Filmas: "Oskaras Vaildas" / "Wild"

Sveiki,

Ištisas britų aktorių žvaigždynas nusifilmavo biografinėje juostoje apie legendinį rašytoją Oskarą Vaildą – „Oskaras Vaildas“ (angl. Wild) (1997), kuris pasakoja apie produktyviausią „Darjano Grėjaus portreto“ autoriaus kūrybos laikotarpį. Kad ir kaip estetiškai vertintume O. Vaildo kūryba, visgi filmas fokusuojasi ne į jo kūrybos kančiomis ir sąlygomis grįstą kelią, o labiau ties jo asmeniniu gyvenimu, o dar tiksliau – aistra vyrams, todėl LGBT temos šioje iš pirmo žvilgsnio itin britiškoje juostoje netrūksta, kaip ir perdėtos Vaildo laikmečio arogancijos, sąmojo ir žavesio.

Filmas pelnė ne vieną svarų kino apdovanojimą iš pat pradžių kelia nemažai abejonių, nes istorija grįsta kone dirbtinomis mizanscenomis, plaukia paviršiumi – žmona, vaikai ir jokio tikrumo, kad žiūrovas stebi kažin kokį asmeninį sudėtingą laikmečio etiketo „apkaustytą“ gyvenimą – anaiptol, viskas atrodo kiek pigu, be dramos, be jausmų, be žmonos abejonių, be kūrybinių kančių... Tačiau filmui artėjant prie zenito, staiga Oskaro Vaildo dramos su jaunais vyrukais, ypač su tuokart dar tik kylančiu ant mielių aktoriumi Jude Law atliekamu arogantišku jaunikaičiu, santykiai išties verčia suklusti – visą filmą galvoji, kokio velnio O. Vaildas buvo įsimylėjęs tokį vaikišką nebrendylą, tačiau geriausiai tikriausiai paaiškina jo paties pasakymai, virtę aforizmais, kad tiesiog neįmanoma kovoti su jokias žmogaus prigimtimi, galima tik būti savimi arba laviruoti visuomenėje pagal priimtas normas ir vis tiek būti savimi. Beregint filmo medžiaga tampa stilingai komplikuota ir sunkiųjų darbų kalėjimas viską apverčia aukštyn kojomis...

Nepaisant to, kad iki šių dienų visi žavisi O. Vaildo talentu ir nepaisant to, kad šis filmas gana neblogas, tačiau vietomis jis pernelyg parodomasis, lyg paviršius, lyg supažindinimas, nors priekaištų pagrindiniam aktoriui Stephen Fry tikrai neturiu (kaip ir kitiems aktoriams), visgi manau, kad jeigu šiandien O. Vaildo gyvenimą imtųsi režisuoti išties geras režisierius, jis sukurtų kur kas įtikinamesnį ir geresnį filmą už šį.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Neigimas" / "Denial"

Sveiki,

Prieš kelerius metus teko matyti filmą „Muzikinė dėžutė“ (1989) su puikiąja Jessica Lange, kurioje buvo nagrinėjama Holokausto byla ir vienintelis įkaltis buvo vargana muzikinė dėžutė, o štai filmas „Neigimas“ (angl. Denial) (2016) atrodo vaizduoja vieną didžiausių istorijoje farsų – paneigti, kad apskritai kada nors egzistavo Holokaustas t. y. Hitleris niekada nebandė išnaikinti žydų. Dabar tai skamba istoriškai nesąmonė, tačiau dar visai neseniai, beveik prieš du dešimtmečius visų dėmesys krypo į tokią bylą, kai ieškovas apkaltino istorijos iškraipymu ir teigė, kad dujų kameros neegzistavo ir niekas nenuodijo žydų koncentracijos stovyklose...

Apie tai ir filmas „Neigimas“ – dar viena istorinė svarbi byla, kuri užgriebia Aušvicą ir vieną didžiausių istorinių dėmių – masinių žmonių naikinimą. Vieną pagrindinių vaidmenų sukuria puikioji Rachel Weisz, kurią paskutiniu metu labai pamėgau ir džiugu, kad po pertraukos į kiną grįžta tikrai skirtingais ir įdomiais vaidmenimis! O ką besakyti apie kino veteranus Tom Wilkinson ir Timothy Spall, kurie charakteringai perteikė personažus, rodos, vos nebalansuodami ant parodomojo kičo, tačiau jų stotai išliko neperspausti ir sodrūs. Trijulė kuria gergždžiančios ir apgaulingos antisemitizmu dvelkiančios bylos nagrinėjimo istoriją, kad žiūrovas yra priverstas jausis ne tik nepatogiai, bet iš esmės abejoti, ar mūsų pagrindinė veikėja (realiai egzistuojanti) nėra vedžiojama už nosies savo nusamdytų advokatų, nes atrodo, kad viskas yra jos nenaudai, tačiau, kaip ir galite įspėti, filmo nė nebūtų buvę, jeigu teismas nebūtų nusprendęs teisingai, bet ar nuo to filmas prastesnis ir neįdomesnis?

Nebūtinai. Žavinti aktorių vaidyba, išlaikytas dėmesys detalėms, ne visada suprantamiems opoziciniams santykiams, filmas papasakoja ne tik išskirtinę bylą, bet ir leidžia pasvarstyti, kokią mes istoriją ir tiesas turime šiandien, ir kiek jos istorijoje buvo panašiu būdu pagražintos ir pertransformuotos tiesos? Ką mes iš tikrųjų žinome apie žmonijos praeitį ir istoriją, jeigu ją kuria tokie „mokslininkai“ ar metraštininkai, priprašę iš savo galvos paikų nesąmonių? Filmas įrodo, kokia trapi yra istorinė tiesa ir kad žmonijos atminties neapgausi kvailais išvedžiojimais. Geras filmas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Maiklo Kleitono sukurta tiesa" / "Michael Clayton"

Sveiki, skaitytojai,

Dar viena juosta su puikiuoju George Clooney ir šįkart tai „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ (angl. Michael Clayton) (2007). Filmas nominuotas net 7 „Oskarams“ tikriausiai neturėjo manęs nuvilti nuo pat pradžių iki pat pabaigos. Iš tikrųjų šią juostą teko žiūrėti gal prieš kokius ketverius metus, tačiau po 15 minučių išjungiau, kadangi manęs visiškai nesudomino, bet kartais filmams mėgstu suteikti antrąjį šansą ir štai, visiškai kitokiomis pozicijomis sėdausi pažiūrėti puikiai kino kritikų įvertinto filmo.

Septynių „Oskaro“ filmas pelnė tik vieną apdovanojimą – geriausia antro plano aktore išrinkta Tilda Swinton. Gniuždančiai geras šis jos vaidmuo, tačiau savo karjeroje Tilda yra sukūrusi ir kur kas įspūdingesnių vaidmenų, tačiau šiame filme, ypač finale – ji tiesiog paralyžiavo mano dėmesį, mokėjimu perteikti įtampos emocijas. Geras ir George Clooney bei Tom Wilkinson‘o pasirodymas. Tai tiesiog puikių aktorių dermė, tad neaušinsiu burnos, pasakydamas, kad kine praktiškai retai bematome prastos vaidybos. Kitas aspektas – kiek gali pasirodyti įdomus šis filmas paprastam ir neišrankiam žiūrovui, sunku pasakyti. Filmas man visai patiko, nors ties „advokatiniai ir teisminiai“ filmai man ne visada įdomūs. Galima pasigesti ir šiaip asmeninių interesų impulso, kažkokio kasdieniškesnio aktualumo, nei visuotinio nuodijimo per maistą masto, apie kurį tikriausiai visi yra girdėję. 

Visgi filmo atmosfera gana įtempta, įdomus ir pats Maiklas Kleitonas, kuriuo visą filmą abejojau, ar jis pats nesergąs kokia nors liga, ar dalis filmo veikėjų nėra jo ligos padarinys? Ir apskritai filmo atmosfera leidžia viskuo abejoti, tačiau viskas logiška ir pagrįsta. Gal filmas savo siunčiama žinia žiūrovui nėra kažkuo įdomus ir vertingas, tačiau siūlyčiau į filmą pasižiūrėti labai paprastai – tiesiog kaip į meno kūrinį ir gerai organizuotą istoriją. Itin kažko įspūdingo nesitikėkite, tačiau pasitenkinimo galite gauti taip pat nemažai. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela