Filmas: "Maiklo Kleitono sukurta tiesa" / "Michael Clayton"

Sveiki, skaitytojai,

Dar viena juosta su puikiuoju George Clooney ir šįkart tai „Maiklo Kleitono sukurta tiesa“ (angl. Michael Clayton) (2007). Filmas nominuotas net 7 „Oskarams“ tikriausiai neturėjo manęs nuvilti nuo pat pradžių iki pat pabaigos. Iš tikrųjų šią juostą teko žiūrėti gal prieš kokius ketverius metus, tačiau po 15 minučių išjungiau, kadangi manęs visiškai nesudomino, bet kartais filmams mėgstu suteikti antrąjį šansą ir štai, visiškai kitokiomis pozicijomis sėdausi pažiūrėti puikiai kino kritikų įvertinto filmo.

Septynių „Oskaro“ filmas pelnė tik vieną apdovanojimą – geriausia antro plano aktore išrinkta Tilda Swinton. Gniuždančiai geras šis jos vaidmuo, tačiau savo karjeroje Tilda yra sukūrusi ir kur kas įspūdingesnių vaidmenų, tačiau šiame filme, ypač finale – ji tiesiog paralyžiavo mano dėmesį, mokėjimu perteikti įtampos emocijas. Geras ir George Clooney bei Tom Wilkinson‘o pasirodymas. Tai tiesiog puikių aktorių dermė, tad neaušinsiu burnos, pasakydamas, kad kine praktiškai retai bematome prastos vaidybos. Kitas aspektas – kiek gali pasirodyti įdomus šis filmas paprastam ir neišrankiam žiūrovui, sunku pasakyti. Filmas man visai patiko, nors ties „advokatiniai ir teisminiai“ filmai man ne visada įdomūs. Galima pasigesti ir šiaip asmeninių interesų impulso, kažkokio kasdieniškesnio aktualumo, nei visuotinio nuodijimo per maistą masto, apie kurį tikriausiai visi yra girdėję. 

Visgi filmo atmosfera gana įtempta, įdomus ir pats Maiklas Kleitonas, kuriuo visą filmą abejojau, ar jis pats nesergąs kokia nors liga, ar dalis filmo veikėjų nėra jo ligos padarinys? Ir apskritai filmo atmosfera leidžia viskuo abejoti, tačiau viskas logiška ir pagrįsta. Gal filmas savo siunčiama žinia žiūrovui nėra kažkuo įdomus ir vertingas, tačiau siūlyčiau į filmą pasižiūrėti labai paprastai – tiesiog kaip į meno kūrinį ir gerai organizuotą istoriją. Itin kažko įspūdingo nesitikėkite, tačiau pasitenkinimo galite gauti taip pat nemažai. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tutsi" / "Tootsie"

Sveiki, kino mėgėjai,

Žinote, dabar pažiūrėjus legendinį filmą „Tutsi“ dar kitaip galima būtų versti tiesiog „Meilutė“ (angl. Tootsie) (1982) tikriausiai man vis dar sunku patikėti, kad šis filmas sulaukė net 10 „Oskaro“ nominacijų ir netgi vieną iš jų pelnė – geriausia antro plano aktorė tapo Jessica Lange, kurios filmus masiškai peržiūrinėju šiemet.

Paskutiniuoju metu komedijos žanro atžvilgiu tikrai nėra „Oskarui“ nominuoti filmai, tačiau „Tutsi“ kaip ir filmas „Džese tik merginos“ turi to klasikiniu parako, kuris vienaip ar kitaip pozityviai pakelia žiūrovui nuotaiką. Vyras persirengia moterimi ir įsivelia į beprotiškus nuotykius, slapta įsimyli gražią merginą, tačiau sudėtinga jai atskleisti savo tapatybę... Jau klasika tapęs siužetas ir aktoriaus Dustin Hoffman vaidmuo. Pirmasis Jessicos Lange „Oskaras“, na, ir ką čia bepridursi... Tiesiog filmas prašėsi peržiūrimas ir aš negalėjau atsispirti. Dabar galiu prisipažinti, kad filmas neprastas, tačiau jis manęs nesužavėjo. Tiesiog nepajutau to parako, su kuriuo galbūt sėdau žiūrėti šios komedijos. Viskas čia, rodos, kaip ir gerai – vaidyba, dialogai, humoras, scenarijus, bet, va, ėmė ir praslydo be didesnio žavesio. Ėmiau spėlioti, arba tas valandas su manimi buvo kažkas negerai, ar tiesiog filmas ne mano skonio.

Taip, filme buvo nemažai nuotaikingų scenų, žiūrėti tikrai galima ir filmas nė kiek nepaseno, lyginant su šiuolaikinėmis komedijomis, bet galbūt pernelyg nieko ir nebenustebina, tiek visko mačiusius. Aišku, buvo gera pamatyti jauną Jessica Lange, Dustin Hoffman ir Bill Murray, tačiau, deja, filmas nesuteikė tiek džiaugsmo, kiek tikėjausi. Bet nenoriu nuteikti tokiu „nekokiu“ savo atsiliepimu jus prieš šį filmą, priešingai – būtinai pažiūrėkite ir susidarykite savo santykį ir nuomonę.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano Afrika" / "Out of Africa"

Sveiki, kino mėgėjai,

Filmas „Mano Afrika“ (Out of Africa) (1985) buvo regėtas kažkada vaikystėje, tą supratau, kai įpusėjau žiūrėti juostą, tačiau, deja, iš tų laikų neprisiminiau nei paties filmo, nei pavadinimo, o tuo labiau aktorių. „Mano Afrika“ – tai biografinė drama, kuri sulaukė net 11 nominacijų į „Oskarus“ ir gavo iš jų net 7! Išties stulbinamas filmo pasiekimas, kuris turėtų stebinti iki šiol. Ir stebina, manyčiau. Tiesą sakant, šio filmo nebūčiau žiūrėjęs, tik susizgribau, kad dariau filmų pavasarines peržiūras su Meryl Streep (kurių dar nebuvau matęs) ir pastebėjau, kad buvau praleidęs šią juostą. Suskubau ištaisyti šią klaidą.

Ir pagaliau pamačiau. Tikėjausi kažko tokio, kaip čia pasakius, neromantiško, tikėjausi labiau chaoso, sunkumų, nors jų buvo – moters, atvykusios į laukinį kraštą, išbandymų, tačiau tie meilės-seilės santykiai tapo tokie nuspėjami, tokie lipšnūs, kad filmas topo tarsi „Santa Barbara“, beliko laukti, kaip čia ir kada viskas išsispręs. Žinoma, aktorių vaidyba gera, bet personažai tikrai nežavėjo, jie man pasirodė kažkokie nusaldinti, toli nuo realybės, o juk filmas biografinis! Kur ašaros, dulkės ir kančios? Netgi finalinis gaisras ir tas toks blyškiai pavaizduotas, tad norėjosi, jog pustrečios valandos drama eitų kuo greičiau į pabaigą. Nepasakyčiau, kad tai gana stiprus Meryl Streep vaidmuo, jis vidutinis, nestebino nei režisūra, nei kiti dalykai, viskas, mano akimis, pasiliko vidutinės dramos rėmuose, todėl kilo natūralus klausimas, - o kam šitiek apdovanojimų? Kaip R. Zemkauskas yra pasakęs, ne visada akademijos įvertinimai atitinka realybę.

Jeigu tikitės aistringos ir itin egzotiškos Afrikos gamtos, čionykščių agresyvių čiabiuvių – jų gausite, tačiau viskas išdirbta labai atsargiai ir neefektingai. Tai vienas iš tų pliusų, kad filmuota Afrikoje, tačiau kur kita ta filmo gerovė, aš nelabai ir teįžvelgiau. Nepaisant visko, tai meilės istorija, keista, įdomi savo finaliniais sprendiniais, bet, mano galva, yra kur kas geresnių filmų su Meryl Streep. O šis epinis pasakojimas tiks vidutiniam žiūrovui, kuris pasitenkina serialo medžiaga, kuri sutelpa į pustrečios valandos juostą.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Plačiai užmerktos akys" / "Eyes Wide Shut"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti legendinį filmą „Plačiai užmerktos akys“ (Eyes Wide Shut) (1999 m.). Taigi paskutinis legendinio kino genijaus Stanley Kubrick filmas, pastarasis žinomas iš tokių filmų legendų kaip „Prisukamas apelsinas“, „Švytėjimas“, „Spartakas“, „Lolita“ ir t.t. Tikriausiai labiau besidomintys šio autoriaus kūriniais, žino, kad yra keliamos dvi versijos – „Plačiai užmerktos akys“ režisierius sukūrė iki galo ir mirė, bent jau taip teigia kino kompanija, o gerbėjai ir kritikai yra linkę prie išvados, kad visgi režisierius nebaigė šio filmo ir jis išėjo ne toks, kokį planavo kūrėjas. Na, nežinau, nė ką bepasakyti, nes seniai svajojau pamatyti šią juostą ne tik dėl Nicole Kidman ir Tom Cruise, kurie tuo metu ir juostoje, ir gyvenime buvo sutuoktiniai, bet ir dėl režisieriaus bei bendro išprusimo.

Dėl juostos kyla daug ginčų, vieni ją laiko šedevru, kiti jame pasigenda prasmės ir mato vien tik tuštybę bei sekso orgijas. Manau, niekas nėra apsaugotas dėl abejonių ir skonio reikalo. Štai man juosta padarė įspūdį ir patiko. Nuostabus ir nepakartojamas, intensyvus garso takelis tikriausiai neįsivaizduojamas be šio filmo, o tiksliau – filmas neįsivaizduojamas be šios muzikos. O ką bereikia sakyti apie Nicole Kidman ir Tom Cruise? Jie buvo puikūs, o ir Nicole galėjome išvysti nuogą – visu gražumu. Iš tikrųjų filmas gali pasirodyti kai kam tuštokas – kalbėjimas apie seksą, tačiau toli gražu apie tai... Tai veikiau santykių savotiškas aiškinimasis – intensyvus, įdomus psichologine prasme. Nežinau, kaip kiti, bet aš nuolat jaučiau įtampą tarp bendraujančių personažų, ta nuojauta, jog kažkas įvyks blogo primena netgi „Švytėjimą“. Orgijų sektantai su kaukėmis atrodė itin bauginančiai. Didelės idėjos filme ir nereikia, manau, kapstyti, ją tiesiog reikia išjausti – rafinuotai, elegantiškai, pajaučiant aistrą, kerštą, smalsumą, prabangą, santykius.

Man patiko, prikaustė dėmesį tiek vaidyba, tiek garsai, dialogai, kurie lyg kartu ir flirtuojantys, lyg ir teatrališki, lyg ir paralyžiuoti, bet kartu stilingi, savotiškai išjausti ir ištransliuoti. Man labai patiko spalvos, patalpos, skleidžiama mistinė atmosfera ir kvapas. Be jokios abejonės, tai subtilusis filmas, kurį nelengva sukurti, nelengva juo patikėti paprastam žiūrovui, tačiau tuo reikia mėgautis, o kad mėgautumeisi, manau, pačiam reikia būti kažkiek avantiūristui ir liberalui, jeigu galima taip išsireikšti. Galiu pasakyti, kad patiko labiau už „Švytėjimą“, suintrigavo, išgyvenau gerą pustrečios valandos santykių ir jausmų orgiją. 

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.3



Jūsų Maištinga Siela