Filmas: "Įsikūnijimas. Vandens kelias" / "Avatar: The Way of Water"

 

Sveiki,

Daugiau nei dešimtmetį reikėjo laukti, kol amerikiečių režisierius James Cameron, legendinio filmo „Titanikas“ kūrėjas sukurs „Įsikūnijimo“ tęsinį „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (angl. Avatar: The Way of Water) (2022). Tiesą sakant, net abejojau, ar režisierius grįš prie šio projekto, nes kurį laiką nieko nebuvo galima girdėti apie tęsinių kūrimą, tik užuominas, jog galbūt vieną dieną pasirodys... Anuomet pirmoji dalis 2009 metais, žiūrėta 3D formatu, padarė nemenką įspūdį daugeliui žiūrovų, įskaitant ir mane patį, tad po šitiek laiko visi tikėjomės labai daug iš tęsinio, tačiau dalis žiūrovų, neslėpkime, liko šiek tiek nusivylę.

Istoriją Pandoros planetoje tęsiasi nuo paskutiniųjų įvykių prabėgus daugiau nei dešimtmečiui. Pagrindiniai veikėjai iš ankstesniosios dalies turi susilaukę keturis vaikus, o gyvendami tarp kabančių uolų organizuoja išpuolius prieš žmones, kurie iš planetos nori išgauti naudingų iškasenų. Galiausiai vieną dieną į planetą nusileidžia naujas mokslinis žmonių projektas, naujieji avatarai, kurių atmintis perprogramuota pagal anksčiau kovose žuvusių piktadarių atmintį. Jų užduotis sunaikinti Džeiką, anuomet išdavusį žmonių rasę ir perėjusį į pandoriečių pusę. Didžiausias Džeiko ir jo moters galvos skausmas – maištaujantys ir nuolat į keblias situacijas įsiveliantys jų vaikai. Nereikia būti genijumi, jog suvoktumėte J. Camerono šabloniškamą: ateis akimirka, kada Džeikas turės gelbėti vaikus ir paaukoti save.

Tiesą sakant, tenka pripažinti, kad tiek primoji, tiek antroji filmų dalys yra tradiciškai šabloniškos. Istorija nėra sudėtinga ir absoliučiai pritaikyta masiniam žiūrovui. Piktadariai svetimoje planetoje naikina nuostabią gyvybę, o mėlynoji rasė stengiasi išgelbėti savo tautą ir planetą. Invaziniai žmonės aiškiai koreliuoja su nūdienos žmonėmis, kurie niokoja Žemės planetą, skerdžia gyvulius, kerta miškus ekonomikos reikmėms be jokių skrupulų. Tokiu būdu per kiną bandoma prisibelsti į žmogaus sąžinę, nes, kaip ir filme sakoma, kiekvienas yra atsakingas už viso pasaulio gerovę. Ir su tuo viskas gerai, nes kas kitas, jeigu ne empatiją ir humanizmą skatinantys masiniai filmai gali atverti žmonėms akis?

Šioje dalyje mėlynieji miško pandoriečiai, tiksliau Džeiko šeima, pabėga į pakrančių pandoriečių gentį, kuri genetiškai skiriasi tiek spalva, tiek savo kūno proporcijomis. Čia Džeiko vaikai susipažįsta su milžiniškais banginiais, jūrų žuvimis ir... laukia, kol piktadariai juos aptiks. Galiausiai taip ir nutinka. Vyksta didžiulės batalijos, vandens mūšis, kuriame žudomi intelektualūs vandens gyvūnai, o Džeikas nori išvaduoti savo vaikus ir suvesti sąskaitas su priešu. Viskas labai šabloniškai tikslu kaip ir pirmojoje dalyje, todėl pats filmo siužetas ir jo kulminacija, problematika nėra įspūdinga.

Nepaisant įprastos gėrio ir blogio kovos, nusibodusių siužetinių vingių, paaugliškų veikėjų nesąmonių, imituojančių tuos pačius žmonių elgsenos modelius, filmas įdomus vizualine prasme. James Cameronas randa šiame filme (kaip ir ankstesniajame) balansą tarp primityvoko siužeto ir humanizmo. Jautriai papasakota šeimos istorija, atskleidžiant gyvybės svarbą, trapumą, gyvenimo visatoje grožį, išmoningai sukurtas ištisas pandoriečių etnokultūros pasaulis, nenuslystant vien tik į pramoginio bedvasio kino bedugnę, sadistiškai besimėgaujant kovomis ir kompiuterine grafika. Džiugu dėl to, kad režisieriui ir vėl pavyko pramoginio kino šablonus panaudoti tikslingai žiūrovus ne bukai, o jautriai budinant gyvenimo taikos pajautai ir kančios atjautai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 67/100

INDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Terminatorius" / "Terminator"

Sveiki, 

Tiesą sakant, gėda, kad nebuvau matęs tokio legendinio James Cameron filmo kaip „Terminatorius“ (angl. Terminator) (1984). Na, meluoju – vaikystėje lyg ir mačiau, kai kurie fragmentai netikėtai atsigamino. Nemeluosiu, kad su kai kuriais legendiniais filmas man labai sunku, jie paprasčiausiai manęs nebepajėgia sujaudinti ar kaip kitaip sudominti. Galima pasakyti, taip man nutiko su tokiais filmas kaip „Bėgantys skustuvo ašmenimis“ ar ta pačia pirmąja „Žvaigždžių karų“ dalimi. Po jų tiesiog mano optimizmas pamatyti visas dalis staiga dingsta. Nors priešingai visgi buvo su „Svetimo“ serija, prie kurios prisidėjo ir James Cameron. Apskritai senesnieji J. Camerono darbai dar nė karto nebuvo manęs nuvylę, tačiau „Terminatorius“ nebus mano mėgstamas filmas.

Visų pirma filme nepajutau užtikrintos įtampos, na, nebent prabėgomis, kai kuriose susišaudymo scenose, tačiau menkai jaudino komiksinio lygio herojai. Istorija bandoma pasakoti gan neblogai – iš ateities atkeliauja robotas Terminatorius ir jį sunaikinti trokštantis vyrukas, o toliau įvykiai klostosi daugmaž nuspėjamai, įskaitant ir roboto panaudojimą finalinėje kovos scenoje. Suprantu, kad to meto technologijomis tai buvo kone prikaustantis filmas, kas pvz., man nutiko su J. Camerono „Įsikūnijimu“, su kuriuo režisierius pasiekė gelmę, sukūrė atskirą naują pasaulį ir leido juo patikėti. Lygiai taip pat su „Svetimas“ – jaučiama gelmė, bauginanti tamsa, kosminė nežinomybė, o štai „Terminatorius“ pasirodė ganėtinai plokščias, kur dominuoja viena aiški misija ir brutali vyriška jėga – nei čia pasaulio, nei gylio, nei kažin kokios ypatingos atmosferos. Aišku tik viena, kad toks filmas amžiams pakeitė fantastinių trilerių kino likimą ir jo įtaka kaip didieji devinto dešimtmečio darbai leido atsirasti daug vidutiniškų analogiško siužeto ar struktūros filmų bazei.

Taigi, kodėl verta žiūrėti „Terminatorių“? Vien dėl jo istorinės įtakos, smalsumo, aktorių ir J. Camerono vis augančių kino ambicijų, tačiau aš asmeniškai pradėjęs geriausia „Terminatoriaus“ serija tikriausiai ir baigsiu šią žiūrėjimo odisėją, nes iš kino tikriausiai noriu kažko kito, nei fantastinio veiksmo.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Melas vardan tiesos" / "True Lies"

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Dar, žiūriu, liko mano repertuare nematytų James Cameron filmų ir vienas iš tokių buvo daug kam patikęs „Melas vardan tiesos“ (angl. True Lies) (1994), kuris, kažin, ar yra pats geriausias šio režisieriaus darbas, bet žinant, kokiomis ambicijomis nuolat gyvena J. Cameronas, nieko nuostabaus, kad ir jo prastieji filmai yra visai neprasti, o tiesiog geri. „Įsikūnijimo“, „Titaniko“, „Terminatoriaus“ pirmųjų dalių režisierius vėl pasikviečia Arnold Schwarzenegger į savo projektą.

Kuo šįkart skiriasi šis filmas nuo anksčiau matytų režisieriaus darbų? Gal dėl komedijos žanro priemaišų. Į rimtą veiksmo trilerį įpinti komediniai situacijų niuansai tiesiog nuskaidrino visą filmą ir suteikė jam didelio žavesio. Tai didelis pramoginis filmas, kuris, mano akimis, turėtų patenkinti kinomanus ir paprastus žiūrovus, nes jame puikiai dera išplėtotas scenarijus, sukuriama intrigos atmosfera ir, žinoma, nestinga veiksmo. Asmeninių santykių ir darbo reikalų susipynimas šio filmo herojui tampa uždelsto melo bomba, kuri išsprendžia gana aštriomis trilerio sąlygomis santykius su žmona. Šiuo atžvilgiu daug kam filmas turėtų būti panašus į „Ponas ir ponia Smitai“ su Angelina Jolie ir Brad Pitt. 

Filme pasirodo „Terminatoriaus“ žvaigždė A. Schwarzenegger‘is, kuris, dievaži, mano akimis matytas tik vaikystėje, man visai patiko. Šitas raumenų kalnas turi visai įdomios charizmos ir geba elegantiškai suvaidinti, bet išvis labiausiai mane sužavėjo serialų „Choras“, „Siaubo karalienės“ (angl. Screem Queens) bei filmo „Žuvelė vardu Vanda“ aktorė Jamie Lee Curtis, suvaidinusi naiviąją žmoną, kuri vėliau tapo komedinių situacijų stimulu. Viena įdomiausių ir gražiausių bei juokingiausių scenų tampa jos pasirodymas viešbutyje prostitutės vaidmenyje, kur prieblandoje sėdintis vyras stebi jos erotinį šokį... Tiesiog vien dėl šios scenos buvo verta žiūrėti įspūdingų J. L. Curtis kūno linijų šokį. Visai nesitikėjau išvysti ir serialo „Relikvijų medžiotoja“ žvaigždę Tai Carrere.

Šiaip filmas išties gana aukšto lygio, įdomus, įtraukiantis, kur veiksmas dera su humoru, šeimos santykiai su darbiniais reikalais. Gal ne geriausias J. Camerono filmas, bet kaip filmas jis vis tiek geras.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gelmė" / "The Abyss"

Sveiki,

Vienas iš ankstyvojo periodo James Cameron sukurtas filmas „Gelmė“ (angl. The Abyss) (1989) gali pamaloninti viskuo, ko tik trokšta jūsų akys iš kino filmo. Na, šis režisierius energija be reikalo nesišvaisto ir ko tik jis imasi, kuria didingus reginius, rekonstruoja ištisus pasaulius, o filmų trukmės dažniausiai gerokai viršija įprastą ilgametražį filmą. „Gelmė“ taip pat. Išties man filmas priminė kažkokį savotišką jo režisuotą „Svetimi“ (1986) ir „Titanikas“ (1997) hibridą – toks keistas derinys. Daug kadrų nufilmuota vandenyje – išties, tarsi skęstų „Titanikas“, o personažai išeina kambarius, bet esama ir nemažai fantastinių motyvų, kokių matėme „Svetimi“.

Filmas nė kiek nepasenęs, jis jau užsitarnavęs didžiojo kino vardą, kaip ir visi J. Camerono filmai. Šis ilgas, įtraukiantis, su puikiu scenarijumi ir aktoriais, nuostabiu montažu ir intriga, netgi šiek tiek baugokas, nes atmosfera – išskirtinė, beveik visas filmas vyksta po vandeniu, kažkur jūrų gelmėse ties bedugne, kurioje gyvena keisti ir nesuvokiami padarai. Aišku, Šaltojo karo kontekstas, branduolinės galvutės ir daug kitų kontekstinių peizažų yra šiame filme, kurie tik praturtina ir padaro filmą sodresnį, tarsi J. Cameronos balansuotų tarp realumo ir fantastikos. Žinoma, tarp personažų (įgulos narių) esti panaši „tvarka“ kaip ir įprasta veiksmo trileriuose – kažkas turi negerų kėslų, kažkas bando paimti įkaitus, susprogdinti bombas, kažkas gelbsti pasaulį – trilerio aštrumas dar labiau įaudrina intrigą – o kas dar be tų „žmogiškųjų problemų“ slepiasi vandenyno gelmėje? Na, finalas išties įspūdingas ir vertas atskiro pasakojimo, bet visumoje filmas tiesiog puikus, nes suderinti fantastiniai elementai, žmogiškieji trilerio faktoriai ir, žinoma, specialieji efektai, kurie gal atrodo senstelėję pagal savo technologinius modelius, bet ne pats filmas.

Išties praleidau puikias tris valandas su didžiuoju kinu ir gavau didelį pasitenkinimą, tiesiog nesitikėjau. Vis galvoju, kokį įvertinimą rašyti filmui? Juk tai komercinis filmas, kažkaip nekyla rašyti maksimalaus balo, bet negaliu nerašyti, jeigu patyriau viską, ką tik gali duoti gera kokybiška ir nesenstanti kino klasika. Po šito, netgi užsimaniau pažiūrėti J. Camerono režisuotą „Terminatorių“, prieš kurį esu kažkiek nusistatęs, nes nesimpatizuoju tokiam kinui, bet, jeigu J. Cameronas prie to prisilietė, gal ir verta? „Gelmė“ man primena visą sužiūrėtą „Svetimas“ epopėjos filmų virtinę – išties, puikus reginys ir jausmas, ypač tiems, kurie pasineria į filmus ir pajaučia, jog su herojais gali būti ekstremaliomis sąlygomis. Kadangi man tai gana lengva užduotis, tai rašau šiam filmui didelį PUIKU!

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svetimi" / "Aliens"

Sveiki, kinomanai,

Manau, kad apsižioplinau per visą pilvą pažiūrėdamas juostą „Svetimi“ (Aliens) (1986), nes tik seanso metu suvokiau, jog žiūriu ne šią dalį. Pasirodo, James Cameron „Svetimi“ yra antroji keturių dalių epopėjos dalis, pirmoji „Svetimas“ visgi pasirodė gerokai anksčiau - 1979 metais ir ją režisavo visai kitas režisierius. Nepaisant pražiopsojimo, manau, šią dalį, kaip ir visas kitas, drąsiai galima žiūrėti kaip atskirus filmus, nemačius pirmtakų.

O „Svetimi“ tapo mano ilgu naktiniu seansu, kai išjungiau kompiuterį, jau brėško iš rytų, bet pamaniau, kad buvo verta nemiegoti dėl Sigourney Weaver kietai ir šaltakraujiškai atlikto vaidmens. Žinote, James Cameronas ne kartą yra perrašęs kino istoriją savo juostomis, o jo „Svetimi“ yra neabejotinai dar vienas puikaus talento pavyzdys. „Svetimi“ , manding, tapo dideliu pavyzdžiu daugelyje mokslinės fantastikos ir siaubo trilerių darbų, kadangi ateinantis dešimtmetis visgi daugelis remsis būtent „Svetimų“ braižu ir kurs trilerinę įtampą panašiu principu, kokį padiktavo Cameronas. Tiesa, galėjome tuo įsitikinti žiūrėdami pernykštį „Prometėją“.

„Svetimi“ iš pradžių pasirodo ganėtinai blankokai, tačiau netikėtai pagriebia žiūrovą už kojų ir įtempia į savo paslaptis menkai pažįstamoje planetoje. Puikiai išlaikyta įtampa, siužetas, kuris nesibaigia vien tik branduoliniu sprogimu, verčia gerokai paprakaituoti tiek aktorius, tiek filmo herojus. Žinoma, filmas tuo nesibaigia ir Cameronas palieką terpę dar dviem ateinančiom šio filmo dalim, kurios, deja, nebesulauks tokių svaiginamų aukštumų kaip pirmosios dvi dalys, tačiau nebus pernelyg nuvertintos. Galbūt ateityje ryšiuosi pažiūrėti ir kitas dalis, labai jau sudomino. O šiaip „Svetimi“ yra neabejotai vienas iš tokio žanro perliukų, kurį verta pamatyti ir pajausti filmą, pulsuojantį 9 dešimtmečio fantastikos dvasia, pakeitusia kino raidą visiems laikams. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 87/100

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela