Rodomi pranešimai su žymėmis Tom Arnold. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Tom Arnold. Rodyti visus pranešimus

2018 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Filmas: "Atsitiktinis didvyris" / "Hero"


Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti seną komediją pavadinimu „Atsitiktinis didvyris“ (angl. Hero) (1992), kurį režisavo visiems puikiai žinomas režisierius Stephen Frears, žinomas iš tokių darbų kaip „Karalienė“ (2006), „Filomena“ (2013), „Purvini žaidimai“ (1988) ir kt. Tiesą sakant, šio filmo tikriausiai nė nebūčiau žiūrėjęs, jeigu jo nebūtų parekomendavęs vertėjas, kuris sako, „paimk šį filmą“, turėtų patikti.

„Atsitiktinis didvyris“ – jau savaime pavadinime yra nusakoma šios komedijos formulė – visiškas nevykėlis padaro žygdarbį ir turėtų pagal patį banaliausią siužetą būti apdovanotas, tačiau jo apdovanojimą nugvelbia benamis. Likusi filmo dalis skirta tai garbei susigrąžinti, kuri iš esmės yra šeimos (ypač sūnaus) susižavėjimo susigrąžinimas... Tiesą sakant, šioji komedija kartu parodo ir hiperbolizuoja grobuonišką žurnalistikos pasaulį. Pigių sensacijų besivaikanti žurnalistė tampa auka ir iš to išspaudžia reto bjaurumo istoriją, tačiau finalinėse scenose visgi pasirodo, kad ji turi širdį. Didžiausi blogiukai šiame filme tampa užslėpto humanizmo transliuotojais.

Negalima nepaminėti aktorių. Jau tapusių kino legendomis. Visų pirma Dustin Hoffman, kuriam patikėtas pagrindinis vaidmuo. Iš esmės, kad ir komedija, Dustinas vis tiek iškyla kaip su įsimenančiu vaidmeniu. Tą patį galima pasakyti apie aktorius Geena Davis bei Andry Garcia, kuriuos dabartiniame kine sutikti vis sunkiau ir sunkiau, tad kėlė nostalgiją dešimto dešimtmečio populiariajam kinui.

Visgi filmas man, kad ir neblogas, pasirodė tiesiog vidutiniškas. Praleidau neblogai laiką, tačiau kažin ko (nepaisant pramogos) iš filmo negavau – bet juk tai komedija, jos funkcija ir yra linksminti. Vaidmenys be aktorių charizmos visgi tipažiniai. Suskirstyti pagal klišes – ambicinga žurnalistė, kuri padarys bet ką, kad padarytų reportažą, valkata, kuri padarys bet ką, kad praturtėtų... Vidinių susipriešinimų nedaug, po socialinėmis karjeristinėmis klišėmis slepiasi numanomas humaniškas pamokymas žiūrovui, kad ir netikri, ir atsitiktiniai didvyriai gali likti užkulisiuose ir visuomenei nežinomi. O visuomenė, kaip pateikia šis filmas, ypač dievina didvyrius, kas išliko ir iki šių dienų. Filmas tiks neišrankiam žiūrovui.

Man asmeniškai filmas labiausiai patiko dėl to neblogo siužeto, kada pagrindinis veikėjas bando pasiekti apsišaukėlį draugužį, bet, kaip Charlie Chaplin nebyliojo kino laikais, jam visi keliai prie tikslo užkertami.

Mano įvertinimas: 6/10
IMDb:6.5


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

Filmas: "Melas vardan tiesos" / "True Lies"




Sveiki, brangūs skaitytojai,

Dar, žiūriu, liko mano repertuare nematytų James Cameron filmų ir vienas iš tokių buvo daug kam patikęs „Melas vardan tiesos“ (angl. True Lies) (1994), kuris, kažin, ar yra pats geriausias šio režisieriaus darbas, bet žinant, kokiomis ambicijomis nuolat gyvena J. Cameronas, nieko nuostabaus, kad ir jo prastieji filmai yra visai neprasti, o tiesiog geri. „Įsikūnijimo“, „Titaniko“, „Terminatoriaus“ pirmųjų dalių režisierius vėl pasikviečia Arnold Schwarzenegger į savo projektą.

Kuo šįkart skiriasi šis filmas nuo anksčiau matytų režisieriaus darbų? Gal dėl komedijos žanro priemaišų. Į rimtą veiksmo trilerį įpinti komediniai situacijų niuansai tiesiog nuskaidrino visą filmą ir suteikė jam didelio žavesio. Tai didelis pramoginis filmas, kuris, mano akimis, turėtų patenkinti kinomanus ir paprastus žiūrovus, nes jame puikiai dera išplėtotas scenarijus, sukuriama intrigos atmosfera ir, žinoma, nestinga veiksmo. Asmeninių santykių ir darbo reikalų susipynimas šio filmo herojui tampa uždelsto melo bomba, kuri išsprendžia gana aštriomis trilerio sąlygomis santykius su žmona. Šiuo atžvilgiu daug kam filmas turėtų būti panašus į „Ponas ir ponia Smitai“ su Angelina Jolie ir Brad Pitt. 

Filme pasirodo „Terminatoriaus“ žvaigždė A. Schwarzenegger‘is, kuris, dievaži, mano akimis matytas tik vaikystėje, man visai patiko. Šitas raumenų kalnas turi visai įdomios charizmos ir geba elegantiškai suvaidinti, bet išvis labiausiai mane sužavėjo serialų „Choras“, „Siaubo karalienės“ (angl. Screem Queens) bei filmo „Žuvelė vardu Vanda“ aktorė Jamie Lee Curtis, suvaidinusi naiviąją žmoną, kuri vėliau tapo komedinių situacijų stimulu. Viena įdomiausių ir gražiausių bei juokingiausių scenų tampa jos pasirodymas viešbutyje prostitutės vaidmenyje, kur prieblandoje sėdintis vyras stebi jos erotinį šokį... Tiesiog vien dėl šios scenos buvo verta žiūrėti įspūdingų J. L. Curtis kūno linijų šokį. Visai nesitikėjau išvysti ir serialo „Relikvijų medžiotoja“ žvaigždę Tai Carrere.

Šiaip filmas išties gana aukšto lygio, įdomus, įtraukiantis, kur veiksmas dera su humoru, šeimos santykiai su darbiniais reikalais. Gal ne geriausias J. Camerono filmas, bet kaip filmas jis vis tiek geras.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela