Filmas: "Duok ženklą" / "Blink Twice"

 Sveiki,

 

Aktorė Zoë Kravitz debiutuoja kaip režisierė, pristatydama savo darbą „Duok ženklą“ (angl. Blink Twice) (2024), kuris internetiniuose forumuose sukėlė nemažai diskusijų ir aptarimų, nes vieniems filmas labai patiko, kiti jo negalėjo pažiūrėti iki galo. „Duok ženklą“ pasakoja apie aptarnavimo srityje dirbančią Fridą, kuri trokšta susipažinti su elitu, o ypač akis jis žibina į Slaterį. Lemtingą akimirką jie susipažįsta ir Frida su drauge pakviečiamos skristi lėktuvu į privačią egzotišką vilą ir ji, žinoma, naiviai sutinka. Būdama viloje ji linksminasi, bando suvilioti Slaterį, tačiau slenka dienos, panašios viena į kitą, nesibaigiantys vakarėliai, narkotikai ir vis tas pats nestabilumo jausmas, jog iš tikrųjų kažkas čia ne taip, pernelyg viskas gerai...

 

Išties nereikia apie šį filmą skaityti ar žinoti daug informacijos, o anonso dėl efekto geriau nė nežiūrėti. Filmas taip mane įtraukė, kad vienu metu išpylė net prakaitas – matyt, grįžta tokių geresnių ir originalesnių trilerių su mistiniais efektais (tokiais vadinamaisiais mindfuck‘ais), kurie mane asmeniškai labai greitai įtraukia poreikis ir susidomėjimas. Nors nutuokiau, kad Fridai tas svečiavimasis nieko gero nežada, o apsvaigusios merginos ir vyrukai tikriausiai (čia buvo mano spėliojimas) atlieka kokias nors sektantiškas apeigas Bachui, tačiau netrukus viskas paaiškėja, kad dar ne taip...

 

Manau, filmas pavyko gan feministinis, vėl sukritikuojamas patriarchalinis vyrų pasaulis, gal net iš dalies ir naivios moterys, kurios pačios gundė, pačios negalėjo atsispirti ir tapo aukomis (šiuo atveju, sakyčiau, tinka iš dalies. Psichodeliniai kriminaliniai motyvai puikiai mistifikuoti, o intensyvi ir artimą kadrą mėgstanti Zoë Kravitz sukuria bauginimo efektą. Tie moterų mėginimai susitvardyti, pergudrauti situaciją, man regis, tampa stipriąja filmo puse. Labai norisi pagirdi man iki šiol nematytą aktorę Naomi Ackie, kuri atliko įsimintiną ir ekspresyvų Fridos vaidmenį. Pasirodo, aktorė ne per seniausiai vaidino pagrindinį vaidmenį vaidybiniame filme apie dainininkę Whitney Houston. „Duok ženklą“ filme pasirodo daugybė kino žvaigždžių iš skirtingų kartų. Geena Davis ir „Tvin Pykso“ žvaigždė Kyle MacLachlan. Iš naujųjų tikrai atpažinsite Channing Tatum, Simon Rex ar „Dirbtinio intelekto“ jau suaugusį aktorių Haley Joel Osment.

 

Maniau, kad „Svetimas: Romulas“ (2024) buvo paskutinis geras mano matytas siaubo trileris, bet „Duok ženklą“ man patiko ir įtraukė dar labiau! Tas keistas mistiškumas ir psichologinis siaubas, kad nežinai, ar tai, ką matai, yra tikrovė ar veikėjo psichodelinė haliucinacija verčia nerimauti dėl veikėjų. Tiesa, šiemet tokio originalesnio trilerio tipažo filmų mačiau ir jei turi panašumų su „Duok ženklą“, pavyzdžiui, „Ko jūs norėtumėte“ (2024), „Saltburnas“ (2023). Originalesnės įtampos ir idėjinio kino mėgėjams rekomenduočiau pažiūrėti ir „Duok ženklą“.

 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Moterų lyga" / "A League of Their Own"

Sveiki,

Tikėjimą senais ir laiko patikrintais filmais paskutiniuoju metu ganėtinai nusiviliu, tačiau vakar pažiūrėjau sportinę biografinę dramą „Moterų lyga“ (angl. A League of Their Own) (1992) likau kažin koks patenkintas. Sudėtinga man su sportinėm dramom, paskutinį kartą mačiau filmą „Lyčių kova“ – neseniai sukurtą filmą apie moteris tenesininkes ir vyrus, kurie teigė, kad moterys negali gerai žaisti teniso. Tuokart filmas be puikios atmosferos daugiau nieko gero nepaliko.

Panašiu principu sukurtas filmas ir „Moterų lyga“, kuri mus nukelia į XX a. vidurį, kada daugelis amerikiečių beisbolo žaidėjų išsiųsti į karą, vietiniams reikia pramogų, tad buvo nuspręsta suburti laikiną moterų komanda. Centre atsiduria dvi tarpusavyje konkuruojančios seserys, viena iš jų ištekėjusi. Iš esmės tai filmas ne vien apie sportinius (realiai kažkada buvusius) pasiekimus, bet tai gana feministinė juosta, kurioje įrodoma, kad moterys gali pajėgiai ir įdomiai konkuruoti brutalaus sporto aikštelėje. Juosta veikia vienu principu kaip istorinė juosta, liudijanti istorinę atmintį, ir kaip azartinė istorija už teisingumą. Pagrindinius vaidmenis sukuria legendinis aktorius Tom Hanks ir „Telmos ir Luizos“ žvaigždė Geena Davis. Prie jų, neįmanoma paminėti, prisijungia ir atlikėja Madonna, sukūrusi svarbų šiame filme vaidmenį ir pabaigos dainą. Nors aktoriai gerai žinomi, visgi jų kuriami charakteriai man pasirodė tipažinio braižo ir gana šabloniški, vertinant 1990-ųjų kino maniera.

Tiesą sakant, net nemėgstantiems sportinių dramų, manau, filmas turėtų patikti. Galiu pasakyti, kad jis pakankamai holivudiškos ir disnėjiškos dvasios – viskas jame pavaizduota itin teisingai, nes kiekviena sesuo gauna to, ko nusipelniusi pagal laikmečio moralines tendencijas. Filmas kelia įvairų jausmų: nuo liūdesio iki pergalingo džiaugsmo, nuo pasiaukojimo iki tyros meilės. Tiesą sakant, pagalvojau, kad neskaitant kelerių scenų apie moralę, šis filmas tiktų žiūrėti visai šeimai, nes jame yra ne tik istorija, pasakojimas, bet ir aiški pamokanti linija, tinkanti, mano galva, jaunajam besiformuojančiam kino žiūrovui. Šiaip tai nesitikėjau, kad filmas paliks tokią gerą vakaro pozityvumo galią.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Atsitiktinis didvyris" / "Hero"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti seną komediją pavadinimu „Atsitiktinis didvyris“ (angl. Hero) (1992), kurį režisavo visiems puikiai žinomas režisierius Stephen Frears, žinomas iš tokių darbų kaip „Karalienė“ (2006), „Filomena“ (2013), „Purvini žaidimai“ (1988) ir kt. Tiesą sakant, šio filmo tikriausiai nė nebūčiau žiūrėjęs, jeigu jo nebūtų parekomendavęs vertėjas, kuris sako, „paimk šį filmą“, turėtų patikti.

„Atsitiktinis didvyris“ – jau savaime pavadinime yra nusakoma šios komedijos formulė – visiškas nevykėlis padaro žygdarbį ir turėtų pagal patį banaliausią siužetą būti apdovanotas, tačiau jo apdovanojimą nugvelbia benamis. Likusi filmo dalis skirta tai garbei susigrąžinti, kuri iš esmės yra šeimos (ypač sūnaus) susižavėjimo susigrąžinimas... Tiesą sakant, šioji komedija kartu parodo ir hiperbolizuoja grobuonišką žurnalistikos pasaulį. Pigių sensacijų besivaikanti žurnalistė tampa auka ir iš to išspaudžia reto bjaurumo istoriją, tačiau finalinėse scenose visgi pasirodo, kad ji turi širdį. Didžiausi blogiukai šiame filme tampa užslėpto humanizmo transliuotojais.

Negalima nepaminėti aktorių. Jau tapusių kino legendomis. Visų pirma Dustin Hoffman, kuriam patikėtas pagrindinis vaidmuo. Iš esmės, kad ir komedija, Dustinas vis tiek iškyla kaip su įsimenančiu vaidmeniu. Tą patį galima pasakyti apie aktorius Geena Davis bei Andry Garcia, kuriuos dabartiniame kine sutikti vis sunkiau ir sunkiau, tad kėlė nostalgiją dešimto dešimtmečio populiariajam kinui.

Visgi filmas man, kad ir neblogas, pasirodė tiesiog vidutiniškas. Praleidau neblogai laiką, tačiau kažin ko (nepaisant pramogos) iš filmo negavau – bet juk tai komedija, jos funkcija ir yra linksminti. Vaidmenys be aktorių charizmos visgi tipažiniai. Suskirstyti pagal klišes – ambicinga žurnalistė, kuri padarys bet ką, kad padarytų reportažą, valkata, kuri padarys bet ką, kad praturtėtų... Vidinių susipriešinimų nedaug, po socialinėmis karjeristinėmis klišėmis slepiasi numanomas humaniškas pamokymas žiūrovui, kad ir netikri, ir atsitiktiniai didvyriai gali likti užkulisiuose ir visuomenei nežinomi. O visuomenė, kaip pateikia šis filmas, ypač dievina didvyrius, kas išliko ir iki šių dienų. Filmas tiks neišrankiam žiūrovui.

Man asmeniškai filmas labiausiai patiko dėl to neblogo siužeto, kada pagrindinis veikėjas bando pasiekti apsišaukėlį draugužį, bet, kaip Charlie Chaplin nebyliojo kino laikais, jam visi keliai prie tikslo užkertami.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Telma ir Luiza" / "Thelma & Louise"

Sveiki, kino žiūrovai ir skaitytojai,

Šįkart noriu pakomentuoti filmą „Telma ir Luiza“ (angl. Thelma and Louise) (1991), kurį režisavo legendinis „Svetimo“ režisierius Ridley Scott. Na, šį filmą jau seniai ketinau pažiūrėti, bet dėl nesibaigiančių filmų sąrašo, tikriausiai niekada nepažiūrėsiu visų gerų kino juostų, bet atranka yra atranka ir nieko nepadarysi... Bet ne apie tai dabar. Na, kultinis filmas, kurį tikriausiai labai mėgsta lesbietės ir vyrai – apie dvi gyvenimo monotonijos išvargintas drauges, kurios susiruošia į „mergaitišką“ kelionę prasiblaškyti ir įsivelia į kriminalinį pasaulį. Taip, šis filmas neatsitiktinai tapo kultiniu, kadangi panašiu siužetu vėliau bus sukurta begalės filmų! Tiesą sakant, tas begalės mane ir sugadino, nes filme sunkiai įžiūrėjau kažką naujo ir įdomaus, nes viską jau gožė šiek tiek „šviežesni“ filmai, kurie siužetiškai atkartojo kai kuriuos „Telmos ir Luizos“ motyvus. Vienas iš tokių filmų „Meksikietis“ (2001) – kažkuo visgi man pasirodė labai panašus.

Na, tai filmas atvėręs aktoriui Brad Pitt kelią į didįjį kiną – beje, jis pasirodo su kur kas stipresniu vaidmeniu tame pačiam „Meksikietyje“. Nors „Meksikietis“ nėra toks tragiškas siužetiniais vingiais, kaip „Telma ir Luiza“. Aišku, didžiausias šio filmo pliusas yra už šiuos vaidmenis „Oskarui“ nominuotos aktorės Susan Sarandon bei Geena Davis. Kritikai gerai įvertino jų pasirodymus, man irgi jos tiko ir patiko, nors abi draugės sukurtos pagal gana skirtingus charakterių tipus: Telma – infantili, chaotiška ir plepi, o Luiza toji „vyriškoji“, konservatyvi, pedantiška. Toks duetas turėjo susilaukti sėkmės. Visgi filmas daugiau pramoginis, pagrįstas kriminalinių nuotykių dvasia, kaip antai „Bonė ir Klaidas“, tačiau filmą visgi žiūrėti vis tiek gera ir smagu dėl aktorių, dėl garso takelių ir dėl svarbiausias priežasties – režisieriui pavyko sukurti filmą „su dvasia“. Kažkaip pats nepajauti, kaip susidraugauji su moterimis, jauti jų beprotybę, kelionių alchemiją, dulkes, baimę ir adrenaliną, kad nejučia imi klausti: o kurgi visa ši beprotiška kelionė mus visus nuves?

Manau, daugeliui filmas tikrai patiks. Savu laiku tai buvo maištinga juosta ir tikrai įdomi, na, o šiandien? Šiandien irgi gera. Siūlyčiau į filmą žiūrėti kaip į kultinį, pasistengti pajusti laikmečio dvasią, moterų kasdienybės atotrūkį, vaidybą ir tiesiog gerą režisūrą. Nesigailiu žiūrėjęs.

P. S.  Šiaip nerašau įdomių faktų, tačiau net man pačiam paskaičius tapo labai įdomu, tad išverčiau man įdomiausius: Ar žinojote, kad šiame filme vadumo buvo numatytas Meryl Streep ir Galdie Hawn, tačiau ji tuo metu filmuotis negalėjo, (nes, jeigu neklystu, laukėsi kūdikio) ir vėliau ji nusifilmavo su kolege kitoje juostoje „Mirtis jai tinka“ (1992)? Ir dar keletas negirdėtų faktų: Į Telmos vaidmenį pretendavo Nicole Kidman; Susan Sarandos už Geena Davis vyresnė net 10 metų, todėl buvo pašalintas dialogas, kad jos klasės draugės; George Clooney finale pralaimėjo menkai žinomam Brad Pitt dėl antraplanio vaidmens; Geena Davis buvo pasirašiusi sutartį, kad ji galėsianti atlikti arba Luizos arba Telmos vaidmenį, jeigu neatsirastų Luizai tinkamos aktorės; Į DJ vaidmenį, kurį atliko B. Pitt, taip pat pretendavo Johnny Depp, Tom Cruise, Sean Penn ir dar keletas garsių aktorių; į pagrindines aktores norėta imti Michelle Pfeiffer ir Jodie Foster, bet jos buvo kituose projektuose, analogiška, bet jos nugvelbė būtent „Oskarą“ iš S. Sarandon ir G. Davis; dainininkei ir „Oskaro“ laureatei Cher buvo pasiūlytas Telmos vaidmuo, bet ji atsisakė; Telmos vaidmenį buvo svarstoma pasiūlyti net Jassica Lange, Glenn Close, Emma Thmopson, Liza Minnelli, Sigourney Weaver ir kt; filmas nominuotas 6 „Oskarams“, pelnė tik už geriausią scenarijų.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tutsi" / "Tootsie"

Sveiki, kino mėgėjai,

Žinote, dabar pažiūrėjus legendinį filmą „Tutsi“ dar kitaip galima būtų versti tiesiog „Meilutė“ (angl. Tootsie) (1982) tikriausiai man vis dar sunku patikėti, kad šis filmas sulaukė net 10 „Oskaro“ nominacijų ir netgi vieną iš jų pelnė – geriausia antro plano aktorė tapo Jessica Lange, kurios filmus masiškai peržiūrinėju šiemet.

Paskutiniuoju metu komedijos žanro atžvilgiu tikrai nėra „Oskarui“ nominuoti filmai, tačiau „Tutsi“ kaip ir filmas „Džese tik merginos“ turi to klasikiniu parako, kuris vienaip ar kitaip pozityviai pakelia žiūrovui nuotaiką. Vyras persirengia moterimi ir įsivelia į beprotiškus nuotykius, slapta įsimyli gražią merginą, tačiau sudėtinga jai atskleisti savo tapatybę... Jau klasika tapęs siužetas ir aktoriaus Dustin Hoffman vaidmuo. Pirmasis Jessicos Lange „Oskaras“, na, ir ką čia bepridursi... Tiesiog filmas prašėsi peržiūrimas ir aš negalėjau atsispirti. Dabar galiu prisipažinti, kad filmas neprastas, tačiau jis manęs nesužavėjo. Tiesiog nepajutau to parako, su kuriuo galbūt sėdau žiūrėti šios komedijos. Viskas čia, rodos, kaip ir gerai – vaidyba, dialogai, humoras, scenarijus, bet, va, ėmė ir praslydo be didesnio žavesio. Ėmiau spėlioti, arba tas valandas su manimi buvo kažkas negerai, ar tiesiog filmas ne mano skonio.

Taip, filme buvo nemažai nuotaikingų scenų, žiūrėti tikrai galima ir filmas nė kiek nepaseno, lyginant su šiuolaikinėmis komedijomis, bet galbūt pernelyg nieko ir nebenustebina, tiek visko mačiusius. Aišku, buvo gera pamatyti jauną Jessica Lange, Dustin Hoffman ir Bill Murray, tačiau, deja, filmas nesuteikė tiek džiaugsmo, kiek tikėjausi. Bet nenoriu nuteikti tokiu „nekokiu“ savo atsiliepimu jus prieš šį filmą, priešingai – būtinai pažiūrėkite ir susidarykite savo santykį ir nuomonę.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela