Filmas: "Atvira santuoka" / "Splitsville"

 Sveiki,

 

Komiškiausi dalykai nutinka miegamuosiuose, dažnai bando tą lyg ir įteigti kinas, tačiau, man regis, kad ten vyksta patys tragiškiausi dalykai. Visgi režisieriaus ir aktoriaus Michael Angelo Covino režisuotas filmas „Atvira santuoka“ (angl. Splitville) (2025), pristatytas Kanų kino festivalyje, sulaukė nemažai pritarimo, nors tema seniai išsisėmusi, gal net nebeintriguojanti: kurti dar vieną komediją apie atviros santuokos tragediją komiškai. Filmas patraukė savo žinomų aktorių gausa ir, žinoma... Camon! Filmas pasitiktas labai teigiamai Kanuose, todėl, maniau, kad neprašausiu pasirinkdamas. O kaip buvo iš tikrųjų?

 

Istorija sukasi apie dvi poras: viena po 14 mėnesių santuokos (Kerio ir Ešlės) prie skyrybų ribos, nes panelei nelabai patinka nuobodus ir pernelyg greitai išsisėmęs seksualinis gyvenimas. Galiausiai po šoko Keris apsistoja laikinai pas draugą Paulą namuose ir permiega su jo žmona, nes... Ir šiaip draugo santuoka yra atvira, kiekvienas gali daryti ką tik nori ir ieškotis partnerio, tad kodėl ne? Galiausiai ketveriukės santuoka tampa daugmaž visko parodija, tiesa, labai linksma, nuotaikinga, kelia karnavališką įspūdį, kad iš tikrųjų didelė šiuolaikinių amerikiečių galimai taip ir gyvena, o dėl to jų santuokos tvirtos ir jie neišsiskiria. Deja, filmas kaip ir daugelis panašaus turinio istorijų tampa transliuoja tą patį: perdėta tolerancija ir užgniaužtas pavydas priveda prie apsimetinėjimo, jog mes gyvename puikiai, o iš tikrųjų vakarais suguldę vaikus maukiame vyną ir liejame ašaras...

 

Filmas man patiko, jis išties spalvingas, dinamiškas, sakyčiau, net nenuobodus. Gera režisūra! Bet visumoje filmas standartas, nepasiūlo jokios naujos minties, netikėtos perspektyvos, tik tas pačias jau iš filmo į filmą „nuskalbtas“ potekstes: atvirumas žlugdo santuoką, poligamija yra itin retas reiškinys, todėl neapsimetinėkime „moderniais“, o mylėkime vieni kitus ir branginkime santykius. Daugmaž visa šio filmo idėja nusakoma keliais klišiniais sakiniais, tad nebelieka jokios esminės nuorodos į kokią nors įdomesnę idėją. Kaltinti tikriausiai nieko nereikia, filmas vis tiek labai smagus, gerai surežisuotas, vėl būrys puikiai žinomų aktorių, kuriuos tinkamai ir vietoje pritraukia patraukli kamera... Negalėčiau spjauti į tokį reginį.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 6.5

 

Maištinga Siela

Filmas: "Duok ženklą" / "Blink Twice"

 Sveiki,

 

Aktorė Zoë Kravitz debiutuoja kaip režisierė, pristatydama savo darbą „Duok ženklą“ (angl. Blink Twice) (2024), kuris internetiniuose forumuose sukėlė nemažai diskusijų ir aptarimų, nes vieniems filmas labai patiko, kiti jo negalėjo pažiūrėti iki galo. „Duok ženklą“ pasakoja apie aptarnavimo srityje dirbančią Fridą, kuri trokšta susipažinti su elitu, o ypač akis jis žibina į Slaterį. Lemtingą akimirką jie susipažįsta ir Frida su drauge pakviečiamos skristi lėktuvu į privačią egzotišką vilą ir ji, žinoma, naiviai sutinka. Būdama viloje ji linksminasi, bando suvilioti Slaterį, tačiau slenka dienos, panašios viena į kitą, nesibaigiantys vakarėliai, narkotikai ir vis tas pats nestabilumo jausmas, jog iš tikrųjų kažkas čia ne taip, pernelyg viskas gerai...

 

Išties nereikia apie šį filmą skaityti ar žinoti daug informacijos, o anonso dėl efekto geriau nė nežiūrėti. Filmas taip mane įtraukė, kad vienu metu išpylė net prakaitas – matyt, grįžta tokių geresnių ir originalesnių trilerių su mistiniais efektais (tokiais vadinamaisiais mindfuck‘ais), kurie mane asmeniškai labai greitai įtraukia poreikis ir susidomėjimas. Nors nutuokiau, kad Fridai tas svečiavimasis nieko gero nežada, o apsvaigusios merginos ir vyrukai tikriausiai (čia buvo mano spėliojimas) atlieka kokias nors sektantiškas apeigas Bachui, tačiau netrukus viskas paaiškėja, kad dar ne taip...

 

Manau, filmas pavyko gan feministinis, vėl sukritikuojamas patriarchalinis vyrų pasaulis, gal net iš dalies ir naivios moterys, kurios pačios gundė, pačios negalėjo atsispirti ir tapo aukomis (šiuo atveju, sakyčiau, tinka iš dalies. Psichodeliniai kriminaliniai motyvai puikiai mistifikuoti, o intensyvi ir artimą kadrą mėgstanti Zoë Kravitz sukuria bauginimo efektą. Tie moterų mėginimai susitvardyti, pergudrauti situaciją, man regis, tampa stipriąja filmo puse. Labai norisi pagirdi man iki šiol nematytą aktorę Naomi Ackie, kuri atliko įsimintiną ir ekspresyvų Fridos vaidmenį. Pasirodo, aktorė ne per seniausiai vaidino pagrindinį vaidmenį vaidybiniame filme apie dainininkę Whitney Houston. „Duok ženklą“ filme pasirodo daugybė kino žvaigždžių iš skirtingų kartų. Geena Davis ir „Tvin Pykso“ žvaigždė Kyle MacLachlan. Iš naujųjų tikrai atpažinsite Channing Tatum, Simon Rex ar „Dirbtinio intelekto“ jau suaugusį aktorių Haley Joel Osment.

 

Maniau, kad „Svetimas: Romulas“ (2024) buvo paskutinis geras mano matytas siaubo trileris, bet „Duok ženklą“ man patiko ir įtraukė dar labiau! Tas keistas mistiškumas ir psichologinis siaubas, kad nežinai, ar tai, ką matai, yra tikrovė ar veikėjo psichodelinė haliucinacija verčia nerimauti dėl veikėjų. Tiesa, šiemet tokio originalesnio trilerio tipažo filmų mačiau ir jei turi panašumų su „Duok ženklą“, pavyzdžiui, „Ko jūs norėtumėte“ (2024), „Saltburnas“ (2023). Originalesnės įtampos ir idėjinio kino mėgėjams rekomenduočiau pažiūrėti ir „Duok ženklą“.

 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Smogikas" / "Hit Man"

 

Sveiki, kino žiūrovai,

 

Šiaip jau seniai žaviuosi režisieriaus Richard Linklater kino darbais, kuriuos jau net šiandien galima laikyti kinematografiniais šedevrais, pavyzdžiui, kelis dešimtmečius filmuotas filmas „Vaikystė“ (2015) arba net per tris dešimtmečius nusidriekusi trilogija „Prieš saulėlydį“. Kažin, ar artimiausiu metu atsiras bent kažkas panašaus, ką iš tikrųjų yra padaręs per savo karjerą Linklateris, todėl nežinojau, ko bereikėjo tikėtis iš vieno naujausio jo darbo „Smogikas“ (angl. Hit Man) (2023), kuris pasakoja filosofijos ir psichologijos mokytojo Gario gyvenimą.

 

Pradėsiu nuo to, kad tai ne tai, ko tikėjausi iš šio režisieriaus. Tikėjausi kažko originalaus, gerai „suveržto“ ir patikimo, kas keltų nuostabą. Garis – akiniuotas profesorius, vėliau sužinome, jog pasakojimas nusidriekęs keliomis laiko linijomis ir istorija perpasakota iš ateities perspektyvos. Žodžiu, Garis įsidarbina policijos smogiku t. y., jis apsimeta samdomu žudiku, sudaro sandorį su užsakovais, padaro įrašą ir galiausiai užsakovas sėda į kalėjimą. Garis kaskart keičia socialines kaukes, kol galiausiai vieną dieną užsakove tampa graži tamsaus gymio fatališka moteris, kurią Garis įsimyli ir prasideda kažkas panašaus į „Ponas ir ponia Smitai“, tačiau visgi finalas ne toks trilerio žaidimas, kiek komiškai buitiškas, tarsi žiūrėtum kokį kultinį paviljone nufilmuotą serialą, todėl filme nėra aštrumo, vien tik toks šaltas bukumas, kurie perteikiamas kaip vaidmenų socialinis žaidimas, todėl filmas manęs nepaveikė, nes principas labai paprastas: teatras teatre.

 

Vietomis man filmas pasirodė per lėkštas dėl scenarijaus tiesmukumo. Pristigo įdomesnių idėjų. Asmeniškai filmo pradžia mane labai intrigavo ir pirmasis pusvalandis buvo labai įdomus ir net įtemptai šmaikštus, kol neatsirado meilės nuspėjama linija ir Garis nepradėjo žaisti dvigubo agento. Aišku, nuvilianti ir holivudinė pabaiga labai sugadino viso filmo „skonį“. Iš tikrųjų tai režisieriaus vienas prastesnių darbų, atsiduodantis be didesnio intereso ar ambicingumo, nors režisūrinis cinkelis išlieka, kadangi žaidžiama klišių parodijomis. Labiausiai man filme patiko ilgi ir plepūs dialogai, kokius dažnai prie staliukų mėgsta, pavyzdžiui, Tarantinas savo filmuose, kuriuose „užauga“ intriga ir įtampa, tačiau tokių blėstelėjimų būta ne visur ir perėjimai bei užpildai prigesino intrigas. Neįtikino ir pagrindinis veikėjas, apskritai kažko pristigo tam parodijos ir komedijos junginiui, kad antroje pasakojimo pusėje jau norėjosi, kad kuo greičiau ši istorija pasibaigtų. Filmas meluoja, ypač naiviam žmogui, kad lepšiai įtikėję, kad gali būti seksualūs blogiukai ir žmogžudžiai, gali pakeisti savo prigimtį ir likimą, bet gyvenime dažniausiai žinome, kad prisižiūrėję visokiausių filmų ir prisiskaitę knygų, pradėję irgi šokinėti nuo stogų ar šaudyti į minią, gyvenimas baigiasi karceryje arba psichiatrinėje, priešingai nei komikso lygio Gariui, todėl ne, Garis nesužavėjo.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela