjimą, purviną mūšio laiką, kuriame Tolkienui tarsi vaidenasi busimų knygų personažai. Bet akylesnis žiūrovas supranta, kad šis filmas nelabai ką bendro turi su realiai egzistavusiu Tolkienu, išskyrus tam tikrus biografinius štrichus. Atsiprašau, Tolkieno regėjimai karo susišaudyme tikrai nėra tikri, o romantiniai susitikimai su būsima žmona taip pat atrodo telenovelės tipažo pasakojimai, kurie realiame gyvenime buvo kur kas sudėtingesni. Jeigu atvirai, iš Tolkino gyvenimo padarytas dar vienas pramoginis kino kūrinys, jo gyvenimo ir kūrybos priežasčių interpretacija, kuri nesistengia ir neturi menkiausio tikslo realistiškai perteikti Tolkieno gyvenimo užkulisių. Pagrindinį vaidmenį sukūrė gerai žinomas Nicholas Hoult, tačiau be jo tikriausiai šiame filme nelabai ką ir buvo žiūrėti. Taip, kadrai spalvingi, po Viktorijos epochos atsigaunanti britų visuomenė, dekoracija, manieros, tačiau visumoje filmas dekoratyvus ir dirbtinis konstruktas įtikti tolkienistams ir, tiesą sakant, Tolkieno gyvenimas pasirodė tiesiog nuobodus, matytas, neišgrynintas, literatūriškai nudailintas ir tiesiog... pavaizduotas be aistros. Nė velnio nepatikėjau šiuo filmu, tačiau tiems, kurie nori susipažinti tik su esminiais Tolkieno gyvenimo faktais, manau, filmas tiks, bet tikriausiai nedaugiau.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Su meile, Rouze" / "Love, Rosie"

Sveiki,

Vienas labiausiai patinkančių kino žanrų lietuviams be jokios abejonės yra romantinė komedija – tiesa, jau nebepamenu, kad tokį filmą žiūrėjau, bet tikrai pamenu, kad braukdavau ašaras ir žliumdavau, nors ir žinojau, kad viskas pasibaigs pagal vieną ir tą pačią formuluotę: ilgai ir laimingai. Nusprendžiau prisiminti tas gražias akimirkas ir pažiūrėti daug kam patikusį, bet iš esmės kino kritikų šiaip sau įvertintą filmą „Su meile, Rouze“ (angl. Love, Rosie) (2014), kuris vėlgi sukurtas pagal tokio pat pavadinimo romantinę knygą.

Tai pasakojimas apie labai jauną motiną, kuri susipažįsta su gražuoliuku, tačiau šis jai  pripudruoja ir atseit pamiršta (tarp kitko) pasakyti, kad jau turi užmezgęs santykius. Moteris jaučia trūkumą, nes ji jau turi vaikų, vyrukas raukosi bijodamas palikti nėščią naująją žmoną, bet abu jaučiasi vienas be kito nelaimingi. Žodžiu, siužetas eilinė muilo opera ir kuo gi skiriasi šis filmas nuo kitų, kuriuose vaidina gražūs aktoriais? Jeigu neskaitysime to fakto, kad pagrindinę veikėja per jauna būti mama ir tai iš dalies keičia situacijas, sakyčiau, filmas absoliučiai sausas ir nieko neišsiskiriantis. Dar vienas filmas su tokia pat romantiškai nuteikiančia atmosfera, su dar nostalgiškai veikiančiu garso takeliu, ryškiomis spalvomis ir, žinoma, tobulai atrodančiais seksualiais aktoriais, kad filmas tampa vien tik pramoginiu reginiu, kuris negali pasiūlyti daugiau nei prieš dešimt ar penkiolika metų sukurtų panašių filmų eilėje apie tą patį.

Tiesa, filmas patiks ką tik išsiskyrusiems, į depresiją linkusiems žmonėms, kurie smarkiai išgyvena skyrybas, nes būtent tokie filmai smarkiai paveikia emocionaliai, nes veikia asociatyviai, tačiau gero kino mėgėjai drąsiai gali šį filmą „prašokti“.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Anglų kalbos mokytoja" / "The English Teacher"

Sveiki,

Gana menko biudžeto filmas „Anglų kalbos mokytoja“ (angl. The English Teacher) (2013) pavyko prisišaukti tokio ryškumo Holivudo žvaigždę kaip Julianne Moore ir tai buvo tikriausiai vienintelė priežastis, dėl ko leidausi į šio filmo seansą. Tiesą sakant, tikėjausi visai kitokio filmo, tikėjausi kažko panašaus į „Skandalo užrašai“, juodos ir tamsios gana nepadorios erotinės dramos, kurioje demonstruojami gana vyresnės mokytojos ir mokinio seksualinis romanas... Bet nieko panašaus! Filmas priminė labiau komediją, nei tikrą dramą. Anglų kalbos mokytoja Linda, kurią suvaidino puikioji J. Moore, buvo vaizduojama kaip klasikinė anglų kalbos mokytoja – senmergė ir įsimylėjusi savo darbą bei mokinių rašinius...

Komedija su dramos žiupsneliais filmą visgi pateikia kaip pramogą, lengvą, šiek tiek su nepriklausomo kino skoniu ir su pastangomis nutolti nuo įprastos Holivudinės komedijos. Žinote, kažkiek netgi priminė kitą „pedagoginę komediją“ pavadinimu „Vaizdai ir žodžiai“ – apie dailės mokytojos ir literatūros mokytojo konkurenciją, tik „Vaizdai ir žodžiai“ buvo nepalyginamai geresnis variantas, juokingesnis ir aistringesnis, o štai „Anglų kalbos mokytoja“ visgi susižiūrėjo ganėtina drungnai. Taip, aktoriai geri, žinomi, žavūs, tačiau pats scenarijus pasirodė irgi pernelyg drungnas, pernelyg pedagogiškas, pernelyg su tipiškais personažais, pernelyg su šabloniška užduotimi, žodžiais ir sprendimais „įsūdytais“ personažuose. Pasigedau iš paties filmo parako, įdomesnės idėjos ir velniai žino ko... Taip, filmą galima tikrai puikiai žiūrėti, bet po tuo lengvumu istorija povandeninė šiaip sau praplaukė. Liko tik drungnos nuotaikos, drungni personažai, drungna intriga ir istorija. Šiaip ar taip filmui trūko troškimo sujaudinti ir permesti per ekraną kažką žiūrovui, bet nepaisant to, nesigailiu žiūrėjęs. Tik jau ne į Julianne Moore.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirties įrankiai: Kaulų miestas" / "The Mortal Instruments: City of Bones"

Sveiki,

Trumpai apie filmą „Mirties įrankiai: Kaulų miestas“ (angl. The Mortal isntruments: City of Bones) (2013), kurį galėjote išvysti ir Lietuvos kino teatruose. Na, filmas yra viena iš tų populiariųjų knygų serijos ekranizacijų – po Hario Poterio epopėjos nebestebina, kad sagos tampa labai dažnu ir populiariu žanru ne tik literatūroje, bet ir kine. Lyg ir nieko čia blogo, būna ir taip, kad po pirmos dalies nesėkmės – saga „užlūžta“ ir ji miršta, niekas nebeekranizuoja, tačiau „Mirties įrankių“ sagą visgi dar pamatysime.

Iš esmės iš šio filmo tikrai nieko gero nesitikėjau, tiesiog norėjosi vakarą praleisti lengvai, kad ekrane rodytųsi kokie nors vaizdo efektai, kas nors klyktų, o dar kažkas krapštytų nosį. Prieisiu iškart prie vertinimo, nes rašyti tokiam filmui kažkokias analizės – bergždžias reikalas. Tai populiarusis kinas, pataikaujantis žiūrovams, nesistengiantis improvizuoti, laikomasi kiek įmanoma visų sagoms būdingų kino šablonų. Čia gražūs specialieji efektai – o kada jie būna blogi? Aišku, turinys skurdokas, bet įtariu dėl to, kad ir pati knyga nėra koks nors šedevras, o dar viena „stebuklinga“ produkcija paaugliams paralyžiuoti. Iš esmės siužetas gana nuspėjamas, šabloniškas ir net vietomis naivus, ypač finalinės scenos. Galima pasidžiaugti populiariais Holivudo aktoriais, tais pačiais efektais, tačiau kažko tikėtis – neverta.

Žinoma, filmas nėra visiška katastrofa, netgi jį galima laikyti vidutiniu, kuris pagal tam tikras taisykles patiks neišrankiam pramoginio kino žiūrovui. Manęs nenuvylė, o vietomis net buvo iš tikrųjų smagu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 33/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija" / "Mirror, Mirror"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“ (Mirror, Mirror) (2012 m.). Kaip visada turiu į savo repertuarą įtraukti šeimyniško, fantastinio ir, tiesą sakant, nuobodaus. Galima pagalvoti, kad esu visai nusistatęs prieš pramoginio turinio filmus, o jų daug pas mane repertuare nėra, bet šįkart ėmiau ir pažiūrėjau, nes trailer‘is pasirodė šmaikštus, o ir teko prieš tai skaityti trumpą interviu su Džiulija Roberds (Julia Roberts) apie tai, kad ji baisiai nenorėjusi piktos pamotės ir raganos vaidmens, nes panašiuose, suprask, nesąmonėse nevaidina ir nenori prasidėti. Pasak aktorės, tik filmo režisierius įtikinėjimo dėkaa, ji nustojo „laužytis“ ir pabandė surizikuoti. Nors filmas skirtas visai šeimai, pati Roberts tikino, kad šio filmo savo dvyniams vaikams nerodysianti, nes jis neatitinka jos auklėjimo pobūdžio turinio. Ir iš tikro filmas galbūt ir skirtas „dideliems“ vaikams ir pramoginio Holivudinių pasakinių ekranizacijų mėgėjams.

Be jokios abejonės filme įvykiai interpretuojami gerokai kitaip nei pasakoje „Snieguolė ir septyni nykštukai“, prifarširuotas įvairiausios standartinio humoro „mėsomis“, kurios balansuoja tarp nuotykinio ir animacinio filmo briaunelių. Šiaip pasakysiu „nevyniodamas į jokią vatą“, kad per visą filmą sudomino tik kelios scenos ir piktoji ragana, kurios vaidmenį sukūrė Dž. Roberts, ji vienintelė man atrodė tokia „atsipūtusi“, charizmatiška ir įdomi, o jau apie Snieguolę ir jos apmokymus nykštukų sektoje geriau iš vis patylėsiu, kaip apie nuogą princą, kurį vargšą vertė nekartą po triusikais stovėti prieš kameras. Man kur kas labiau patiko filmas „Raudonkepuraitė“, kurį mačiau prieš metus su siaubo filmo elementais. Šis spalvingas, margas, pagal skonį šmaikštus filmas galbūt patiks pramoginio filmo mėgėjams, o galbūt ir tiems, kurie nori tik šiaip atsipūsti, prastumti valandas. Žiūrėjosi iš pradžių lyg ir įdomiai, tačiau po to filmas „užvilkino“ savo laiką ir pačią istoriją ir buvau bepradėjęs snūduriuoti, bet galų gale sulaukiau pabaigos, kuri mane šiek tiek nužudė – indiško Bolivudo šokiai karalystėje, kai blogoji ragana pranyko skradžiai žemės. To ir betrūko – reikėjo dar tik sarių ir paslaptingo gymio merginų. Dabar belieka tikėtis, kad kita versija „Snieguolė ir medžiotojas“, kuri jau atėjo į kino teatrus, bus kur kas geresnė.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nematoma pusė" / "The Blind Side"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nematoma pusė“ (The Blind Side) (2009 m.). Trumpas grįžimas prie amerikietiškų filmų iš karinių tematikos filmų srauto. Taigi Sandra Bullock ir jos vaidmuo įvertintas Oskaru filme „Nematoma pusė“. Kiek kartų vis ketindavau pažiūrėti šį filmą ir jau galvojau, kad bus niekaip nepavyks, tai subtitrai neveikia, tai dar šis, anas... Žinot, kaip būna, bet pagaliau pavyko. Iš tikro pradėsiu dėl Oskaro kritikos, nes nesuprantu, už ką Sandra Bullock gavo šį apdovanojimą? Taip, aktorė šauni, charizmatiška, talentinga, įdomi ir šis jos vaidmuo buvo visai neblogas, bet Oskarui... man pritrūko paties personažo charakteristikos, nes tokių vaidmenų begalės ir dar geresnių, kurie primena socialinės šokos globėją, pvz.: filmas „Meilutė“ man buvo šiuo atžvilgiu geresnis ir siužetu, ir vaidyba.

Šiaip filmas „Nematoma pusė“ visai geras savo mintimi ir realizacija. Skvarbi, visiems suprantama idėja – juodaodis dičkis drimba atkakliai įtikėjęs nauja šeima ima kopti karjeros laiptais sporte. Sunkus juodaodžių gyvenimas kvartale, narkomanė motina ir t.t. – visi prieskoniui sukelti žiūrovui gailestį. Įdomiausia tai, kad visi šie personažai realiai egzistuoja ir gyvenime, štai kodėl Sandra Bullock nusišviesino plaukus, būtent šiam vaidmeniui – kad atitiktų prototipą gyvenime. Šiaip buvo vietų, kuriose net graudino – tai žmonių gerumas, nuolankumas, atkaklumas, kurio galbūt man pačiam dabar gyvenime taip trūksta. Juk tokie filmai gerina pasaulį, ar taip nemanote? Patiko man šis filmas, patiko ir Sandra, ir siužetas...

Gvildenamos socialinės problemos ir abejojama žmogaus gerumu – tai viena labiausiai jaudinančių filmo ašių, o kita – paties žmogaus įtikėjimas savo paties jėgomis. Lyg ir nieko naujo nenorima pasakyti, tačiau vis tiek tai kaskart pakelia žmogaus dvasią, žiūrint tokius filmus. Rekomenduoju visiems, be jokio išskirtinumo.

Mano vertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 7.7 

 

Jūsų Maištinga Siela