Filmas: "Duok ženklą" / "Blink Twice"

 Sveiki,

 

Aktorė Zoë Kravitz debiutuoja kaip režisierė, pristatydama savo darbą „Duok ženklą“ (angl. Blink Twice) (2024), kuris internetiniuose forumuose sukėlė nemažai diskusijų ir aptarimų, nes vieniems filmas labai patiko, kiti jo negalėjo pažiūrėti iki galo. „Duok ženklą“ pasakoja apie aptarnavimo srityje dirbančią Fridą, kuri trokšta susipažinti su elitu, o ypač akis jis žibina į Slaterį. Lemtingą akimirką jie susipažįsta ir Frida su drauge pakviečiamos skristi lėktuvu į privačią egzotišką vilą ir ji, žinoma, naiviai sutinka. Būdama viloje ji linksminasi, bando suvilioti Slaterį, tačiau slenka dienos, panašios viena į kitą, nesibaigiantys vakarėliai, narkotikai ir vis tas pats nestabilumo jausmas, jog iš tikrųjų kažkas čia ne taip, pernelyg viskas gerai...

 

Išties nereikia apie šį filmą skaityti ar žinoti daug informacijos, o anonso dėl efekto geriau nė nežiūrėti. Filmas taip mane įtraukė, kad vienu metu išpylė net prakaitas – matyt, grįžta tokių geresnių ir originalesnių trilerių su mistiniais efektais (tokiais vadinamaisiais mindfuck‘ais), kurie mane asmeniškai labai greitai įtraukia poreikis ir susidomėjimas. Nors nutuokiau, kad Fridai tas svečiavimasis nieko gero nežada, o apsvaigusios merginos ir vyrukai tikriausiai (čia buvo mano spėliojimas) atlieka kokias nors sektantiškas apeigas Bachui, tačiau netrukus viskas paaiškėja, kad dar ne taip...

 

Manau, filmas pavyko gan feministinis, vėl sukritikuojamas patriarchalinis vyrų pasaulis, gal net iš dalies ir naivios moterys, kurios pačios gundė, pačios negalėjo atsispirti ir tapo aukomis (šiuo atveju, sakyčiau, tinka iš dalies. Psichodeliniai kriminaliniai motyvai puikiai mistifikuoti, o intensyvi ir artimą kadrą mėgstanti Zoë Kravitz sukuria bauginimo efektą. Tie moterų mėginimai susitvardyti, pergudrauti situaciją, man regis, tampa stipriąja filmo puse. Labai norisi pagirdi man iki šiol nematytą aktorę Naomi Ackie, kuri atliko įsimintiną ir ekspresyvų Fridos vaidmenį. Pasirodo, aktorė ne per seniausiai vaidino pagrindinį vaidmenį vaidybiniame filme apie dainininkę Whitney Houston. „Duok ženklą“ filme pasirodo daugybė kino žvaigždžių iš skirtingų kartų. Geena Davis ir „Tvin Pykso“ žvaigždė Kyle MacLachlan. Iš naujųjų tikrai atpažinsite Channing Tatum, Simon Rex ar „Dirbtinio intelekto“ jau suaugusį aktorių Haley Joel Osment.

 

Maniau, kad „Svetimas: Romulas“ (2024) buvo paskutinis geras mano matytas siaubo trileris, bet „Duok ženklą“ man patiko ir įtraukė dar labiau! Tas keistas mistiškumas ir psichologinis siaubas, kad nežinai, ar tai, ką matai, yra tikrovė ar veikėjo psichodelinė haliucinacija verčia nerimauti dėl veikėjų. Tiesa, šiemet tokio originalesnio trilerio tipažo filmų mačiau ir jei turi panašumų su „Duok ženklą“, pavyzdžiui, „Ko jūs norėtumėte“ (2024), „Saltburnas“ (2023). Originalesnės įtampos ir idėjinio kino mėgėjams rekomenduočiau pažiūrėti ir „Duok ženklą“.

 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Apačioje" / "Down Low"

 Sveiki,

 

Amerikiečių režisierius Rightor Doyle šiemet pristatė naują LGBTQ komediją pavadinimu „Apačioje“ (angl. Down Low) (2023). Nors filmo pavadinimas dviprasmiškas, tačiau toli gražu istorija ne apie tai, ką dažnas gali pagalvoti. Norintiems linksmos ir spalvingos komedijos, kuri nereikalauja įsiklausymo, tiesą sakant, net nuoseklaus žiūrėjimo, manau, „Apačioje“ bus kaip tik toks, kokio reikia neįpareigojančiai pramogai.

 

Visgi tenka pripažinti, kad tikėjausi šiek tiek daugiau. Istorija pasakoja apie jauną masažuotoją Kameroną, kuris padeda mirštančiam nuo sunkios ligos ir ką tik išsiskyrusiam Gariui pasitenkinti. Įsivėlę į jaunatviškus žaidimus, jie nusprendžia išsikviesti vaikiną, kuris Garį patenkintų, tačiau viskas baigiasi vyruko mirtimi ir naujiesiems „draugams“ tenka kaip nors atsikratyti lavonu. Atrodo, lyg viskas ir paprasta, kol į namus neatsibeldžia psichotropinių vaistų prisirijusi kaimynė, o vėliau ir donorų prekeivis iš juodosios interneto rinkos...

 

Pradėkime nuo to, kad filmas absoliučiai teatralizuotas, tai situacijų komedija, persmelkta klasikinio ir pramoginio amerikietiško parodijos žanro. Čia parodijuojama viskas: gėjų bendravimo ir seksualumo klišės, kriminalinių filmų siužetai, vienatvės problemos, narkotikų vartojimas, veiksmo filmų scenos... Tiesa, akis akivaizdžiai bado išskirtinai mažas filmo biudžetas, nes didžioji filmo dalis nufilmuota viename prabangiame name, o dirba viso labo penki aktoriai ir toli gražu ne visi profesionaliai. Netgi vyrukas, kuris „netyčia“ iškrenta per langą, akivaizdžiai įkrenta net ne į krūmus, veikiamas fizikinės traukos, o ant laiptų (matyt, vėjelis krentantį papūtė). Daugelis komedijos elementų yra atkartojami iš ankstesnių komedijų apie vakarėlius, kuriuose visur juokingai maišuose tampomi lavonai, kurie vėliau, pasirodo, esantys gyvi ir sveiki...

 

Atvirai kalbant, jeigu ir žiūrėti šią komediją, tai dėl LGBTQ versijos, tad ir auditorija tikriausiai dažniausiai ir bus šios bendruomenės nariai arba atviro rato žmonės. Visgi kaip ir daugelis parodijų, taip ir šioji, yra tiesiog įsigalėjusių klišių juokingas perpasakojimas, tad trūksta ir originalumo, ir netikėtumo, viskas daugmaž aišku ir žinoma nuo pat pradžių iki galo. Filme nusifilmuoja du Holivude atviri aktoriai gėjai Zachary Quinto, žinomas iš „Amerikietiška siaubo istorija“ serialo, ir „Baltojo lotoso“ žvaigždė Lukas Gage, pastarasis prisidėjo ir prie šio siužeto scenarijaus kūrimo. Tikriausiai belieka pasakyti, kad filmą kūrė gėjai apie gėjus ir filmas labai gėjiškas, o ten, kur gėjai, viskas labai ryšku, lengva, spalvinga ir ne visada rimta.

 

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 5.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Eržilas" / "Raudona raketa" / "Red Rocket"

 Sveiki,

Tikriausiai Lietuvoje retas kino gurmanas nematęs amerikiečių režisieriaus Sean Baker „Floridos projektą“ (2017), kuriame nusifilmavo ir lietuvių kilmės aktorė Bria Vinaitė. Šiemet naujausias režisieriaus darbas buvo pristatytas „Kino pavasaryje“ pavadinimu „Eržilas“ (angl. Red Rocket) (2021), kai kur verčiama tiesiogiai „Raudona raketa“, kuriame pasakojama apie jau nebe pirmos jaunystės pornografijos aktorių Maikį, kuris po 17 metų į prastą JAV didmiesčio rajoną grįžta pas savo žmoną ir sunkiai sergančią uošvę. Žinoma, moterys jo nenori, tačiau už tam tikrą nuomą visgi sutinka jį kuriam laikui priimti. Jau nuo pat pradžių aišku, kad Maikis moterims bus tikra rakštis subinėje...

Režisierius, kaip ir ankstesniame filme, vaizduoja tirštus amerikiečių socialinio gyvenimo paribius, kur žmonės toli gražu negyvena dėl pačių įvairiausių priežasčių gero ir krikščioniško gyvenimo. Porno aktorius vėl susitinka su žmona, kuri uždarbiauja prostitucijoje, o skausmų kamuojama uošvė vaduojasi psichotropinėmis medžiagomis, bet baisiausia tai (dabar įsikibkite, puritonai lietuviai!), kad pagrindinis veikėjas nusižiūri lolitiškos išvaizdos nepilnametę spurgų pardavėją, iš kurios nori padaryti pritrenkiančią porno aktorę ir pats grįžti į šį verslą, susišluoti geriausius metų suaugusiųjų filmų apdovanojimus. Iš tikrųjų, kaip ir „Floridos projekte“, taip ir čia, režisierius įtraukia vaikus į suaugusiųjų kriminalus, tačiau juos sugeba pavaizduoti taip, lyg toje socialinėje terpėje viskas taip ir turi vykti t. y. vaikų vaikystė trumpa, laikas suaugti, daryti karjerą, užsidirbti pinigų ir, žodžiu, kažkaip išgyventi.

Žiūrint tokį filmą, nesunku atsisakyti smerkimo, nes šio socialinio sluoksnio žmonės svajoja apie trumpalaikius ir retsykiais nepasiekiamus dalykus. Jie naivūs, beprotiški ir kartu drąsūs, turi tam tikrų humanistinių (paradoksas!) įsitikinimų, tačiau jų vertybės formuojamos per hedonistinę prizmę, todėl kad ir kokie kartais atlapaširdžiai veikėjai vaizduojami, jie vis tiek laikui atėjus mes savo žmonės vardan savo gerbūvio. Nors filme nemažai dėmesio skiriama seksualinėms svajonėms, tačiau filmas labiau veikia ne dėl to, o dėl sukurto atskiro pasaulio su jame galiojančiomis taisyklėmis. Manding, visą laiką galvojau, jog tai tas nelengvas statistinio amerikiečio, kuris nesugebėjo baigti mokyklos, gyvenimas, kurį kažkaip užmaskuoja po „McDonaldų“ bukletais ir blizgiais bei prabangos jausmą sukeliančiais Holivudo „Marvel“ superherojų filmais, o tas gyvenimas – ir vėl paradoksas! – ne tik nepasiekiamas mums, lietuviams, bet ir dažnam socialinio paribio neišsilavinusiam amerikiečiui. Filmas gal nesukuria tokio stebuklo, kurį regime „Floridos projekte“, tačiau atpažįstama pasakojimo maniera bei temos vėl prikausto ir įtraukia į istoriją „Eržilo“ filme.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.2

Nuoroda į "Kino pavasarį" ČIA.

Interviu su "Eržilo" režisieriumi, kurį organizavo "Kino pavasaris".

 Filmo anonsas: 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pats baisiausias filmas 5" / "Scary Movie 5"

Sveiki,

Šiandien labai trumpai noriu paikti atsiliepimą apie filmą „Pats baisiausias filmas 5“ (Scary movie V) (2013). Kino kūrėjams prireikė net septynerių metų nuo paskutiniosios šio filmo dalies. Šįkart dribo visai kiti režisieriai, tačiau stengtasi išlaikyti visus jau puikiai žinomus „Paties baisiausio filmų“ stiliaus niuansus, juokelius, tai galbūt ir lėmė šio filmo didžiulę nesėkmę visomis prasmėmis.

„Pats baisiausias filmas 5“ – tai per paskutinius 3-4 metus sukurtų pačių garsiausių siaubo filmų parodijų lipdinys – Juodoji gulbė, Paranormalus aktyvumas, Pradžia, Mama ir kitų filmų idėjos ir elementai, kurias puikiai galima atpažinti juostoje. Tiesą sakant, man kažkada, labai seniai, „Paties baisiausio filmo“ parodijos netgi labai patiko, kadangi pas mus parodijų žanras buvo vis dar labai šviežias, o „Klyksmo“ ir „Aš žinau, ką veikei aną vasarą“ tapo tikra siaubo kino klasika... Pirmosios šios dalys buvo pripažintos ir kinų kritikų, bet laikui bėgant pats žanras išsisėmė, norėjosi vis daugiau ir daugiau, o juokeliai ir situacijos ėmė vis smukti ir galiausiai išsisėmė. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie šio filmo dalį – tai tikriausiai pati prasčiausia šio filmo serijos dalis. Juokeliai visai neįdomūs, jau matyti ir regėti. Filmo negelbsti ir skandalingieji Lindsay Lohan ir Charlie Sheen, kurie filmo pradžioje bando pasimylėti įvairiosiomis pozomis, tačiau tai atrodo gan apgailėtina ir nuobodu... Filme šmėkšteli ir kiti geriau ar mažiau žinomi Holivudo aktoriai, tačiau kai filmas „idėjiškai nukvėpęs“, nėra ko ir bežiūrėti...

Norėčiau pasakyti nors vieną šio filmo pliusą ir tikriausiai tai yra tai, kad filmo kūrėjai mokėjo pasirinkti ir sugretinti kelių pagrindinių siaubo filmų siužetines linijas, tačiau nesugebėjo šio lipdinio padaryti žavaus, intriguojančio, juokingo ir nesugebėjo nors kiek nustebinti. Deja, filmas išėjo ne parodija, o kažkoks lėkštas sūrio tepinys, kurį pašovus į mikrobangę, nė sūrio nebegauni, o išsitrauki kažkokią neaiškią lipią masę... Filmas vienas iš tų labai nuviliančių.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 11/100

IMDb:3.5

Jūsų Maištinga Siela