Filmas: "Pats baisiausias filmas 6" / "Scary Movie"

 

Sveiki!
 
Labai puikiai prisimenu, kaip vaikystėje ištisai laukdavome ir žiūrėdavome „Pats baisiausias filmas“ pirmąsias dalis per TV. Filmai, aišku, mums buvo pernelyg nešvankūs, tačiau mažai kas suko dėl to galvą, o mes leipdavome iš juoko. Vėliau pirmąsias dalis gavome nelegaliai ir bet kada galėdavome žiūrėti per savo namų kompiuterius. Sunku patikėti, bet anuomet šie klasika tapę filmai atrodė nepaprastai juokingi ir absurdiški. Eidamas į „Pats baisiausias filmas 6“ (angl. Scary Movie) (2026) kino teatre galvojau, kad galbūt būsiu jau tam pernelyg senas, nebesuprasiu tų lėkštų juokelių ir iššvaistysiu tiesiog pinigus.
 
Paskutinė penktoji dalis „Paties baisiausio filmo“ buvo 2013 metais, tad nemažas laiko intervalas nuo paskutiniosios dalies. Gal per tiek metų bus sugalvota kas nors daugiau, nei įprastai? Deja, besitikintiems kokybės ar kokių naujovių, turiu nuliūdinti, kad filmo frančizė išlaiko tą patį ritmą, koloritą ir siužetinį chaosą (kuo daugiau prifarširuoti pastarųjų metų siaubo kino filmų atpažįstamų sceninių parodijų). Kino kritikai nemėgsta šios parodijos serijų, jie negailestingi vertindami jų turinį ir režisūrą.
 
Ar filmas lėkštas? Žinoma! Ar filmas absurdiškas? Tikrai taip! Ar juokingas? Taip! Būtent dėl šito ėjau, šito ir gavau. Nustebau, kad juokiausi kur kas daugiau kino salėje, nei jaunesnioji žiūrovų karta, kurie galbūt į filmą pasižiūrėjo kritiškiau, o gal buvo atėję su pernelyg dideliais lūkesčiais. Tokiam kinui lūkesčių nereikia turėti nė per nago juodumą, čia reikia absurdą vertinti pačiu žemiausiu ir juokingiausiu būdu. Visgi labai gerai ir juokingai praleidau laiką. Bandžiau skaičiuoti tuos siaubo filmo variantus, kuriuos pavyko atpažinti šioje parodijoje, tačiau pamečiau skaičių, o galiausiai viskas susipynė ir pamečiau skaičių.
 
Filmas visgi turi naują viziją, jis kaip kokie „Simpsonai“ fiksuoja pastarųjų 5 metų amerikiečių kultūrines ir socialines problemas, t. y. D. Trumpo rinkimus, respublikonų valdymo nesąmones, taip pat persisotinusią nuo seksualinių skandalų ir rasizmo visuomenę, o tai sufleruoja, kad amerikiečiai pavargo nuo rasizmo ir kitų neapykantos formų. Vienoje iš filmo scenų kaukėtasis žudo juodosios rasės atstovą ir šis gindamasis absurdiškai meta kaltimus ne dėl to, kad jį žudo, o kokiais rasistiniais būdais iš „12 metų vergovės“ filmo: plakimas rimbu, pakorimas ant medžio šakos... Viena iš veikėjų metro paduriama dėl to, kad ji sukritikavo juodosios rasės žmones, galiausiai ją paduria ir arabas, ir kiti, kurie šiandien JAV-ose diena iš dienos kelia rasizmo ir homofobijos problemas. Tam tikra prasme šįkart filmas parodijuoja ne vien siaubo filmus, bet ir pačią amerikiečių socialinių įtampų tikrovę, kuri tampa įrankiu papildyti žudynes. Šioje dalyje susitinka naujoji „Pats baisiausias filmas“ karta su senąja ir konkuruoja dėl dominavimo pačiame filme. Čia daug ką išvysite iš 2000-ųjų pirmųjų dalių aktorių, įskaitant Anna Faris ir Regina Hall, Shawn Wayans, Lochlyn Munro ir kt., kurie į šį kino projektą grįžta nors ir senstelėję, bet su tais pačiais išlaikytais absurdiškais veikėjais ir jų ydomis kaip į seną gerą amerikietiško stiliaus vakarėlį.
 
Kad ir koks bebūtų absurdiškas filmas, po jo pasijutau gerai praleidęs laiką, nes daug juokiausi, pasitikrinau siaubo filmų sąrašą. Filmas absoliučiai pramogai, bet jame yra ir tos apčiuopiamos realijos, kurias atpažins kiekvienas masinės kultūros vartotojas.
 
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 38/100
IMDb: 5.4

 
Maištinga Siela

Filmas: "Spiralė" / "Spiral"

 Sveiki,

Tęsiu paprastų, vidutinių, pramoginių ir tuo pačiu sunkiam mąstymui neįpareigojančių filmų apžvalgas. Ir šįkart siaubo filmas „Spiralė“ (angl. Spiral) (2019), kuris pasakoja – ak, kaip jau įprasta! – kai nauja šeima atsikrausto į atokų ir uždarą miestelį ir jų name pradeda dėtis itin keisti ir netikėti dalykai.

Tikriausiai naujomis kraustynėmis vidutiniai ir labai prasti amerikiečių siaubo filmai prasideda statistiškai 80 procentų, todėl filmo struktūrą jau galite suvokti vos tik pradėdami žiūrėti filmą. Tai iš dalies patogu, jeigu visas dėmesys nesutelktas į filmą, o, sakykime, žiūrite namie, su kompanija pasiplepėdami. Šįkart siužetą paįvairina tai, kad naujoji atsikraustėlių šeimą – dviejų gėjų porelė su dukrele, o vienas iš jų – dar ir juodaodis (korektpolitiškai užpildytas filmas!). Netrukus vienas iš vyrukų, saujomis rydamas tabletes, pastebi, kad juos pamažu ima kažkas terorizuoti. Iš pradžių tai atrodo kaip homofobinės atakos, pavyzdžiui, įsilaužėlis palieka įžeidžiantį užrašą ant sienos, o vienam iš vyrukų jaunystėje išgyvenus homofobinę ataką, jau tampa neramu ir prasideda panikos atakos...

Visgi netrukus įvykiai tampa vis keistesni, miestelio gyventojai nebeprimena vien tik miestelio gyventojus, o juos vienija keistai įtartini žvilgsniai, perdėtai malonus elgesys... Žinoma, netrukus miestelio gyventojų paslaptis ima aiškėti, įtampa kaisti, tačiau, kaip galite įtarti, susipykus porelei, nebeužtenka laiko ne tik susivokti laiku, bet ir susikrauti lagaminus, kad galėtų išsigelbėti. Pabaigoje gana neblogai sužaidžiama laikais, pasikartojančiu spiraliniu nusikaltimų laikotarpiu, o miestelio paslaptis taip nuo A iki Z ir nepaaiškinama iki galo, todėl žiūrovas pabaigoje palieka susimąstymui: tai kas iš tikrųjų ten buvo tokie per žmonės?

Yra šiame filme yra gerų filmo elementų. Keletą kartų net krūptelėjau! Režisieriui pavyksta kartais išgauti paslaptingą trilerio atmosferą, kai kada yra ir įtampos, bet visuminis filmo vaizdas atrodo kažkiek prėskas. Vis bandau suvokti šio filmo išskirtinius privalumus, kuo jis geresnis už kitus ir nerandu jokio pagrindimo, kodėl būtų verta žiūrėti „Spiralę“, o ne kokį kitą vidutinį siaubo trilerį? Bijau, kad tai vienas iš tų vartotojiško pobūdžio filmų, kurių po metų nė neprisiminsiu...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela