Filmas: "Svarbiausia nepakenk" / "...First Do No Harm"

Sveiki,

Dar vienas filmas su Meryl Streep tikriausiai niekam nepakenktų, ypač jeigu esate šios aktorės gerbėjai kaip aš. Drama „Svarbiausia nepakenk“ (angl. First Do No Harm) (1997) yra televizinis filmas, sukurtas remiantis tikra istorija apie epilepsijos traukulių kamuojamą mažą berniuką, dėl kurio ima kovoti viena amerikiečių šeima, bandydama išgelbėti sūnui gyvybę...

Nesu tikras, ar filmas geras kaip meninė juosta, tačiau beveik neabejoju, kad edukacinę funkciją jis atliko kuo puikiausiai, ypač tiems, kurie su epilepsija yra susidūrę realiai. Neslėpkime, filmas lyg užsakymas, sukurtas šviesti žmones. Gale filmo M. Streep balsu įgarsinta tekstinė žinutė su adresais tik paliudija, kad aktorė veikiau prisidėjo prie labdaringos akcijos, nei rimto vaidybinio filmo kūrimo. Visgi M. Streep pelnė „Emmy“ nominaciją. Mažabiudžetis filmas parodo medicininės rinkos standartais grįstą verslumą, slepiama informacija apie veiksmingus gydymo būdus gali pražudyti ne tik šią vaizduojamą šeimą, bet ir milijonus gyventojų – ką jau seniai kalba įvairūs nepriklausomi dokumentiniai filmai apie farmacijos rinką. Epilepsijos gydymas badavimo dieta, dėl kurio pasveiko tūkstančiai žmonių, sukrėtė ne vieną, tačiau pasaulyje dar iki šiol gydoma itin sunkiais būdais...

Filmas absoliučiai vidutiniškas, jaudina drama ganėtinai menkai, nes vaizdavimo būdai šabloniški, dialogai sukalti švietėjiškai, terminai kartojami aktorių lūpomis taip, kad juos išmoktų pats žiūrovas. Visais atžvilgiais tai itin vidutiniškas filmas, net jeigu jame pasirodė M. Streep. Nepaisant visko, pati istorija gana ašaringa ir graudinanti – verta pamatyti nors vieną sykį gyvenime, kad sužinotume, kokios ligos tyko pasaulyje, tačiau kaip meniniam filmui šiai juostai mano vertinimas būtų netgi prastas, tačiau yra kaip yra.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Suteršta garbė" / "Suteršta reputacija" / "The Human Stain"

Sveiki, kino žiūrovai,

„Suteršta garbė“, dar kai kur tiesiog verčiama kaip „Suteršta reputacija“ (angl. The Human Stain) (2003) yra, sakyčiau, Robert Benton daugiau ar mažiau vykusi knygos ekranizacija. Robert Benton nėra produktyvus režisierius, žinau jį iš tikriausiai jo geriausio darbo – „Kramer prieš Kramerį“ (1979) ir galiu pasakyti, kad jis nėra tas režisierius, kuris gali užvaldyti bet kurį kinomaną, bent jau su „Suteršta garbe“ – filmas, sakyčiau, tarp gero ir vidutiniško filmo, nors jame pasirodo tokios kino legendos kaip Nicole Kidman ir Anthony Hopkins.

Būtent dėl šių puikiųjų aktorių ir ryžausi žiūrėti filmą. Na, esu iš esmės beveik patenkintas filmu. Vėlgi – filmo sunki ir klampiai užtęsta pradžia. Tikiu, kad knygoje visa tai atrodo kiek kitaip, tačiau filme pirmasis pusvalandis gana tuštokas – pagrindinis personažas, kurį vaidina A. Hopkins netenka universitete darbo, ant jo rankų miršta žmona ir jis sugeria su kūrybinio peno ieškančiu rašytoju, truputį prisimena jaunas dienas. Tiesą sakant, norėjosi man išjungti, nes nieko įdomaus nepamačiau, o A. Hopkins tiesiog buvo žavus, bet filme jam beliko tik teliūskuoti iki kol nepasirodė N. Kidman kuriamas purvinos moters personažas, kuri po lova laiko sudegusių vaikų pelenus ir laukia, kol ją primuš jos buvęs vyras...

Tik dėl N. Kidman personažo man asmeniškai filmas tapo įdomus – įdomi sulaukėjusios ir sužeistos moters psichologizacija, jos neprisileidimas jausmų ir kartu begalinis švelnumo noras verčia ja elgtis retkarčiais įžūliai ir brutaliai, tačiau senukas tai supranta. Aišku, čia nėra itin aštraus trilerio, viską veikia žmogaus psichika ir tiesiog paprastas noras būti visiems laimingiems. Labai įdomus N. Kidman personažas iškėlė šį filmą į paviršių. Įdomus ir netikėtas Ed Harris pasirodymas, labai patiko ir „Kalėjimo bėglių“ žvaigždės Wentworth Miller pasirodymas. Visai gražiai pradžios vilkinimas pasiteisino filmo finale, apie kitos rasės pagrindinio personažo tapatybę.

Visgi, sakyčiau, kad ši drama, taip, veikiau drama, nei trileris, yra visai neblogas ir žiūrėti įdomiai tikrai galima.

Mano įvertinimams: 7/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šeimos albumas: Rugpjūtis" / "August: Osage County"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti ne taip seniai per Lietuvos kino teatrus persiritusią kino juostą „Šeimos albumas: Rugpjūtis“ (angl. August: Osage Country) (2013). Išties laukiau šio filmo labai seniai ir pirmai pasitaikiusiai progai nusprendžiau, kad jau laikas. Išties filmas nustebino, nors kažką panašaus ir derėjo tikėtis.

Visų pirma reiktų paminėti puikų siužetą – mane visada jaudina šeimyninės dramos, o ši nuostabi dar ir tuo, kad tai daugiavaikės šeimos albumas, kuriame visi personažai daugiau ar mažiau sužeisti, suluošinti gyvenimo nesėkmių, neištikimybės, netgi persipynusio incesto atvejo. Tai viena iš tų dramų, kurias galėtume pavadinti aukščiausiomis dramos briliantais, kada viskas joje dera. Filme pasirodo puikus aktorių kolektyvas, kuriems suteikiama galimybe parodyti savo aktorinį meistriškumą, kas paskutiniu metu vis rečiau ir rečiau suteikiama garsiems Holivudo aktoriams, kurių vaidybą užgožia veiksmas ir specialieji efektai. Žinoma, režisierius naudojasi labiausiai dviem aktoriais – nuostabiąja Meryl Streep ir vis rečiau kine bepasirodančia Julia Roberts. Abi aktorės už pasirodymą šiame filme gavo po „Oskaro“ statulėlės nominaciją ir, manau, nebe pagrindo, nes jų vaidyba išties įtikina, jaudina ir priverčia mirkčioti. Ypač nuostabi filme yra Meryl Streep – tikra „Oskarų“ veteranė, kuri pasirodo filmo pradžioje su vėžio iškankintu veidu ir tiesiog tą akimirką jau prarandi bet kokį realybės poveikį ir įsitrauki dėka šios puikios aktorės į filmą nuo pirmųjų akimirkų. Ne ką prasčiau pasirodė ir kitos ryškios žvaigždės – Evan McGregor, Chris Cooper, Margo Martindale ir kt. 

Kadras iš filmo "Šeimos albumas: Rugpjūtis".

Apskritai aktoriams neturiu jokių priekaištų, kaip neturiu jokių priekaištų ir režisieriui, scenarijui. Labai patiko ir filmo aplinka – kažkur karštame vienkiemyje, kur namai kvepia senatve ir tuo pačiu vaikystės prisiminimais, nuostabi filmo atmosfera, jaukus kiemas, kuriame motina ir trys seserys naktį, po žvaigždėmis, geria vyną, pykstasi ir tokiu būdu išreiškia viena kitai rūpestį – geras jausmas. Įdomu, kokioje valstijoje tai nufilmuota, nes iš esmės man priminė kitą filmą apie šeimos tragediją – „Kas graužia Gilbertą Greipą“ (1993), kurį rekomenduočiau visiems, kam patiko ir ši juosta. Apskritai esu labai patenkintas šiuo filmu ir nepagailėsiu aukštų ir puikių balų.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai" / "Beautiful Creatures"

Sveiki visi,

„Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ (Beautiful Creatures) (2013) yra vienas šviežiausių filmų apie dar vienas antgamtines būtybes bei meilę tarp turinčių galių ir paprasto žmogaus. Jau daugiau nei dešimtmetį tokio pobūdžio filmai dominuoja kino teatruose ir kol kas jų populiarumui nebematyti galo, kad net galima pagalvoti, jog komercinio kino žiūrovams mūsų realus pasaulis ir žmonių likimai yra tik blankuma, palyginus su vampyrais, raganom, kerėtojais, vilkolakiais, demonais ir velniai žino kokiais dar monstrais.

Šis filmas tai dar vienas „Saulėlydžio“ pobūdžio filmas, kur drama rutuliojama labai panašiu principu – paauglių meilė tarp skirtingų prigimčių (stebuklinės ir mirtingojo). Nieko naujo. Išties ši paaugliška meilė nė kiek nejaudino, netgi buvo šiek tiek nuobodoka. Kur kas smagiau buvo stebėti techninius filmo dalykus, ypatingai specialiuosius efektus, kurių gal ir nebuvo prikaišiota kas kiekvieną žingsnį, tačiau jų taip pat netrūko. Filmas gali pasigirti neįtikėtinai įtakingų aktorių kolektyvu, iš kurių išskirčiau nebent visiškai naujame amplua pasirodžiusią „Operos fantomo“ žvaigždę Emmy Rossum bei kažkiek Emma Thompson, kurios buvo šio filmo piktadarės. Bet juk ne paslaptis, kad dažniausiai žiūrovai ir simpatizuoja blogiukams – jų charakteriai žavūs, įdomūs, spalvingi. Na, o naujosios kartos įsimylėjėliai nė iš tolo neprilygo „Saulėlydžio“ sagos porelei, kurie buvo gal ir tyleniai, tačiau viduje turėjo kažkokį užkastą magnetą, o šitie rodėsi pernelyg atpažįstami, kažkur matyti ir nelabai išsiskiriantys.

Apskritai filmas žiūrėjosi gan lengvai, smagiai ir įdomiai, tačiau pavadinti juo „kažkuo nauju“ tokio tipažo kino fronte būtų šioks toks įžeidimas. Nepaisant gerų techninių dalykų ir aktorių kolektyvo, filmas tiek siužetine plotme, tiek režisūriniais sprendimais tapo dar vienu vidutiniu filmeliu tenkinti ir atpalaiduoti žiūrovą. Kyla klausimas – kada bus šiuose apkasuose sukurta kažkas išties įdomaus, originalaus ir išskirtinio? Kartais atrodo, kad tai neįmanoma... Bet ar tikrai?

Filmas patiks tiems, kuriems patiko „Saulėlydis“, „Nakties šešėliai“ bei kita ištisa virtinė filmų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela