Filmas: "Įsikūnijimas. Vandens kelias" / "Avatar: The Way of Water"

 

Sveiki,

Daugiau nei dešimtmetį reikėjo laukti, kol amerikiečių režisierius James Cameron, legendinio filmo „Titanikas“ kūrėjas sukurs „Įsikūnijimo“ tęsinį „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ (angl. Avatar: The Way of Water) (2022). Tiesą sakant, net abejojau, ar režisierius grįš prie šio projekto, nes kurį laiką nieko nebuvo galima girdėti apie tęsinių kūrimą, tik užuominas, jog galbūt vieną dieną pasirodys... Anuomet pirmoji dalis 2009 metais, žiūrėta 3D formatu, padarė nemenką įspūdį daugeliui žiūrovų, įskaitant ir mane patį, tad po šitiek laiko visi tikėjomės labai daug iš tęsinio, tačiau dalis žiūrovų, neslėpkime, liko šiek tiek nusivylę.

Istoriją Pandoros planetoje tęsiasi nuo paskutiniųjų įvykių prabėgus daugiau nei dešimtmečiui. Pagrindiniai veikėjai iš ankstesniosios dalies turi susilaukę keturis vaikus, o gyvendami tarp kabančių uolų organizuoja išpuolius prieš žmones, kurie iš planetos nori išgauti naudingų iškasenų. Galiausiai vieną dieną į planetą nusileidžia naujas mokslinis žmonių projektas, naujieji avatarai, kurių atmintis perprogramuota pagal anksčiau kovose žuvusių piktadarių atmintį. Jų užduotis sunaikinti Džeiką, anuomet išdavusį žmonių rasę ir perėjusį į pandoriečių pusę. Didžiausias Džeiko ir jo moters galvos skausmas – maištaujantys ir nuolat į keblias situacijas įsiveliantys jų vaikai. Nereikia būti genijumi, jog suvoktumėte J. Camerono šabloniškamą: ateis akimirka, kada Džeikas turės gelbėti vaikus ir paaukoti save.

Tiesą sakant, tenka pripažinti, kad tiek primoji, tiek antroji filmų dalys yra tradiciškai šabloniškos. Istorija nėra sudėtinga ir absoliučiai pritaikyta masiniam žiūrovui. Piktadariai svetimoje planetoje naikina nuostabią gyvybę, o mėlynoji rasė stengiasi išgelbėti savo tautą ir planetą. Invaziniai žmonės aiškiai koreliuoja su nūdienos žmonėmis, kurie niokoja Žemės planetą, skerdžia gyvulius, kerta miškus ekonomikos reikmėms be jokių skrupulų. Tokiu būdu per kiną bandoma prisibelsti į žmogaus sąžinę, nes, kaip ir filme sakoma, kiekvienas yra atsakingas už viso pasaulio gerovę. Ir su tuo viskas gerai, nes kas kitas, jeigu ne empatiją ir humanizmą skatinantys masiniai filmai gali atverti žmonėms akis?

Šioje dalyje mėlynieji miško pandoriečiai, tiksliau Džeiko šeima, pabėga į pakrančių pandoriečių gentį, kuri genetiškai skiriasi tiek spalva, tiek savo kūno proporcijomis. Čia Džeiko vaikai susipažįsta su milžiniškais banginiais, jūrų žuvimis ir... laukia, kol piktadariai juos aptiks. Galiausiai taip ir nutinka. Vyksta didžiulės batalijos, vandens mūšis, kuriame žudomi intelektualūs vandens gyvūnai, o Džeikas nori išvaduoti savo vaikus ir suvesti sąskaitas su priešu. Viskas labai šabloniškai tikslu kaip ir pirmojoje dalyje, todėl pats filmo siužetas ir jo kulminacija, problematika nėra įspūdinga.

Nepaisant įprastos gėrio ir blogio kovos, nusibodusių siužetinių vingių, paaugliškų veikėjų nesąmonių, imituojančių tuos pačius žmonių elgsenos modelius, filmas įdomus vizualine prasme. James Cameronas randa šiame filme (kaip ir ankstesniajame) balansą tarp primityvoko siužeto ir humanizmo. Jautriai papasakota šeimos istorija, atskleidžiant gyvybės svarbą, trapumą, gyvenimo visatoje grožį, išmoningai sukurtas ištisas pandoriečių etnokultūros pasaulis, nenuslystant vien tik į pramoginio bedvasio kino bedugnę, sadistiškai besimėgaujant kovomis ir kompiuterine grafika. Džiugu dėl to, kad režisieriui ir vėl pavyko pramoginio kino šablonus panaudoti tikslingai žiūrovus ne bukai, o jautriai budinant gyvenimo taikos pajautai ir kančios atjautai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 67/100

INDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žuvytė Dorė" / "Finding Dory"

Sveiki, 

2003 metais pasirodęs animacinis filmas „Žuviukas Nemo“ sulaukė neregėtos sėkmės, tačiau filmo autoriai ilgai tylėjo ir nepažėrė jokių filmo tęsinių, kaip, tarkime, tai padarė kiti sėkmingi animaciniai projektai: „Žaislų istorija“, „Ledynmetis“, „Šrekas“. Ir štai šiemet sulaukėme visiškai atskiro, paralelinio filmo pavadinimu „Žuvytė Dorė“ (angl. Finding Dory) (2016), kuris, kaip teigia kino kritikai, mažai kuo nusileidžia pirmtakui.

Filmas, skirtas visai šeimai, iš esmės laikosi tų pačių Volto Disnėjaus laikų moralinių vertybių recepto principų: truputis jaudulio, truputis graudulio, truputis meilės ir pagarbos tėvams ir draugams bei nemaža dalis nuotykių, kurie patinka ir tėvams, ir vaikams. Jeigu žvelgsime į paskutiniųjų metų animaciją, visgi filmas tarsi nieko novatoriško negali pasiūlyti. Pasakojimo ir nuotykių struktūra panaši, įvykius daugiau ar mažiau jau galima nuspėti, nuspėti ir Dorė veiksmus lyg viskas būtų surėdyta pagal tam tikrą įvykių žemėlapį, o filmų kūrėjai tiesiog besimėgaudami spaudžia tuos pačius dirgiklius-mygtukus. Turiu greit užbėgti už akių ir pasakyti, kad ir kaip filmas būtų surėdytas pagal struktūrinės pasakojimo klišes, filmas vis tiek labai geras, kadangi visi ingredientai atseikėti itin tikslingai, kad tiesiog belieka ištiesti kojas ir mėgautis turiningu pasakojimu, kuriame ir juoko, ir liūdesio, ir nuotykių proporcijos vienodai „suveikia“.

Be jokios abejonės, tai vienas stipriausių šių metų „Disnėjaus“ kampanijos filmų, kuris tikriausiai tik retą paliks abejingą. Rekomenduoju be jokio išskirtinumo visiems, netgi kaip mokomąją kūrinį mokykloje.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svetimas" / "Alien"

 

Sveiki, kino maniakai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Svetimas“ (Alien) (1979). Tai mano paskutinė lyg tol nematyta filmų ciklo dalis. Ji pati pirmoji ir yra laikoma viena geriausių ne tik „Svetimas“ dalių, bet ir apskritai siaubo ir mokslinės fantastikos kino pavyzdžių. Tai filmas įeinantis į klasiką, kurį tikrai verta pamatyti, gėrėtis ir mėgautis ne tik kaip komerciniu garnyru, bet ir kaip geru kinu.

Žinoma, tai skonio reikalas, bet man ši „Svetimo“ dalis buvo pati nuobodžiausia. Nesakau, kad filmas prastas. Priešingai, kaip aštunto dešimtmečio pabaigos kūrinys jis yra tikrai labai geras, turi savos estetikos ir žavesio. Gal kiek keista matyti tokius kompiuterius, laivo įrangą, kuri ir moderni ir kai kuriais atžvilgiais primityvi, bet tai jau kūrinio ir laikmečio detalės, kuriais taip pat galima gerėtis. Iš esmės šiek tiek gailiuosi, kad žiūrėjau šią epopėją nenuosekliai, bet pirmoji dalis visgi daug ką paaiškina. Ypatingai ši dalis rišasi su priešistore, kuri pasirodė dar pernai pavadinimu „Prometėjas“. Tai yra „Svetimo“ keturių dalių epo įžanga, kuri susisieja ne tik detalėmis, bet ir daug ką paaiškina. Įdomu ir tai, kad pirmosios „Svetimo“ dalies režisierius yra tas pats, kaip ir „Prometėjo“ – Ridley Scott.

Šiaip labai džiaugiuosi įveikęs visą šį „Svetimo“ kelią, nes praleidau tikrai puikias valandas žavėdamasis ne tik įtampos kupinomis akimirkomis, bet ir po truputį senstančia, bet neprastėjančia Sigourney Weaver, kurią drąsiai įtraukiu į savo mėgstamų aktorių sąrašus.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 8.5

Jūsų Maištinga Siela

 

Filmas: "Svetimas: Prisikėlimas" / "Alien: Resurrection"

Sveiki, kinomanai,

Paskutinioji keturių dalių apie ateivių inovacija į žmonijos gretas vadinasi „Svetimas: Prisikėlimas“ (Alien: Resurrection) (1997). Ši dalis tikriausiai buvo labiausiai aptarinėjama ir labiausiai menkinama, kadangi išplėtė trilogiją kaip „bonus track“. Pati aktorė ir paskutiniosios dalies „Svetimas 3“ prodiuserė Sigourney Waever ilgai nenorėjo vaidinti ketvirtojoje dalyje, kadangi manė, kad „Svetimo“ trilogija yra neliečiamas šedevras, toliau nebeplėtojamas, kadangi pagrindinė herojė žūsta kaitrioje lavoje, o labiausiai bijojo, kad Ripley personažas ateityje bus prikeliamas daugybę kartų ir tam nebebus galo, tačiau perskaičiusi ketvirtos dalies scenarijų, aktorė sutiko nusifilmuoti ir ketvirtojoje dalyje. Aišku, filmą kritikai sutiko palankiai, bet ne tokiose aukštumose kaip trilogiją. Filmas pirmą kartą buvo patikėtas prancūzų režisieriui Jean-Pierre Jeunet, visiškai ne savo stiliaus amplitudėje, sakyčiau, jeigu prisiminsime, kad jis režisavo „Amelija iš Monmartro“ ir „Ilgas sužadietuvių sekmadienis“...

Taigi, veiksmas vyksta po 200 metų, kada Ripley klonuojama kartu su savyje esančiu svetimos karalienės vaisiumi. Aišku, čia Ripley, kurią pažinojome, nebėra, dabar ji super galių turinti moteris, kuri plikomis rankomis geba perlenkti geležį. Ir tai dalis, kada veiksmas veliasi kosminiame laive, kada pabėga 12 smarkiai mutavusi ir daug protingesnė „svetimų“ karta. Šioje dalyje kaip niekur kitur daug kraujo, viskas šiek tiek moderniau, juk jau 1996-1997 metų technologijos! Filme pasirodo dar viena numylėtinė – Winona Ryder, kuri atlieka ypač keistos merginos vaidmenį, kuri savyje slepia paslaptį. Iš esmės, manding, tai labiausiai nutolusi dalis nuo klasikinių trijų pirmųjų dalių. Čia daugiau šaltumo, sintetikos, mažiau skrupulų, tačiau tenka pripažinti, kad nemažiau įdomi dalis, kuri leidžia pasijusti visai kitaip, gal kiek net galingai, ne tokiam mažam. Apskritai manau, kad visos keturios dalys 1979-1997 leido aprėpti didžiulį laikotarpį ir pamatyti, kaip kas šešerius metus pristatoma po nauja dalis leidžia evoliucionuoti ir bręsti ne tik visose dalyse pasirodžiusiai S. Weaver, bet apskritai mokslinės fantastikos kinui. Šioji dalis taip pat mane paveikė, užbūrė ir leido mėgautis. Nemanau, kad ji kažkuo prastesnė už savo pirmąsias dalis, kaip daugelis galbūt sako, atvirkščiai, man labiau patiko nei Camerono antroji dalis.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 63

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svetimas 3" / "Alien 3"

Sveiki, kinomanai,

Tęsiu „Svetimo“ epopėją ir šįkart teko pasilabinti su filmu „Svetimas 3“ (Alien 3) (1992). Tai trečiasis keturių dalių filmas, pasakojantis apie paslaptingas būtybes iš kosmoso, kurie labai mėgsta žudyti žemiečius. Antrojoje dalyje užsimigdžiusi Sigourney Weaver vakuume su mergaite ir androidu, sėkmingai nukrenta į paslaptingą planetą, kurioje kali 25 patys šiurpiausi žemiečiai – prievartautojai, pedofilai, žudikai ir t.t., kurie savo kalėjime turi savas taisykles ir netikėtai pabudusios moters kvapas sužadina pačias nešvankiausias vyrukų svajones. Tačiau, regis, niekas moters nė neketina klausyti, kol nepasirodo „jie“. Galiausiai paaiškėja ir didžioji tragedija – Ellen Ripley savyje nešioja naująją karalienę...

Nežinau, kaip kitiems, bet ši dalis man labai patiko! Iš esmės skyrėsi nuo antrosios J. Camerono dalies ir ši dalis man pasirodė labiau įtempta, labiau tamsi, labiau netikėta. Nepriekaištingoji S. Weaver paaukojo savo plaukus ir prisijungė prie moterų, kurios dėl vaidmenų netenka vieno iš savo grožio „organo“. Nežinau, kodėl ši dalis mažiau patinka gerbėjams, gal dėl kitos režisierio pavardės, gal dėl Weaver plaukų? Bet manau, kad „Svetimas 3“ yra puikus filmas tiek siužetu, tiek techniniais filmo dalykais – čia ir siaubo, ir įtampos, ir veiksmo, ir šiokios tokios erotikos, bet svarbiausia, kad viskas dera tarpusavyje, filmas neatrodo lyg lentyna, prikaišiota įvairių tarpusavyje nederančių knygų. Gali būti, kad tai yra mano mėgstamiausia „Svetimo“ epopėjos dalis, tikiuosi, kad ir jums patiko. Ši juosta turėjo užbaigti jau trečią dešimtmetį besitęsiančią trilogiją. Taip manė daugelis, kol 1997 metais nepasirodė paskutinioji, ketvirtoji, dalis.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela