Šios dienos daina: Kim Carnes "Bette Davis Eyes" [žodžiai / lyrics]

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart rubrikoje noriu pristatyti Kim Carnes (g. 1945) ir jos vieną didžiausių karjeroje dainų – „Bette Davis Eyes“, kurią tikriausiai puikiau prisimintų vyresniosios kartos klausytojai, tačiau neprošal apsišviesti ir jaunesniajai, ar ne?

Tiesą sakant, man ši jos daina netgi labai nepatiko, kurią įvardijau kaip „prasirūkiusią atlikėją“, bet netyčia namuose atsirado jos ko gero vieno geriausio albumo „Mistaken identity“ (1981) vinilas ir tiesiog pasidaviau jos specifiniam balso tembrui, kuris galbūt ne visiems tiks ir patiks, tačiau kaip kadaise Bonnie Tyler, taip ir Kim Carnes turi savo unikalų vokalą, kurį su niekuo nesumaišysi. 

Daina apie legendinės Holivudo aktorės Bette Davis akis iš tikrųjų pirmą kartą pasirodė 1974 metais ir ją atliko Jackie DeShannon – toji versija kur kas paprastesnė, gal dėl to neprilygo 1981 metais pasirodžiusiai Kim Carnes versijai, kuri atlikėjai atnešė pirmąją Grammy apdovanojimą už metų įrašą. Daina taip šovė į viršų, kad ją pamėgo visas pasaulis. Prancūzijoje ir Kanadoje singlas tapo platininiu, Italijoje ir JAV auksiniu. Daugelyje pasaulio valstybių daina ne vieną savaitę išsilaikė klausomiausių dainų topo viršūnėje. 

Dainą vėliau perkūrė ir kiti atlikėjai, oficialiai įrašą padarė ir aktorė Gwyneth Paltrow, tačiau taip paprastai ir kartu giliai, kaip šį kūrinį atliko Kim Carnes tikriausiai niekam daugiau nebepavyks atlikti. Pasiklausykite:

Kim Carnes „Bette Davis Eyes“

Jackie DeShannon (pirmoji dainos versija)

Žodžiai / Lyrics

"Bette Davis Eyes"

Her hair is Harlow gold
Her lips sweet surprise
Her hands are never cold
She's got Bette Davis eyes
She'll turn the music on you
You won't have to think twice
She's pure as New York snow
She got Bette Davis eyes

And she'll tease you
She'll unease you
All the better just to please you
She's precocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
She got Greta Garbo's standoff sighs
She's got Bette Davis eyes

She'll let you take her home
It whets her appetite
She'll lay you on the throne
She got Bette Davis eyes
She'll take a tumble on you
Roll you like you were dice
Until you come out blue
She's got Bette Davis eyes

She'll expose you, when she snows you
Off your feet with the crumbs she throws you
She's ferocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
All the boys think she's a spy
She's got Bette Davis eyes

And she'll tease you
She'll unease you
All the better just to please you
She's precocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
All the boys think she's a spy
She's got Bette Davis eyes

She'll tease you
She'll unease you
Just to please you
She's got Bette Davis eyes
She'll expose you
When she snows you
She knows you
She's got Bette Davis eyes

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirtina tyla" / "Hush"

Sveiki, kino gerbėjai,

Jau seniai užsikrėčiau liga, kuri vadinasi „Jessica Lange“, todėl užsibrėžiau tikslą pamatyti kuo daugiau filmų su ja. Vienas iš tokių, kuris jau senai tūnojo kompiuterio kietajame diske buvo „Mirtina tyla“ (angl. Hush) (1998). Filmas pasakoja apie marčios ir uošvės santykius, apie motinišką prieraišumą, kuris iš esmės pagrindžia seną prietarą, kad motina sudėtingai priima sūnau atvesdintą žmoną – apie tai daugiau galėjote pasiskaityti Žemaitės kūrinyje „Marti“.

Filmas, kuris turi kriminalinio pobūdžio pasakojimą ir iš esmės puikius aktorius: dviejų „Oskarų“ savininkę Jessica Lange ir vieno „Oskaro“ savininkę Gwyneth Paltrow – abi aktorės šioje juostoje, deja, neturi didelės galimybės pasireikšti aktoriniu meistriškumu. Šis vaidmuo J. Lange pirmasis ryškus piktadarės vaidmuo buvo nominuotas Auksinei Avietei – šie apdovanojimai teikiami kaip prasčiausiai aktorei, tačiau tais metais J. Lange pasitenkino tik nominacija. Po filmo pagalvojau – už ką? Lyg ir viskas su jos vaidmeniu buvo gerai. Taip, jos personažas Marta daug rūkė, daug gėrė ir daug bei pavydžiai mylėjo. Visgi kino kritikams šis filmas totaliai nepatiko.

Tiesą sakant, didelio įspūdžio man asmeniškai taip pat nepaliko, bet J. Lange ir G. Paltrow – na, suprantate, dėl jų verta žiūrėti. Kur šio filmo bėda? Jis prastai režisuotas, įdomi ir intriguojanti istorija pateikta pernelyg lengvai, paviršutiniškai, šabloniškai – viskas daugiau ar mažiau nuspėjama, pasigedau personažų gelmės. Susitelkta labiau į pačią istoriją, pamirštant kitoniškas raiškos priemones. Pirmosios 15 minučių labai lėkštos, o scenos atrodo tarsi štrichai, o ne rimto psichologinio filmo pamatai. Praėjo ir nieko gali neatsiminti – tai vienas iš neįsimenamų filmų, kurie labai greitai gali pasimiršti.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 18/100

IMDb:5.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Keršytojai" / "The Avengers"

Sveiki, visi,

Susigundžiau pažiūrėti kino filmą „Keršytojai“ (The Avengers) (2012), kuris pasaulyje sulaukė didžiulio susidomėjimo, neaplenkdamas ir Lietuvos. Juostą taip pat palankiai sutikta ir kinų kritikų, tad, genamas mados rimbo, nutariau atsipalaiduoti ir tiesiog pasilepinti efektais ir įtampa prisodrintų filmu. 

Filmas, kuriame susiburia kaip visada „geriečiai“ ir blogiukai iš įvairių super herojinių erų. Pagrinde čia esti skandinaviškų dievų vardais pasivadinę dievai ir pusdieviai, kuriems antrina kiti garsūs amerikietiški super didvyriai. Tiesą sakant, apie komiksus nieko neišmanau ir nesu tas, kuris šiurptų ir draskytųsi kaip žvėris dėl naujo leidinio numerio. Tiesą sakant, net negaliu pasakyti, ar filmas turėjo atkurti komiksų antrąjį kvėpavimą ir jo atmosferą, ar tik tapti dar vienu eiliniu fantastinių dvivyrių epopėjos pradžia. „Keršytojai 2“ net neabejotinai bus dar vienas ne tik sėkmingas, bet ir pelningas filmas, tik reikia jo sulaukti.

„Keršytojai“, tiesą sakant, man buvo nuobodūs. Tikrai. Tikėjausi kažkokio neįtikėtai įtempto kitoniško siužeto, o gavau pusiau animacinio pobūdžio atkramtytą medžiagą, kokius vaikystėje galėjome matyti „Betmene“ ar kituose kaukėtuose serialuose. Nieko naujo ir nieko įspūdingo apart puikia vaizdo grafiką ir superinius aktorius, kurie išties jaučiasi savame kailyje ir primena komikso herojus. Filmas pasirodė ištęstas, daug herojuose susiskaldymo, pykčio, nesusivaldymo – skiedalai, skiedalai, skiedalai. Daugiau nei pusė filmo velkasi kažkoks praskydęs siužetas, kur nelabai suvoki, ką daro herojai: ar jie čia kovoja, ar ginasi, ar elgiasi tyčia bukai... Na, taip, personažai ir turi elgtis kaip komiksuose, tačiau perkėlimas ir įvykių sekos man pasirodė ne tiek silpnai, kiek nuvalkiotos ir nuobodžios. Retkarčiais darėsi tai įdomiau, tai nuobodžiau, o bendras vaizdelis – nieko ypatingo. Nesužavėjo, tiesą sakant, visai nežavėjo daugelio liaupsinami „Keršytojai“.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įsimylėjęs Šekspyras" / "Shakespeare in Love"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti daugeliui puikiai žinomą kino juostą „Įsimylėjęs Šekspyras“ (Shakespeare in Love) (1998 m.). Na, šis filmas pripažintas tų metų geriausia juosta ir buvo nominuotas beveik visuose įmanomuose nominacijose, iš kurių gavo tokius „Oskarus“ kaip geriausia aktorė, geriausias filmas ir kt. Be jokios abejonės filmas savo laiku buvo tikras atradimas, kuris mus panardina į išgalvotą Šekspyro pasaulį ir leidžia pajausti tiek jo kūrybos galią, tiek jo beatodairišką atsidavimą kūrybai.

Žinote, filmas manęs toli gražu nesužavėjo. Tikriausiai man reikia pamilti Šekspyro kūrybą, kad galėčiau pamilti ir šį filmą, kadangi juosta sulipdyta iš šekspyriškos paliktos kūrybos dvasios, kurią tikrai turėtų užčiuopti ir pajusti šio poeto, dramaturgo gerbėjai. Filmas man pasirodė perdėm per daug teatrališkas (nors tai buvo daryta sąmoningai, nes Šekspyras buvo teatro žmogus), panašus į humoristinę praėjusių amžių parodija, kuri neatitinka nei manierų, nei didybės, o ir požiūris į teatrą tas laikas buvo labai skirtingas nuo demonstruojamo filme. Tiek to, dėl faktų nesiginčiju, nes filmas sakyte sako, kad jo tikslas yra atkurti ne istorinius faktus, o jauseną su humoro prieskoniais.

Manau, kad filmo mintis yra pakankamai išvystyta, charakteriai, istorija aiški ir skaidri, tačiau manęs šis filmas nepalietė, kaip dažniausiai manęs nepaliečia persaldinti Šekspyro sonetai. Veiksmas sukasi kaip pagal „Romeo ir Džiuljetą“ pjesę, įtraukiant ir kitų pjesių, senotų detales ir visoje šioje makalynėje turėtume išgriebti ir atskirti visus kūrinių niuansus. Tai tas pats, kaip Donelaičio pastatymas, kurio nesuprastų amerikiečiai, nors pas mus Šekspyras įtrauktas į literatūros sąrašus ir yra gana ryški būtybė, šiuo klausimu mes esame labiau išsilavinę.

Na, ir, žinoma, aktorių kolektyvas. Ištisas žvaigždynas! Bet visų puikiausia, mano akimis, buvo Judi Dench, kurios buvo taip pamažai, bet kiekvienas jos pasirodymas karalienės vaidmenyje buvo kaip didingas sprogimas ir gracija. Ne veltui ji gavo už šį trumpą, bet įsimenamą vaidmenį Oskarą antro plano vaidmens kategorijoje. Gwyneth Paltrow gavusi šį apdovanojimą už pagrindinį vaidmenį manęs, tiesą sakant, nenustulbino – taip, ji buvo daili, tiko šiam vaidmeniui, puikiai susitvarkė su užduotimi, tačiau tikrai neužbūrė. Filme taip pat pasirodo tokios gyvo kino ir legendos kaip Joseph Fiennes, Colin Firth, Ben Affleck ir kiti.

Nesigailiu, kad pamačiau šią juostą, tačiau antram kartui nebesiryžčiau.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tarp dviejų mylimųjų" / "Two Lovers"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu jus nukelti į keisto subtilumo filmą „Tarp dviejų mylimųjų“ (Two Lovers) (2008), kurį režisavo James Gray. Tai skaudus filmas apie gyvenimo meilę praradusį vyruką, kuris eilinį kartą po savižudybės ima „mestis“ į gyvenimą ir įstringa kaip žvirblis tarp dviejų labai skirtingų moterų. Tai neįtikėtinai subtilus, jautrus filmas, kuris iš pradžių man priminė eilinę dramelę, tačiau W. Allenui būdingu pasakojimo tempu ir būdu istorija taip panardina į vyruko apgriautą pasaulį ir jo pastangas mylėti, kad net tampi truputį narkomanu. Taip, filmas atrodo tik iš pažiūros lengvas, tačiau pagalvojau, kad jame radau daug savęs – ypatingai elgesyje, kuris primena sutrikusio žmogaus, kuris žūtbūt nori vėl tapti laimingas ir patiki tuo.

Išties po filmų taip ir neaišku, kas ta meilė ir kodėl mes taip karštai prisirišame prie žmogaus, sudedame į jį viltis ir save, o ant kito kulno posūkio imame ir padarome viską atvirkščiai. Sudėtingas personažas tik iš pažiūros atrodo eilinis nelaimingas vyrukas, tačiau taip kruopščiai, taip savotiškai su W. Alleno maniera sukurti tokį personažą ir jį pateikti, pripažinkim, gali ne kiekvienas. Šis filmas be jokios abejonės buvo atradimas!

O ką jau bekalbėti apie pagrindinį aktorių Joaquin Phoenix, nuo kurio net man, būnant vyruku, linksta kojos – aktorius be skrupulų talentingas! Paskutiniu metu plaukia filmai, kur jis pasirodo ir tokio masto aktorius yra tikra dovana režisieriams! Neįtikėtinai subtiliai įkūnijęs vienišo, įskaudinto ir kartu pilną vilčių vyruką, tiesiog neturiu žodžių, kaip tai jis padarė. Filme taip pat pasirodė ir blyškiaveidė Gwyneth Paltrow, kuri savo būvimu taip pat papuošia filmą. Aktoriams, režisūrai neturiu jokių priekaištų.

Man tai vienas iš tų retų filmų, kuriame atradau iškart kadruose bežiūrėdamas esmę, sėmiau akimis ir smegenimis scenas, įvykius, vyruko blaškymąsi. Tai filmas, kurį iškart snobiškai valgai ir jauti sotumo, didžiulį malonumą ir gardėsį, nors filmas ir nėra apie laimingą gyvenimą ir žmonių likimus, tačiau pats kūrinys suteikia laimės. Esu nustebintas šiuo atradimu.

Viena gražiausių lyrinių išraiškų tokio tipažo filme. Net pacituosiu: „Ne, neišeik, pabūk dar, kol užmigsiu. O kai užmigsiu, parašyk pirštu ką nors ant mano rankos. Vaikystėje taip darydavo mano močiutė".

P.S. Dėkui Ryčiui Zemkauskui, per kurį ir atradau šią juostą.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela