Filmas: "Ma" / "Ma"

Sveiki,

Siaubo trileris „Ma“ (angl. Ma) (2019) tikriausiai daugelį viliojo į kino teatrus patirti  tos įtampos, kurią žadėjo filmo anonsas, tačiau, kaip ir daugelis tokio žanro filmų, linkę mus apvilti, nuliūdinti, graužtis išmetus pinigus į balą... Amerikietiško komercinio stiliaus trilerio centre – apkūni veterinarijos darbuotoja, iš praeities turinti daugybę mokyklinių nuoskaudų, kurių iki šiolei negali pamiršti. Vakar kaip tik perskaičiau visai įdomų straipsnį, kad pažeminimas yra didžiausia žmogui psichologinė trauma, kuri dažnai priveda prie savižudybės ar noro kerštauti.

Keršto filme pagrindiniu smuiku griežia „Oskaru” įvertinta aktorė Octavia Spencer, kuri šiam vaidmeniui vėlei, atrodo, be didesnių pastangų atlieka sutrikusios, įskaudintos ir sadistiškai besielgiančios matronos vaidmenį. Visgi žvelgiant į filmo visumą, tą bandymą sukelti įtampą ir kartu nepadorų gėdos jausmą, kai suaugusi moteris girdo mokyklinio amžiaus jaunuolius, atrodo, išties veikia, tačiau jau nuo pat pradžių galima pasigesti įdomesnių ir gilesnių Ma elgesio analizės ir motyvų pateikimų. Viskas pusiau helovyninė pramoga: truputį nuotykis, truputį kraupu, o visa tai galėjo virsti išties į kažin kokį neblogą trilerį apie žmogų, kurį mokyklinės patyčios pavertė monstru. Paviršutiniu žvilgsniu, atrodo, kad taip ir yra, tačiau pramoginio žanro diskursas neleidžia išties būti pačia Ma, leidžia tik ja bodėtis, šlykštėtis, jausti nerimą, įtampą, bet neleidžia iki galo išgyventi jos patirties, kaip, pavyzdžiui, geba lengvai daryti europietiškasis kinas...

Filmas apie jaunuolių nebrendylų gaują, kurie gauna į kaulus nuo sadistės matronos, gal ir pritrauks ne vieną masinio kino žiūrovą, tačiau pasitenkinimo visumine istorija, kažin, ar paliks įsimintiną. Be pagrindinės aktorės natūros tikriausiai likusios filmo sudedamosios dalys bus pernelyg paviršutiniškos, labiau nuotykis siaubų kambarėlyje, kuriame tik atsainiai užgaunamos nagiukais psichologinės arfos stygos – na, nesuskamba gerai šioji muzika, nesuskamba...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Darvino apdovanojimai" / "The Darwin Adwards"

Sveiki,

Ko galima tikėtis iš filmo, kuriame vaidina mano mėgstama Winona Ryder? Dvejopų rezultatų: filmas arba geras, arba visiška nesąmonė. Niekada nesi apsaugotas dėl filmo turinio, netgi jei aktorius garsėja ir puikiais projektais. Panašiai nutiko su filmu su iškalbingu pavadinimu „Darvino apdovanojimai“ (angl. The Darwin Adwards) (2006), kuris tikriausiai buvo vienas labiausiai nejuokingiausių komedijų per pastarąjį pusmetį. 

Filmo idėjos gana šmaikščios: pagrindiniai veikėjai, vadovaudamiesi tikimybių nelaimių teorijomis, gyvena detektyvinį gyvenimą ir jį taiko asmeniniame gyvenime. Dokumentiniu braižu filmuojama juosta pasakoja totalių nevykėlių istorijas ir šmaikščias (netgi visai išmoningas!) nelaimingas situacijas. Būtent tik dėl tų netikėtų situacijų ir pagrindinio veikėjų versijų galima šį filmą dar palaikyti originaliu ir šiek tiek kitokių nuo lėkštų amerikietiškų nesąmonių, tačiau realizacija ir vaidyba... Dieve tu brangus! Filmas absoliutus pigumas, atrodo, kad režisierius sukvietė savo pažįstamą „chebrytę“ ir per kelias dienas nufilmavo anekdotines situacijas ir sukalė šį nejuokingą filmą. Filmo idėja pasilaidojo po itin nekokybišku režisūrine tinginyste, gal net ne tinginyste, o absoliučiu talento neturėjimu. Situacijos su filmo operatoriumi – nejuokingos, kai kurie juokeliai labai pigūs ir jau matyti, primena „Vienas namuose“ parodiją, komedijinė pora stereotipinė, o montažas – apsaugok tu, Dieve! 

Vienintelis filmo pliusas aktorių pora, kuri įmesta kaip vištos tarp skiedrynų, beprasmiškai bando kažką nuveikti. Kapstosi su režisieriaus nevidono nevykusiu žiūros tašku. Filmas prastas absoliučiai visomis prasmėmis. Tiesiog net gėda kam nors rekomenduoti.

Mano įvertinimas: 2/10

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Baimės iškyšulys" / "Cape Fear"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pristatyti ir pasidalyti vienu senu trileriu, kurį režisavo daugybės mums žinomų filmų režisierius Martin Scorsese. Šįkart jo kino juosta „Baimės iškyšulys“ (angl. Cape Fear) (1991). Na, tai antroji romano ekranizacija, pirmoji buvo pastatyta 1962 ir yra laiko net dar geresniu filmu už šį. Bet manęs nestebina, pirmieji pastatymai dažniausiai laikomi klasika ir turi praeiti nemaža laiko, kol antrieji pastatymai irgi tampa klasika.

Nežinau, kaip ten su 1962 metų versija, bet šioji man tiko ir labai patiko. Ir vėl trileris, ir vėl mane įtraukė ir užbūrė. Regis, senieji trileriai išties turi nepaprasto šarmo. Po S. Kingo ekranizacijos „Mizerė“, kurią mačiau aną savaitę, maniau, kad labai ilgai nematysiu įtempto trilerio. Klydau, senasis kinas sugrįžta į mano ekranus ir nebepaleidžia.

Tikroji „Baimės iškyšulio“ seanso priežastis tapo Jessica Lange, su kuria pradėjau žiūrėti praktiškai visus kino filmus. Na, nepakartojama aktorė, kuri per ne vieną karjeros dešimtmetį paliko puikių vaidmenų, o kiek dar jų man laukia prieš akis. Jessica Lange drąsiai galima statyti lygiaverte aktore šalia Meryl Streep! Nors šis jos vaidmuo filme nebuvo kažkuo itin ryškus bei išskirtinis, bet tikrai man tiko ir patiko, užteko žinoti, kad tai ji. Patiko ir Robert de Niro, nors jis nėra mano mėgstamų aktorių sąrašuose – turiu jam kažkokią metafizinę antipatiją, bet tenka pripažinti, kad tai puikus ir talentingas aktorius, nors ir ne mano tipažo. Filme pasirodo ir Nick Nolte bei jaunoji Juliette Lewis, kuri gavo „Oskaro“ nominaciją už šį vaidmenį, kaip ir Robert de Niro.

 Kadras iš filmo "Baimės iškyšulys".

Žodžiu, puikus aktorių derinys, dar iki šios dienos neišmirusių ir aistringai besifilmuojančių visokiuose filmuose. „Baimės iškyšulys“ turi kažkokio prieskonio, blogo nujautimo, persekiojimo, manipuliacijos ir daug puikiu siužetinių niuansų, kurie leidžia filmu mėgautis tarsi skaniais ledais. Kai kada filmas, ypač finalinės scenos laive, man priminė amerikietiškus komiksus, tačiau tai nesutrukdė žiūrėti ir mėgautis. Manau, kad senas geras kinas išliks dar ilgai žiūrimas. Vien dėl tokių filmų kaip „Baimės iškyšulys“.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų įvertinimas: 73/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeimos albumas: Rugpjūtis" / "August: Osage County"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti ne taip seniai per Lietuvos kino teatrus persiritusią kino juostą „Šeimos albumas: Rugpjūtis“ (angl. August: Osage Country) (2013). Išties laukiau šio filmo labai seniai ir pirmai pasitaikiusiai progai nusprendžiau, kad jau laikas. Išties filmas nustebino, nors kažką panašaus ir derėjo tikėtis.

Visų pirma reiktų paminėti puikų siužetą – mane visada jaudina šeimyninės dramos, o ši nuostabi dar ir tuo, kad tai daugiavaikės šeimos albumas, kuriame visi personažai daugiau ar mažiau sužeisti, suluošinti gyvenimo nesėkmių, neištikimybės, netgi persipynusio incesto atvejo. Tai viena iš tų dramų, kurias galėtume pavadinti aukščiausiomis dramos briliantais, kada viskas joje dera. Filme pasirodo puikus aktorių kolektyvas, kuriems suteikiama galimybe parodyti savo aktorinį meistriškumą, kas paskutiniu metu vis rečiau ir rečiau suteikiama garsiems Holivudo aktoriams, kurių vaidybą užgožia veiksmas ir specialieji efektai. Žinoma, režisierius naudojasi labiausiai dviem aktoriais – nuostabiąja Meryl Streep ir vis rečiau kine bepasirodančia Julia Roberts. Abi aktorės už pasirodymą šiame filme gavo po „Oskaro“ statulėlės nominaciją ir, manau, nebe pagrindo, nes jų vaidyba išties įtikina, jaudina ir priverčia mirkčioti. Ypač nuostabi filme yra Meryl Streep – tikra „Oskarų“ veteranė, kuri pasirodo filmo pradžioje su vėžio iškankintu veidu ir tiesiog tą akimirką jau prarandi bet kokį realybės poveikį ir įsitrauki dėka šios puikios aktorės į filmą nuo pirmųjų akimirkų. Ne ką prasčiau pasirodė ir kitos ryškios žvaigždės – Evan McGregor, Chris Cooper, Margo Martindale ir kt. 

Kadras iš filmo "Šeimos albumas: Rugpjūtis".

Apskritai aktoriams neturiu jokių priekaištų, kaip neturiu jokių priekaištų ir režisieriui, scenarijui. Labai patiko ir filmo aplinka – kažkur karštame vienkiemyje, kur namai kvepia senatve ir tuo pačiu vaikystės prisiminimais, nuostabi filmo atmosfera, jaukus kiemas, kuriame motina ir trys seserys naktį, po žvaigždėmis, geria vyną, pykstasi ir tokiu būdu išreiškia viena kitai rūpestį – geras jausmas. Įdomu, kokioje valstijoje tai nufilmuota, nes iš esmės man priminė kitą filmą apie šeimos tragediją – „Kas graužia Gilbertą Greipą“ (1993), kurį rekomenduočiau visiems, kam patiko ir ši juosta. Apskritai esu labai patenkintas šiuo filmu ir nepagailėsiu aukštų ir puikių balų.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Isteriškas aklumas" / "Hysterical Blindness"

Sveiki, kino mėgėjai, 

Jau labai seniai troškau pamatyti filmą „Isteriškas aklumas“ (angl. Hysterical Blindness) (2002) – filmas gana retas egzempliorius net interneto vandenyne. Filmą režisavo indų kilmės režisierė Mira Nair, kuri labiau žinoma kaip „Amelija“ (2009) ir „Tuštybės mugė“ (2004) kūrėja. Tai televizinis filmas, už kurį 2003 metais Uma Thurman gavo „Auksinį gaublį“ ir tai buvo kone viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nusprendžiau pažiūrėti šį filmą.

„Isteriškas aklumas“ – tai pasakojimas apie 1980-ųjų motiną ir dukrą, kurios visokiausiais įmanomais būdais ieško prieraišumo ir meilės su vyrais. Deja, tenka dažniausiai nusivilti, ypač jaunesniajai Debei, kuri per skaudžias patirtis patiria atstūmimą ir vienatvę. Filmas nėra labai įspūdingas, tačiau jis man patiko, paliko įspūdi 9 dešimtmečio dainų skambesys, šukuosenos, rūbai, kitaip sakant, visa devinto dešimtmečio energetika. Apie šį filmą galėčiau pasakyti, kad tai yra 9 dešimtmečio neišsipildžiusių vilčių matrica, kuri apgaubia moteris. Taip, filmas gana moteriškas, tačiau tuo jis dar įdomesnis, nes per viltis ir naivumą veriasi skaudžios per patiklumą atsiveriančios patirtys.

Tai nedidelio biudžeto filmas, kuris žymi Umos Thurman karjeroje motinystės atostogų pabaigą, nes būtent 1998-2002 jis filmavosi tik nedidelio biudžeto juostose, kurios vis vien paliko ryškų įspaudą aktorės karjeroje. Šiaip filmą vertinu tikrai palankiai, neturiu didesnių pretenzijų nei aktoriams, nei režisieriai – viskas čia vyko kryptingai, su idėja, pakankamai subtiliai, nešokiruojant, tačiau atskleidžiant esmingas moterų pasaulio kerteles. „Isteriškas aklumas“ – tai moterų apakimas, nenorint matyti tikrosios padėties, o įprotis gyventi viltimis ir svajonėmis, lūkesčiais tampa toks sunkus, kad šis aklumas tampa tiesiog isteriškas, nepermušamas.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb:6.5

Anonsas:

 Uma Thurman gauna "Auksinį gaublį":

Jūsų Maištinga Siela