Filmas: "Ponas Tolkinas" / "Tolkienas" / "Tolkien"

 

Sveiki,

 

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nebūtų girdėjęs „Žiedų valdovo“ – vieni labiau šią pasakojimo epopėją žino kaip „Oskarais“ apipiltą ekranizaciją, dar kiti kaip literatūros kūrinį. Pirmąkart „Hobito“ serijos knyga originalo kalba pasirodė 1937 metais ir ją parašė britų rašytojas Tolkienas ir tik daug vėliau pasirodė ekranizacijos. Iš tikrųjų Tolkien praplėtė fantastikos literatūros žanrą, sukūrė savitą mistinį viduramžių epocha ir legendomis bei mistinėmis būtybėmis paremtą pasaulį. Tiesa, filmas ne apie „Hobito“ sukūrimą, bet apie rašytojo gyvenimą „Ponas Tolkinas“ (angl. Tolkien) (2019).

 

Filme pasakojama, kaip dar būdamas paaugliu Tolkienas su motina ir jaunėliu broliu išsikrausto į naujus namus. Išgyvenęs tėvo netektį, Tolkienas netrukus praranda ir motiną, tačiau bažnyčios tarnai suranda jam ir broliukui naujus globėjus, ten jis susipažįsta su kita globotine ir jai jaučia simpatiją. Filme vaizduojami jo jaunystės metai, kaip jis mokėsi berniukų mokykloje ir ten susirado draugų, netrukus jis tampa ambicingu studentu, tačiau ateina Pirmasis pasaulinis karas ir Tolkienas pašaukiamas karo tarnybon. Iš tikrųjų sekdami Tolkieno gyvenimo jaunystės vingiais tikrieji tolikinistai gali lengvai surasti priežastis, kurios turėjo įtakos „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ atsiradimui.

 

Ypač ryškūs kino kūrėjo užmojai pavaizduoti Pirmojo pasaulinio karo fronto judėjimą, purviną mūšio laiką, kuriame Tolkienui tarsi vaidenasi busimų knygų personažai. Bet akylesnis žiūrovas supranta, kad šis filmas nelabai ką bendro turi su realiai egzistavusiu Tolkienu, išskyrus tam tikrus biografinius štrichus. Atsiprašau, Tolkieno regėjimai karo susišaudyme tikrai nėra tikri, o romantiniai susitikimai su būsima žmona taip pat atrodo telenovelės tipažo pasakojimai, kurie realiame gyvenime buvo kur kas sudėtingesni. Jeigu atvirai, iš Tolkino gyvenimo padarytas dar vienas pramoginis kino kūrinys, jo gyvenimo ir kūrybos priežasčių interpretacija, kuri nesistengia ir neturi menkiausio tikslo realistiškai perteikti Tolkieno gyvenimo užkulisių. Pagrindinį vaidmenį sukūrė gerai žinomas Nicholas Hoult, tačiau be jo tikriausiai šiame filme nelabai ką ir buvo žiūrėti. Taip, kadrai spalvingi, po Viktorijos epochos atsigaunanti britų visuomenė, dekoracija, manieros, tačiau visumoje filmas dekoratyvus ir dirbtinis konstruktas įtikti tolkienistams ir, tiesą sakant, Tolkieno gyvenimas pasirodė tiesiog nuobodus, matytas, neišgrynintas, literatūriškai nudailintas ir tiesiog... pavaizduotas be aistros. Nė velnio nepatikėjau šiuo filmu, tačiau tiems, kurie nori susipažinti tik su esminiais Tolkieno gyvenimo faktais, manau, filmas tiks, bet tikriausiai nedaugiau.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tomas iš Suomijos" / "Tom of Finland"

Sveiki,

Sunkiai įtikimą istoriją bandė papasakoti suomių režisierius Dome Karukoski, sukūręs biografinę juostą „Tomas iš Suomijos“ (angl. Tom of Finland) (2017), kuris atstovauja Suomijai kaip geriausias užsienio šalių filmas į „Oskarus“. Po slapyvardžiu „Tomas iš Suomijos“ slepiasi realiai egzistavęs suomių menininkas Touko Valio Laaksonen (1920-1991), kuris išgyvenęs Antrąjį pasaulinį karą savo menu paveikė ne tik gėjų ir lesbiečių kultūrą, bet praktiškai buvo vienas iš novatorių suformavusių LGBT įvaizdį pasaulyje – smarkiai fetišistinį ir atvirai seksualinį.

Filme „Tomas iš Suomijos“ pasakojama nuo veikėjo dalyvavimo pasauliniame kare iki jo mirties 1991 metais. Filmas momentalus ir sukurtas kruopščiai pagal holivudinę manierą, todėl ypač tinka masinio kino žiūrovams. Ne viskas, kas tinka masėms yra pigu ir nyku, šis filmas taip pat yra vienas iš išimčių. Suomija be galo didžiuojasi šiuo menininku, net yra išleidusi pašto ženklų su autoriaus darbų fragmentais, kas Lietuvoje tikriausiai būtų net gėda ir net uždrausta. Įsivaizduojate Lietuvą reprezentuojantį pašto ženklą su fetišistine gėjų simbolika? Apsaugok Marijos žemelės šventuosius, tačiau filmas visgi neaplenkė Lietuvos ir kino teatras „Pasaka“, palaikydamas LGBT švietėjišką veiklą, filmą visgi parodė, sukviesdamas žinomus LGBT narius ir juos palaikančią Vilniaus bohemą.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad filmas nepatogus tik tiems, kurie save „stato“ į mačistinius ar religinių dogmų stereotipinius rėmus, kurie nuo vaikystės žino, kuo dera šlykštėtis, o kuo ne. Filme nemažai erotinių scenų, hipiškų ir LGBT bendruomenei būdingų „palaidų“ gyvenimo būdo vazdinių, kurie gali jautrią lietuvišką širdį daužyti į pasipiktinimo šipulius, tačiau filmas ne vien edukacinis ir meninis kūrinys, liudijantis neįtikėtinai kažkada konservatyvią buvusią Suomiją, kada už vakarojimą su vyrais galėjai gauti karcerio, bet byloja ir apie engiamas plačiosios visuomenės seksualinių mažumų likimus, mažumas, gyvenančias savo gyvenimą šiaip jau iš pirmo žvilgsnio sunormatyvintoje visuomenėje.

Fragmentas iš T. V. Laaksonen kūrybos LGBT tema.

Protingesnis ir įžvalgesnis žiūrovas visoje šioje meno ir seksualinės revoliucijos įvairovės kontekste pamatys žmonių, kurie negali sukurti heteroseksualios, vadinamosios „tradicinės šeimos“ fiziškai, todėl savo nerealizuotą meilę jie nukreipė į kūną, į tokį keistai palaidą gyvenimą, nes gi kažkur plačiosios visuomenės atstumtą save tenka realizuoti. Kaip tai padaryti, jeigu ne per kūną, nes religinis pasaulis, politika ir kas tik nori, šiuos LGBT žmones buvo atstūmę.

Filmas įtraukiantis, jame nemažai siužetinės įtampos, tačiau kažin kokio stebuklo nesitikėkite, režisūrinė išmonė kryptingai veikia biografinės reprezentacijos fronte nei pasakojant iš gelmės apie Tomo asmenybę. Nepaisant visko, filmas man patiko ir didaktinė reprezentacija nė kiek neerzino, o holivudinė maniera netgi padėjo „nueiti“ su herojumi nuo karo zonos iki karštų Kalifornijos krantų. Tiesą sakant, nepamenu filmo (išskyrus kelis apie dizainerius), kurių menas būtų pastatęs ir suformavęs ištisos visuomenės kultūrinį pagrindą ir padėjęs išreikšti seksualine prasme šitaip atvirai.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela