Filmas: "Pats baisiausias filmas 6" / "Scary Movie"

 

Sveiki!
 
Labai puikiai prisimenu, kaip vaikystėje ištisai laukdavome ir žiūrėdavome „Pats baisiausias filmas“ pirmąsias dalis per TV. Filmai, aišku, mums buvo pernelyg nešvankūs, tačiau mažai kas suko dėl to galvą, o mes leipdavome iš juoko. Vėliau pirmąsias dalis gavome nelegaliai ir bet kada galėdavome žiūrėti per savo namų kompiuterius. Sunku patikėti, bet anuomet šie klasika tapę filmai atrodė nepaprastai juokingi ir absurdiški. Eidamas į „Pats baisiausias filmas 6“ (angl. Scary Movie) (2026) kino teatre galvojau, kad galbūt būsiu jau tam pernelyg senas, nebesuprasiu tų lėkštų juokelių ir iššvaistysiu tiesiog pinigus.
 
Paskutinė penktoji dalis „Paties baisiausio filmo“ buvo 2013 metais, tad nemažas laiko intervalas nuo paskutiniosios dalies. Gal per tiek metų bus sugalvota kas nors daugiau, nei įprastai? Deja, besitikintiems kokybės ar kokių naujovių, turiu nuliūdinti, kad filmo frančizė išlaiko tą patį ritmą, koloritą ir siužetinį chaosą (kuo daugiau prifarširuoti pastarųjų metų siaubo kino filmų atpažįstamų sceninių parodijų). Kino kritikai nemėgsta šios parodijos serijų, jie negailestingi vertindami jų turinį ir režisūrą.
 
Ar filmas lėkštas? Žinoma! Ar filmas absurdiškas? Tikrai taip! Ar juokingas? Taip! Būtent dėl šito ėjau, šito ir gavau. Nustebau, kad juokiausi kur kas daugiau kino salėje, nei jaunesnioji žiūrovų karta, kurie galbūt į filmą pasižiūrėjo kritiškiau, o gal buvo atėję su pernelyg dideliais lūkesčiais. Tokiam kinui lūkesčių nereikia turėti nė per nago juodumą, čia reikia absurdą vertinti pačiu žemiausiu ir juokingiausiu būdu. Visgi labai gerai ir juokingai praleidau laiką. Bandžiau skaičiuoti tuos siaubo filmo variantus, kuriuos pavyko atpažinti šioje parodijoje, tačiau pamečiau skaičių, o galiausiai viskas susipynė ir pamečiau skaičių.
 
Filmas visgi turi naują viziją, jis kaip kokie „Simpsonai“ fiksuoja pastarųjų 5 metų amerikiečių kultūrines ir socialines problemas, t. y. D. Trumpo rinkimus, respublikonų valdymo nesąmones, taip pat persisotinusią nuo seksualinių skandalų ir rasizmo visuomenę, o tai sufleruoja, kad amerikiečiai pavargo nuo rasizmo ir kitų neapykantos formų. Vienoje iš filmo scenų kaukėtasis žudo juodosios rasės atstovą ir šis gindamasis absurdiškai meta kaltimus ne dėl to, kad jį žudo, o kokiais rasistiniais būdais iš „12 metų vergovės“ filmo: plakimas rimbu, pakorimas ant medžio šakos... Viena iš veikėjų metro paduriama dėl to, kad ji sukritikavo juodosios rasės žmones, galiausiai ją paduria ir arabas, ir kiti, kurie šiandien JAV-ose diena iš dienos kelia rasizmo ir homofobijos problemas. Tam tikra prasme šįkart filmas parodijuoja ne vien siaubo filmus, bet ir pačią amerikiečių socialinių įtampų tikrovę, kuri tampa įrankiu papildyti žudynes. Šioje dalyje susitinka naujoji „Pats baisiausias filmas“ karta su senąja ir konkuruoja dėl dominavimo pačiame filme. Čia daug ką išvysite iš 2000-ųjų pirmųjų dalių aktorių, įskaitant Anna Faris ir Regina Hall, Shawn Wayans, Lochlyn Munro ir kt., kurie į šį kino projektą grįžta nors ir senstelėję, bet su tais pačiais išlaikytais absurdiškais veikėjais ir jų ydomis kaip į seną gerą amerikietiško stiliaus vakarėlį.
 
Kad ir koks bebūtų absurdiškas filmas, po jo pasijutau gerai praleidęs laiką, nes daug juokiausi, pasitikrinau siaubo filmų sąrašą. Filmas absoliučiai pramogai, bet jame yra ir tos apčiuopiamos realijos, kurias atpažins kiekvienas masinės kultūros vartotojas.
 
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 38/100
IMDb: 5.4

 
Maištinga Siela

Filmas: "Nuogas ginklas" / "The Naked Gun"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Nepamenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau gryno žanro parodiją! Anksčiau jas labai mėgau, ypač paauglystėje, tačiau nutiko taip, kad kurį laiką negalėjau jų pakęsti, atrodė viskas pernelyg elementaru, pigu ir buka. Tačiau esu šviesaus atminimo aktoriaus Leslie Nielsen (1926-2010) gerbėjas, kuris ir buvo pirmasis „Nuogo ginklo“ pagrindinis aktorius keliuose devinto dešimtmečio sukurtose filmo dalyse. Atgaivinti „Nuogas ginklas“ (angl. The Naked Gun) (2025) režisierius Akiva Schaffer, kuris likdamas ištikimas pirmųjų dalių stilistikai pasakoja naują parodiją apie policininko Frenko Jaunesniojo gyvenimą ir darbą.

 

Visgi „Nuogas ginklas“ nėra perdirbinys, tai nauja ir šiek tiek sušiuolaikinta istorija, kuri iš esmės pasakoja buvusio senojo Frenko jau suaugusio ir net senstelėjusio sūnaus Frenko jaunesniojo gyvenimą. Taigi, istorija kaip ir vystoma po daugel metų, išlaikydama senąją parodijos braižą. Absurdiškos situacijos, kiek netikėti ir logikos neturintys deriniai šiam filmui labai tinka.

 

Istorija labai nesudėtinga. Frenkas tiria žmogžudystę, kol prisikasa iki to, kad pasaulį nori užvaldyti blogio genijus, sukeldamas mikro bangas ir visus žmones išvesti iš proto, kad jie smurtautų ir vienas kitą žudytų. Frenkui tenka išsiaiškinti jo kėslus ir, aišku, kaip jau būna klasikinėse kriminalinėse istorijoje, atsiranda ir nauja Frenko gyvenimo pasija – nužudytojo mergina Betė, kurią suvaidino legendinė Pamela Anderson. Žodžiu, flirto, detektyvo ir juokingo herojaus derinys. Žodžiu, veiksmas vyksta pagal šabloną, filmas juokiasi iš klišių, stereotipų ir čia veikia absurdiškumo iškėlimas įvairiose ir šiaip jau nelabai logiškose situacijose, kurios kelia ir juoką, ir nuostabą, kad vis dar galima neblogai sukurti parodijų filmą, laikantis tų pačių devinto dešimtmečio sukurtų parodijos elementų. Filmas, tiesa, kaip savo žanro kūrinys labai gerai įvertintas kino kritikų, tačiau tenka pripažinti, kad jis itin paprastai primityvus. Jis nesiekia nei mūsų intelektualiai pašiepti ar sukurti ko nors, ko negalėtų suprasti keturiolikmetis. Pop žanras apie pop kino klišes, naudojant pop kino tas pačias klišes. Bet linksma!

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis 75/100

IMDb: 6.6

 

Maištinga Siela

Filmas: "Renfildas" / "Renfield"

 Sveiki gyvi,

 

Nesvetimas man parodijų žanras, atėjęs tikriausiai iš vaikystės filmų prieš miegą. Prisimenant Drakulos parodiją „Miręs ir tuo patenkintas“ (1995), nusikeliu į vaikystę, kai gera komedija buvo būtent suvokiama tokia: truputį gašli, nemažai absurdiškų situacijų ir daug nesąmonių, primenančių amerikiečių situacijų serialus. Naujausią Drakulos parodiją sukūrė Chris McKay pavadinimu „Renfildas“ (angl. Renfield) (2023), kuriame daugiau dėmesio skiriama ne tiek Drakulai, kiek jo uzurpuotam ir tarnu paverstam Renfildui.

 

Renfildas šiame filme primena superherojų, veikiau jūreivį jankį Papajų, kuris vietoj špinatų suvalgo kokį vabalą ir akimirkai įgyja nepaprastų galių. Nepaisant to, jis ištikimas Drakulai, kuriam ir vėl... išgelbėjo gyvybę, tačiau jaučia, jog šeimininkas jo nemyli, priešingai – jį išnaudoja, todėl apsilanko toksiškų santykių anoniminiame susirinkime. Ir tai šiek tiek juokinga, nes bandoma į klasikinio tarno ir pono santykius pasižiūrėti šiuolaikiškai. Tuo pačiu Renfildas netrukus susipažįsta su policininke, kuri dėl to, kad yra garbaus tėvelio dukrelė, nuvertinama. Besimezgant policininko ir monstro Renfildo simpatijoms, keičiasi ir pats Renfildas, kuris staiga pradeda perimti vis dažniau savikontrolę. Drakula, žinoma, apie tai sužino ir imasi veiksmų.

 

Filmas iš vienos pusės klausia, ar gali žmogus priklausantis nuo kitų noro ir poreikių išsivaduoti ir kurti asmeninę laimę? Visas šis draminis šablonas kaip kaliausė ant kuolo užmaukšlinamas ant klasikinės Drakulos istorijos. Iš dalies tai suveikia, nes filme nemažai tokių taiklių juokelių, kuriuos nesunku atpažinti prie amerikietiško humoro pratusiems lietuviams žiūrovams. Pagrindinį vaidmenį atliko Nicholas Hoult, kuris perteikė Renfildo transformaciją beveik panašiai kaip prieš dešimtmetį savo kitame zombiškame vaidmenyje „Šilti kūnai“ (2013). Drakulos vaidmenį atliko Nicolas Cage ir jam tai tiko, nes atrodė išties geras psichuojantis Drakula. Baisūs dalykai paverčiami paradoksaliai juokingais, tačiau visuminis vaizdinys visgi yra pagal masinio kino šablonus. Kai ką priminė iš serialo apie vampyrus „Ką mes veikiame šešėliuose“, kuris, tiesa, kur kas juokingesnis. Vienam karteliui „Renfildą“ pažiūrėti ne nuodėmė.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pats baisiausias filmas 5" / "Scary Movie 5"

Sveiki,

Šiandien labai trumpai noriu paikti atsiliepimą apie filmą „Pats baisiausias filmas 5“ (Scary movie V) (2013). Kino kūrėjams prireikė net septynerių metų nuo paskutiniosios šio filmo dalies. Šįkart dribo visai kiti režisieriai, tačiau stengtasi išlaikyti visus jau puikiai žinomus „Paties baisiausio filmų“ stiliaus niuansus, juokelius, tai galbūt ir lėmė šio filmo didžiulę nesėkmę visomis prasmėmis.

„Pats baisiausias filmas 5“ – tai per paskutinius 3-4 metus sukurtų pačių garsiausių siaubo filmų parodijų lipdinys – Juodoji gulbė, Paranormalus aktyvumas, Pradžia, Mama ir kitų filmų idėjos ir elementai, kurias puikiai galima atpažinti juostoje. Tiesą sakant, man kažkada, labai seniai, „Paties baisiausio filmo“ parodijos netgi labai patiko, kadangi pas mus parodijų žanras buvo vis dar labai šviežias, o „Klyksmo“ ir „Aš žinau, ką veikei aną vasarą“ tapo tikra siaubo kino klasika... Pirmosios šios dalys buvo pripažintos ir kinų kritikų, bet laikui bėgant pats žanras išsisėmė, norėjosi vis daugiau ir daugiau, o juokeliai ir situacijos ėmė vis smukti ir galiausiai išsisėmė. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie šio filmo dalį – tai tikriausiai pati prasčiausia šio filmo serijos dalis. Juokeliai visai neįdomūs, jau matyti ir regėti. Filmo negelbsti ir skandalingieji Lindsay Lohan ir Charlie Sheen, kurie filmo pradžioje bando pasimylėti įvairiosiomis pozomis, tačiau tai atrodo gan apgailėtina ir nuobodu... Filme šmėkšteli ir kiti geriau ar mažiau žinomi Holivudo aktoriai, tačiau kai filmas „idėjiškai nukvėpęs“, nėra ko ir bežiūrėti...

Norėčiau pasakyti nors vieną šio filmo pliusą ir tikriausiai tai yra tai, kad filmo kūrėjai mokėjo pasirinkti ir sugretinti kelių pagrindinių siaubo filmų siužetines linijas, tačiau nesugebėjo šio lipdinio padaryti žavaus, intriguojančio, juokingo ir nesugebėjo nors kiek nustebinti. Deja, filmas išėjo ne parodija, o kažkoks lėkštas sūrio tepinys, kurį pašovus į mikrobangę, nė sūrio nebegauni, o išsitrauki kažkokią neaiškią lipią masę... Filmas vienas iš tų labai nuviliančių.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 11/100

IMDb:3.5

Jūsų Maištinga Siela