Filmas: "Būti Rikardais" / "Being the Ricardos"

 

Sveiki, kino žmonės,

 

Labai gerai iš vaikystės pamenu nespalvotą amerikiečių TV serialą apie vedybinio gyvenimo situacijas „I Love Lucy“, kurį rodė prieš daug metų ir vienas iš Lietuvos populiariųjų kanalų ir šliejose prie kitų kultinių amerikiečių serialų kaip „Kerėtoja“ bei „Mano svajonių Džinė“. Visi šie serialai XX amžiau viduryje darė nemažą įtaką populiariajai amerikiečių kultūrai, tad įprasminti tai, kas iš esmės suformavo serialą kaip žanrininį fenomeną ir skirtas režisieriaus Aaron Sorkin filmas „Būti Rikardais“ (angl. Being the Rikardos) (2021). Naujajai žiūrovų kartai, kurie nieko nežino apie „I Love Lucy“, siūlyčiau pasidomėti prieš žiūrint internete (ilgai netruksite), kaip atrodė aktoriai ir kas tai per serialas, kuris sulaukė 6 sezonų, buvo nuo 1951 iki 1957 metų nufilmuotos 180 serijos.

 

Iš tikrųjų filmas mums pasakoja apie pagrindinius šio serialo aktorius, ypač apie aktorę Lucille Ball (1911-1989), kurią vaidina Nicole Kidman, ir jos partnerį Desi Arnaz (1917-1986), pastarąjį vaidina Javier Bardem. Įvykiai klostosi maždaug filmuojant „I Love Lucy“ antrojo sezono pabaigą, kai kilo visuotinis skandalas, jog pagrindinė aktorė yra komunistė. Filmas gvildena asmeninius aktorių santykius, Desio neištikimybę, Liusės slopinamą liūdesį, kuriai atsvara lieka tik idealus šeiminis gyvenimas televizijos aikštelėje. Būtent tas lėlių namelis ir tikrojo gyvenimo paralelizmas šiame filme labiausiai ir veikia, tai puikiai sugretinta.

 

Filmas įdomus dar ir tuo, kad jis parodo televizijos evoliuciją. Besilaukiančią Liusę jau planuojama filmuoti už stalo ir dėžių, kad nesimatytų nėštumas. Apskritai anuomet televizija buvo toks cenzūruotas reikalas, kad negalėjo televizijoje rodyti nesusituokusių porų, o ką jau kalbėti apie nėščias moteris. Tikrajai Liusei teko pasistengti, kad jos partneris taip pat patektų į televiziją, nes jis nėra grynas amerikietis, o likimo iš Kubos – tai irgi anuomet buvo cenzūruojama. Žodžiu, televizija anuomet nebuvo laisvės kalvė, teko atremti krikščionių pasipiktinimus ir per dešimtmečius sulaužyti ne vieną tabu ir barjerą, kol pasikeis požiūris į pramogas ir televiziją. „I Love Lucy“ revoliucinis projektas, to nepaslėpsi, bet kalbant apie filmą „Būti Rikardais“, mane filmas nustebino savo šaltu negyvumu ir pernelyg holivudiniais štrichais. Žinau, kad Kidman buvo nominuota „Oskarui“, tačiau visiškai ne tokią Liusę įsivaizdavau, kartais į Kidman net baugu buvo žiūrėti, tokia šalta ir susirūpinusi kalė, kad jėzustumarija... Nors yra gražių režisūrinių sprendimų, visgi filmas galbūt labiau pritaikytas amerikiečių kultūros rinkos refleksijai, istoriniam momentui, todėl filmo universalumas gana abejotinas, juolab kad jis dekoratyvus kaip lėlių namelis ir ne visada įtikina, bet žiūrėti ir susipažinti galima.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.5

 

Maištinga Siela

Filmas: "Sekso abėcėlė" / "The To Do List"

Sveiki,

Dieve švenčiausias, nepamenu, kada žiūrėjau tokią lėkštą komediją kaip „Sekso abėcėlė“ (angl. The To Do List) (2013). Net buvau pamiršęs, kad egzistuoja tokia plati bukų filmų rinka, tą man visai neseniai priminė LNK televizija, kuri ir parodė, kad po vidurnakčio visgi jau niekas neberodo erotikos tėveliams, bet rodo mokyklinio tipažo lėkštas komedijas apie antrą galą.

Gerai, nereikia tikriausiai „stumti“ ant tokių filmų. Siužetas gal ir „visai nieko“: paauglė su dviem lūzerėm draugėm trinasi aplink baseiną ir uždarbiauja, svajodamos prarasti nekaltybę. Spokso į pasportavusį vaikiną ir seilėjasi, rašydamos mergaitiškus dienoraščius, bet iš esmės nori gerai ir skaniai pasidulkinti. Beveik kiekvienas „bajeris“ yra susijęs su seksualiniu niuansu, todėl filmas absoliučiai užtvindytas amerikietiškojo komedijos žanro lėkštybėmis. Būtų ne tiek graudu, jeigu aktorė bent 15 metų neatrodo vyresnė už savo įkūnijamą personažą, tad nei čia realumo, nei čia kažin kokio įspūdžio nepavadinsi ir komedija ima panašėti į teatralizuotų situacijų (iš serijos „Dviračio žinios“) farsą, kur kiekvienas kadras tampa tiesiog absurdu.

Ir žinokite, juokiausi, tikrai juokiausi iš filmo siauraprotiškumo, situacijų nebuvimu ir paaugliška, primityvia pateiktimi apie ananasų skonio spermą ir senamadiškai (ak, kaip netikėta!) nusmukusias liemenėles baseine.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Suteršta garbė" / "Suteršta reputacija" / "The Human Stain"

Sveiki, kino žiūrovai,

„Suteršta garbė“, dar kai kur tiesiog verčiama kaip „Suteršta reputacija“ (angl. The Human Stain) (2003) yra, sakyčiau, Robert Benton daugiau ar mažiau vykusi knygos ekranizacija. Robert Benton nėra produktyvus režisierius, žinau jį iš tikriausiai jo geriausio darbo – „Kramer prieš Kramerį“ (1979) ir galiu pasakyti, kad jis nėra tas režisierius, kuris gali užvaldyti bet kurį kinomaną, bent jau su „Suteršta garbe“ – filmas, sakyčiau, tarp gero ir vidutiniško filmo, nors jame pasirodo tokios kino legendos kaip Nicole Kidman ir Anthony Hopkins.

Būtent dėl šių puikiųjų aktorių ir ryžausi žiūrėti filmą. Na, esu iš esmės beveik patenkintas filmu. Vėlgi – filmo sunki ir klampiai užtęsta pradžia. Tikiu, kad knygoje visa tai atrodo kiek kitaip, tačiau filme pirmasis pusvalandis gana tuštokas – pagrindinis personažas, kurį vaidina A. Hopkins netenka universitete darbo, ant jo rankų miršta žmona ir jis sugeria su kūrybinio peno ieškančiu rašytoju, truputį prisimena jaunas dienas. Tiesą sakant, norėjosi man išjungti, nes nieko įdomaus nepamačiau, o A. Hopkins tiesiog buvo žavus, bet filme jam beliko tik teliūskuoti iki kol nepasirodė N. Kidman kuriamas purvinos moters personažas, kuri po lova laiko sudegusių vaikų pelenus ir laukia, kol ją primuš jos buvęs vyras...

Tik dėl N. Kidman personažo man asmeniškai filmas tapo įdomus – įdomi sulaukėjusios ir sužeistos moters psichologizacija, jos neprisileidimas jausmų ir kartu begalinis švelnumo noras verčia ja elgtis retkarčiais įžūliai ir brutaliai, tačiau senukas tai supranta. Aišku, čia nėra itin aštraus trilerio, viską veikia žmogaus psichika ir tiesiog paprastas noras būti visiems laimingiems. Labai įdomus N. Kidman personažas iškėlė šį filmą į paviršių. Įdomus ir netikėtas Ed Harris pasirodymas, labai patiko ir „Kalėjimo bėglių“ žvaigždės Wentworth Miller pasirodymas. Visai gražiai pradžios vilkinimas pasiteisino filmo finale, apie kitos rasės pagrindinio personažo tapatybę.

Visgi, sakyčiau, kad ši drama, taip, veikiau drama, nei trileris, yra visai neblogas ir žiūrėti įdomiai tikrai galima.

Mano įvertinimams: 7/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Labai geros mergaitės" / "Very Good Girls"

Sveiki,

Jau prieš kelis metus žinojau, kad nufilmuota kino juosta „Labai geros mergaitės“ (angl. Very Good Girls) (2013), kurį taip troškau pamatyti dėl pagrindinių jaunųjų aktorių, tačiau filmas nekomercinis, todėl jo išleidimas užtruko, o apie atėjimą į Lietuvos didžiuosius kino teatrus negalėjo būti nė kalbos. Visgi šį filmą pamačiau, bet prieš tai pamatęs, kokie prasti kritikų vertinimai, buvau šiek tiek nusivylęs, bet tai neatbaidė pažiūrėti juostos.

O filmas nėra jau toks blogas, kokį vaizduoja kino kritikai. Aišku, jis truputį užvilkintas, nes neaptikau jame nieko naujo temos atžvilgiu, tiesiog tai paprastutė drama apie dvi jaunas amžinas drauges, kurios sumano prarasti nekaltybę, vienos miršta tėvas, kita gailisi, o vienas vaikinas jas abi pakaitomis kaip bandeles tempiasi į lovą... Filmas išties „nieko įspūdingo“. Viskas išlaikyta labai vidutiniame lygmenyje, tiek režisūra, tiek scenarijus, tiek aktorių vaidyba. Ir visgi filmą buvo be proto įdomu žiūrėti dėl Dakotos Fanning ir Elizabeth Olsen, kurios abi sukūrė kad ir vidutinius vaidmenis, bet vis tiek tai yra joms dar vienas didelis šuolis į geresnio filmo tramplyną. 

Filmas visgi daugiau dėmesio skiria Dakotos Fanning personažui Lilei, kuri pamažu iš naivios merginos tampa brandesne ir atsakingesne mergina. Ši aktorė išties stebino, nes tikriausiai tai antras jos filmas po „Pabėgėlių“, kuriame ji nusifilmavo tiek daug intymių scenų. Užaugo Holivudo žvaigždutė. Smagu čia rasti ir E. Olsen, sušmėžavusią Demi Moore ir kitus šiek tiek mažiau žinomus kino aktorius.

Dar vienas filmo privalumas – jis tik pusantros valandos, todėl neprailgo jį žiūrėti. Rekomenduoju kokį neįpareigojantį ramų vakarą prie picos ir arbatos pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 35/100

IMDb: 6.1

Anonsas:

Interviu su aktoriais:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Darbo diena" / "Labor Day"

Sveiki, kino gerbėjai,

 

Pamatyti kanadiečio režisieriaus Jason Reitman naujausią darbą „Darbo diena“ (angl. Labor Day) (2013) buvo didelė ambicija. „Viskas ore“, „Džuno“ ir „Ačiū, kad rūkote“ režisieriaus naujausias darbas išties neprastas ir vertas dėmesio net geriausio gurmano akies. Šis filmas, kaip ir visi šio režisieriaus filmai, skiriasi vieni nuo kitų tiek siužetais, tiek atmosfera, kad „iš akies“ net nepasakysi, kad šiuos filmus režisavo vienas ir tas pats žmogus.

„Darbo diena“ – tai kriminalinio pobūdžio pasakojimas apie meilę, bet geriausia jame yra tikriausiai tai, kad kriminalinė siužeto linija neužgožė subtilios meilės istorijos, kuri tik iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikinama, bet subtiliai psichologiškai motyvuota. Adelė – vieniša motina, kuri seniai neturėjo jokio vyro, vengia bet kokio viešumą ir saugo savyje persileidimų skaudulius, palikto vyro žaizdas. Prekybos centre prie jos ir sūnaus prieina pašautas vyriškis ir ji yra priversta šį vyriškį parsivežti į savo namus, vaidinti įkaitus, kol galiausiai per labai trumpą laiką jie vieni prie kitų prisiriša. 

Istoriją pasakoja Adelės sūnus Henris, kurio brendimo etapas ką tik prasidėjęs. Jo pasakojimas erotizuotas, kartais subtiliai bauginantis. Čia tikriausiai dėkoti už įtaigumą, subtilumo akimirkas, žvilgsnius, prisilietimus derėtų operatoriams, kurie išties pagavo istorijos pasakojimą per mistifikuotą vaiko sąmonę. Kadangi ši istorija pasakojama per berniuko sąmonę, tai ji gali būti šiek tiek hiperbolizuota, neatitinkanti tikrovės lygmens, tą mes iš filmo ir matome. Tai įdomus, intriguojantis ir kartu skaudus pasakojimas. Šiaip nelabai mėgstu tokias pagrobimo ir meilės istorijas, bet šįkart režisieriui viskas pavyko ir toks variantas man labai tiko ir patiko.

 

Kadrai iš filmo "Darbo diena".

Filme pasirodo viena talentingiausių šios kartos populiariųjų aktorių - Kate Winslet, kuri už šį vaidmenį susilaukė „Auksinio Gaublio“ nominacijos kaip geriausia kino aktorė. Na, ir išties, jos būvimas dramos žanro filmuose tampa kažkokiu nenutrūkstamu stebuklingu natūralumo reginiu. Jau vien dėl to galima žiūrėti šį filmą. Na, pagarba ir kitiems šio filmo aktoriams. Apskritai filmas mane įtraukė, išlaikė dėmesį, suteikė pabaigoje begalės jausmų, bet sentimentalia istorija taip pat filmo nepavadinčiau. Tiesiog tai skonio reikalas ir man šis filmas atitiko mano kino parametrus. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Keršytojai" / "The Avengers"

Sveiki, visi,

Susigundžiau pažiūrėti kino filmą „Keršytojai“ (The Avengers) (2012), kuris pasaulyje sulaukė didžiulio susidomėjimo, neaplenkdamas ir Lietuvos. Juostą taip pat palankiai sutikta ir kinų kritikų, tad, genamas mados rimbo, nutariau atsipalaiduoti ir tiesiog pasilepinti efektais ir įtampa prisodrintų filmu. 

Filmas, kuriame susiburia kaip visada „geriečiai“ ir blogiukai iš įvairių super herojinių erų. Pagrinde čia esti skandinaviškų dievų vardais pasivadinę dievai ir pusdieviai, kuriems antrina kiti garsūs amerikietiški super didvyriai. Tiesą sakant, apie komiksus nieko neišmanau ir nesu tas, kuris šiurptų ir draskytųsi kaip žvėris dėl naujo leidinio numerio. Tiesą sakant, net negaliu pasakyti, ar filmas turėjo atkurti komiksų antrąjį kvėpavimą ir jo atmosferą, ar tik tapti dar vienu eiliniu fantastinių dvivyrių epopėjos pradžia. „Keršytojai 2“ net neabejotinai bus dar vienas ne tik sėkmingas, bet ir pelningas filmas, tik reikia jo sulaukti.

„Keršytojai“, tiesą sakant, man buvo nuobodūs. Tikrai. Tikėjausi kažkokio neįtikėtai įtempto kitoniško siužeto, o gavau pusiau animacinio pobūdžio atkramtytą medžiagą, kokius vaikystėje galėjome matyti „Betmene“ ar kituose kaukėtuose serialuose. Nieko naujo ir nieko įspūdingo apart puikia vaizdo grafiką ir superinius aktorius, kurie išties jaučiasi savame kailyje ir primena komikso herojus. Filmas pasirodė ištęstas, daug herojuose susiskaldymo, pykčio, nesusivaldymo – skiedalai, skiedalai, skiedalai. Daugiau nei pusė filmo velkasi kažkoks praskydęs siužetas, kur nelabai suvoki, ką daro herojai: ar jie čia kovoja, ar ginasi, ar elgiasi tyčia bukai... Na, taip, personažai ir turi elgtis kaip komiksuose, tačiau perkėlimas ir įvykių sekos man pasirodė ne tiek silpnai, kiek nuvalkiotos ir nuobodžios. Retkarčiais darėsi tai įdomiau, tai nuobodžiau, o bendras vaizdelis – nieko ypatingo. Nesužavėjo, tiesą sakant, visai nežavėjo daugelio liaupsinami „Keršytojai“.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela