Rodomi pranešimai su žymėmis John Lee Hancock. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis John Lee Hancock. Rodyti visus pranešimus

2014 m. gegužės 18 d., sekmadienis

Filmas: "Išgelbėti poną Benksą" / "Saving Mr. Banks"




Sveiki, kino mėgėjai,

Teko pamatyti dar vieną filmą. Šįkart „Išgelbėti poną Benksą“ (angl. Saving Mr. Banks) (2013). Filmas sulaukė ne tik palankių žiūrovų vertinimų, bet ir kino kritikų atsiliepimų. Emma Thopson, kuri buvo anų metų atradimas kine, mane inspiravo nedelsiant pažiūrėti jos naujausią darbą, kuris įvertintinas prestižiškiausiomis nominacijomis – tarp jų ir pretendentė į „Oskarus“. Na, E. Thopson jau labai seniai nebuvo sulaukusi tokių puikių įvertinimų – 1992 ir 1995 metais pelnyti „Oskarai“ kažkaip ilgai leido ją išstumti iš favoričių sąrašų, bet aktorė, regis, išgyvena tikrą kūrybos renesansą ir tikina, kad pagaliau jaučiasi suaugusi, nors neseniai aktorei sukako 55 metai! Kita priežastis – talentingasis Tom Hanks, apie kurį tikriausiai ir nebereikia nieko sakyti, viskas ir taip aišku.

Šie abu talentingi aktoriai įkūnijo realiai egzistavusius menininkus – Pamelą Trevers ir Voltą Disnėjų. Filmas sukurtas pagal tikrus faktus, išlikusius įrašus, aistringai kuriamas aikštingas P. Trevers charakteris ir pasaulis, kuris ne iškart galbūt mane sužavėjo, tačiau po seanso visgi nepaliko abejingo ir kartu su personažu braukiau ištryškusią ašarą. Filmas kažko visgi turi. Pasakojimas nors ir lengvokas, primena Hholivudinę manierą – garso takelis, emocija, grimas, tinkami žodžiai, tonacija – viskas pagal tam tikrą schemą, kuri, rodos, nebegali nustebinti, tačiau dėka išvystyto scenarijaus, gero aktorinio meistriškumo filmas staiga tampa gyvybingas, stilingas, nuoširdus, nors ir „disnėjiškas“. Skaudi Pamelos Trevor vaikystė, tėvo mirtis susieta su kūriniu „Merė Popins“ ekranizacijos sunkumais, atskleidžia sudėtingą rašytojos vidinį pasaulį, skaudulius, kuri ši asmenybė nenorėjo pripažinti ir atiduoti visuomenei sulesti it maitą.

Filmas man patiko, nors pirmąją jo valandą gal kiek ir buvau nusivylęs, nes tikėjausi kažko geresnio iš pačios biografijos, bet vėliau tiesiog viskas sugulė, tapo savaime išspręstu reikalu. Labai patiko scena, kada V. Disnėjus atskrenda į Londoną pas Pamelą Trevers ir per atvirą pokalbį įvyksta didžiulis dvasinis sprogimas, atvirumo minutėlės prie arbatos puodelio, kai skilinėja visos kaukės – jau vien dėl šito verta žiūrėti šį filmą.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.6


Jūsų Maištinga Siela

2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Filmas: "Nematoma pusė" / "The Blind Side"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nematoma pusė“ (The Blind Side) (2009 m.). Trumpas grįžimas prie amerikietiškų filmų iš karinių tematikos filmų srauto. Taigi Sandra Bullock ir jos vaidmuo įvertintas Oskaru filme „Nematoma pusė“. Kiek kartų vis ketindavau pažiūrėti šį filmą ir jau galvojau, kad bus niekaip nepavyks, tai subtitrai neveikia, tai dar šis, anas... Žinot, kaip būna, bet pagaliau pavyko. Iš tikro pradėsiu dėl Oskaro kritikos, nes nesuprantu, už ką Sandra Bullock gavo šį apdovanojimą? Taip, aktorė šauni, charizmatiška, talentinga, įdomi ir šis jos vaidmuo buvo visai neblogas, bet Oskarui... man pritrūko paties personažo charakteristikos, nes tokių vaidmenų begalės ir dar geresnių, kurie primena socialinės šokos globėją, pvz.: filmas „Meilutė“ man buvo šiuo atžvilgiu geresnis ir siužetu, ir vaidyba.

Šiaip filmas „Nematoma pusė“ visai geras savo mintimi ir realizacija. Skvarbi, visiems suprantama idėja – juodaodis dičkis drimba atkakliai įtikėjęs nauja šeima ima kopti karjeros laiptais sporte. Sunkus juodaodžių gyvenimas kvartale, narkomanė motina ir t.t. – visi prieskoniui sukelti žiūrovui gailestį. Įdomiausia tai, kad visi šie personažai realiai egzistuoja ir gyvenime, štai kodėl Sandra Bullock nusišviesino plaukus, būtent šiam vaidmeniui – kad atitiktų prototipą gyvenime. Šiaip buvo vietų, kuriose net graudino – tai žmonių gerumas, nuolankumas, atkaklumas, kurio galbūt man pačiam dabar gyvenime taip trūksta. Juk tokie filmai gerina pasaulį, ar taip nemanote? Patiko man šis filmas, patiko ir Sandra, ir siužetas...

Gvildenamos socialinės problemos ir abejojama žmogaus gerumu – tai viena labiausiai jaudinančių filmo ašių, o kita – paties žmogaus įtikėjimas savo paties jėgomis. Lyg ir nieko naujo nenorima pasakyti, tačiau vis tiek tai kaskart pakelia žmogaus dvasią, žiūrint tokius filmus. Rekomenduoju visiems, be jokio išskirtinumo.

Mano vertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 7.7 


 
Jūsų Maištinga Siela